Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui T. T., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui T. T., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys dalyje reikalavimų tenkintinas iš dalies, kitoje dalyje tvirtintina taikos sutartis ir byla nutraukiama.

CPK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Iš teismui pateiktos šalių sudarytos taikos sutarties matyti, kad šią sutartį sudariusios šalys siekia taikiai išspręsti dalį tarp šalių kilusio ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Įvertinus taikos sutarties turinį, konstatuotina, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir jų nepilnamečio vaiko, trečiųjų asmenų teisių, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983-6.986 straipsniai), todėl yra pagrindas patvirtinti ieškovės V. S. ir atsakovo T. T. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą dalyje reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Dėl išlaikymo dydžio.

Pagal ieškovės pateiktą išlaidų vaikui sąmatą išlaidos vaikui mėnesiui maistui, rūbams, avalynei, vaistams, vitaminams, higienos ir ugdymo priemonėms sudaro 333,80 Eur, išlaidos komunaliniams mokesčiams 59,20 Eur, transporto išlaidos (išvykoms pas gydytojus, kt.) 36,60 Eur. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vitaminai, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, jam tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt., vaikui būtina vykti į gydymo įstaigas, darželį. Kaip nurodė ieškovė ir jos atstovė, išlaidos yra įvertintos preliminariai. Teismo vertinimu, kas mėnesį išlaidos vaikui gali skirtis, kadangi vieną mėnesį vaikui susirgus gali padidėti išlaidos vaistams, o kitą mėnesį vaikui gali būti būtina pirkti striukę, avalynę ar lavinimo priemonių ir pan., todėl tiksliai įvertinti ir prognozuoti, kokia konkreti suma vaikui kas mėnesį bus reikalinga yra sunku. Šalių vaikas šiuo metu yra 1,5 m., tokio amžiaus vaikams nuolat tenka pirkti ne tik sauskelnes, bet ir rūbelius. Vaikui augant, išlaidų jam suma gali dar ir didėti, išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Ieškovės pateikti parduotuvių, vaistinių kasos čekiai, 2018 m. gruodžio mėn. sąskaita komunaliniams mokesčiams, 2018 m. lapkričio 28 d. mokesčių už vandenį ir elektrą kvitai, nors ir nepagrindžia visų ieškovės sąmatoje nurodomų išlaidų, tačiau teismas laiko esant akivaizdu, kad ieškovė viena augindama vaiką patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaiko maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui, vaistams ir kitoms medicininėms priemonėms bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui. Teismas vertina, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė gauna kitų asmenų paramą vaikui rūbais, avalyne ar kitomis būtomis priemonėmis ir tokių įrodymų byloje nėra pateikta, todėl atitinkamai mažinti atsakovo vaikui teikiamą išlaikymą ieškovės galimai gaunamos paramos drabužiais iš kitų asmenų sąskaita nėra jokio pagrindo.

Teismo vertinimu, negalima sutikti su atsakovo ir jo atstovės teiginiais, kad pragyvenimas Klaipėdoje yra brangesnis, nei Skuode, todėl, ieškovei su vaiku persikėlus gyventi į Klaipėdą, atsakovas negali prisiimti dėl to didesnių išlaidų. Pirmiausia pažymėtina tai, jog negalima vienareikšmiškai teigti, kad šeima gyvenanti Klaipėdoje patirs didesnes išlaidas vaikui auginti, nei šeima gyvenanti Skuode – maisto, rūbų, vaistų, vitaminų, higienos priemonių vaikams ir kt. išlaidos yra iš esmės panašios arba tapačios tiek Klaipėdoje, tiek Skuode, o šeimos patiriamos išlaidos būstui ir kt. taip pat priklauso individualiai nuo kiekvienos šeimos turimų galimybių – turi asmeninės nuosavybės teise, nuomojasi ar valdo kitais pagrindais būstą –, be to, skiriasi ir įsidarbinimo galimybės Klaipėdoje bei Skuode. Ieškovės mokamas nuomos mokestis už būstą Klaipėdoje sudaro 160 Eur per mėnesį ir, atsižvelgiant į esančias rinkoje būsto nuomos kainas Klaipėdoje, tai nėra nepagrįstai didelė suma. Be to, ieškovė vaikui tenkančią dalį išlaidų komunaliniams mokesčiams į sąmatą įtraukė 59,20 Eur –, kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, ši suma nepadengia ½ ieškovės patiriamų būsto išlaidų. Atsakovo pateikti viešai prieinamų oficialiosios statistikos portalo duomenys apie 2016 m. namų ūkių biudžeto tyrimo rezultatus, iš kurių, atsakovo teigimu, matyti, jog namų ūkių išlaidos kaime yra mažesnės, nei mieste, nagrinėjamoje byloje tiesioginės įrodomosios reikšmės neturi, nes nustatant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį yra svarbūs vaiko poreikiai, kurie turi būti patenkinti bent būtinąja apimtimi. Kaip paaiškino ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu, sprendimas persikelti su vaiku gyventi į Klaipėdą buvo priimtas dėl to, kad jos studijuojama specialybė yra susijusi su viešbučiais, todėl praktiką turi atlikti viešbučiuose, o Skuodo rajone viešbučių, kuriuose galėtų atlikti praktiką nėra, be to, Skuodo rajone nėra specialiai regos sutrikimų turinčiam vaikui paslaugas teikiančių darželių. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos priežastys dėl jos persikėlimo gyventi į Klaipėdą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) studijų programos trečio kurso studentė, bei į tai, kad šalių vaikas turi regėjimo sutrikimų, yra logiškas. Be to, negali būti apribota asmeninė ieškovės teisė pasirinkti savo gyvenamąją vietą vien dėl to, kad ji augina šalių nepilnametį vaiką. Atsakovas sprendimus kokį darbą jam dirbti ir kur gyventi taip pat priima vienašališkai, nederindamas su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo pagrindu mažinti vaikui priteistino išlaikymo dydį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismo vertinimu ieškovės nurodoma išlaidų mėnesiui 429,60 Eur suma vaikui maistui, rūbams, avalynei, vaistams, vitaminams, higienos ir ugdymo priemonėms, išlaidų dalis komunaliniams mokesčiams, transporto išlaidoms yra pagrįsta.

Ieškovė išlaikymo vaikui dydį grindžia ir vaiko specialiais poreikiais – į ieškovės sudarytą išlaidų sąmatą yra įtrauktos ir išlaidos (25 Eur) vaiko specialiems poreikiams – akinukams. Kaip matyti iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytojos K. L. 2018 m. spalio 1 d. rašto duomenų, vaikui A. T. gydytojo vaikų oftalmologo 2018 m. sausio 24 d. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Tai, kad vaikas, turi regėjimo sutrikimą, nurodoma ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje, nurodoma, kad vaiko regėjimo sutrikimas – žvairumas –, matomas akivaizdžiai. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus medicininius duomenis dėl vaikui nustatytų sveikatos sutrikimų, byloje esančius įrodymus dėl vaikui pirktų akinių (2018 m. sausio 26 d. 160,56 Eur vertės kasos čekio išrašas, 2018 m. gruodžio 5 d. 80 Eur vertės kasos čekis) sprendžia, kad dėl nurodytų vaiko sveikatos problemų ieškovė, be abejo, patiria ir patirs papildomų išlaidų, vaiko gydymas bus nevienkartinis, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė byloje neįrodė, kad išlaidos vien vaiko akinukams kas mėnesį sudarys 25 Eur (300 Eur per metus). Išlaidos vaikui vaistams, transporto išlaidos vykimui pas gydytojus jau yra įtrauktos į aukščiau nurodytą 429,60 Eur išlaidų vaikui sumą ir jas teismas pripažino pagrįstomis.

Atsakovas ir jo atstovė nesutiko su išlaidomis privačiam darželiui (280 Eur), nurodė, kad ieškovė užrašyti vaiką į eilę valstybiniam darželiui gauti Klaipėdoje galėjo anksčiau, pagal susiklosčiusią praktiką į eilę darželiui užrašomas vaikas tik jam gimus. Pažymėtina tai, kad šalių vaikas yra gimęs (duomenys neskelbtini), kaip nurodė ieškovė ir neginčija atsakovas, šalys negyvena kartu nuo 2018 m. balandžio mėnesio. Teismo vertinimu, ieškovė, tik gimus vaikui (duomenys neskelbtini), objektyviai negalėjo numatyti to, kad jos santykiai su atsakovu nutrūks ir šalys gyvens atskirai, o ji vėliau persikels su vaiku gyventi į Klaipėdą. Visuotinai yra žinoma, kad vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko pagal jų gyvenamąją vietą, taip pat yra žinoma, kad ne visada yra sudaroma galimybė pradėti vaikui lankyti valstybinį darželį iš karto esant poreikiui. Auklės paslaugoms išlaidų suma būtų dar didesnė. Ieškovė viena augina šalių nepilnametį vaiką, todėl jai tenka visa rūpinimosi mažamečiu vaiku našta. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad prisideda prie šalių vaiko priežiūros. Teismo vertinimu, negali būti apribota ieškovės galimybė siekti išsilavinimo dėl to, kad ieškovė augina šalių mažametį vaiką. Kita vertus, didesnės išlaidos privačiam darželiui, tikėtina yra laikinos, kadangi, kaip paaiškino ieškovė, šalių vaikas yra užrašytas į sąrašą laukiančių eilėje lankyti valstybinį darželį ir tikėtina, kad nuo rugsėjo galėtų pradėti lankyti, todėl šios ieškovės patiriamos išlaidos gali sumažėti. Be to, akcentuotina tai, kad nors į sąmatą ieškovė įtraukė išlaidas privačiam darželiui ir sąmatoje nurodo, kad išlaidos vaikui per mėnesį preliminariai sudaro apie 734,60 Eur, tačiau kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, pagal kuriuos ieškovė iš atsakovo vaikui prašo priteisti po 230 Eur kas mėnesį išlaikymą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažesnę išlaidų dalį, nei nurodo sąmatoje.

Vertinant atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, pažymėtina, jog tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis ir kitos išmokos (įskaitant dienpinigius), laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės iki 2018 m. spalio sudarė nuo 762 Eur iki 2203,75 Eur (atskaičius mokesčius), tačiau nuo 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovas yra atleistas iš pareigų pagal Darbo kodekso 55 straipsnį (savo noru). Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) trečio kurso studentė, planuojama studijų pabaiga 2019 m. birželio 30 d., ieškovės gaunama išmoka vaikui, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. liepos mėn., sudarė 58,52 Eur. Atsakovas nuosavybės teise registruotų transporto priemonių neturi, ieškovės vardu transporto priemonių taip pat neregistruota. Nei atsakovas, nei ieškovė neturi nekilnojamojo turto.

Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad gaudavo 463,75 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį, o atsakovo gauti komandiruotpinigiai išimtinai skirti jam išgyventi komandiruotėse užsienio šalyse (pasirūpinti būstu ir maistu), tačiau teismas atsakovo gautus komandiruotpinigius laiko pajamomis, kurios įskaitytinos į bendrąsias pajamas atsakovo turtinei padėčiai nustatyti. Pagal CK 3.199 straipsnį vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš tėvų darbo užmokesčio ir visų kitų jų pajamų rūšių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, pažymėjo, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Todėl atsakovo gauti komandiruotpinigiai, nors ir turi tikslinę paskirtį, yra laikytini kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl jų realios atsakovo mėnesinės pajamos padidėja.

Atsakovas nurodė, kad šiuo metu apskirtai niekur nedirba, kadangi pasibaigė projektas užsienyje ir nebėra darbo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas iš darbo išėjo savo noru ir tik bylos nagrinėjimo teisme metu nuo 2018 m. gruodžio 17 d. Byloje nėra pateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovas iš darbo išėjo dėl kokių nors objektyvių priežasčių, todėl teismas vertina, jog atsakovo pajamų sumažėjimą lėmė paties spendimas išeiti iš darbo ir tokiu būdu sumažinti savo pajamas, todėl atsakovo pajamų sumažėjimas negali būti pagrindas sumažinti vaikui priteistino išlaikymo dydį, kadangi atsakovas savo veiksmais prisidėjo prie turtinės padėties pablogėjimo. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Taip pat tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.

Atsakovas sutiko mokėti vaiko išlaikymui po 130 eur per mėnesį. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę, vaiko amžių, poreikius (tokio amžiaus vaikas yra sparčiai augantis, todėl jam dažnai tenka keisti sezoninius ir kitokius rūbus, avalynę, lavinimo priemones, vaikas turi specialių poreikių – (duomenys neskelbtini) – jam reikalingos specialios medicininės priemonės), šalies ekonominę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, įvertinant ir tai, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti orientuotas į ateitį, o ieškovė mokslus planuoja baigti šių metų birželio mėnesį ir vėliau pradėti dirbti, dėl ko galimai jos finansinė padėtis pagerės, bendra 400,00 Eur suma skiriama abiejų tėvų, būtų optimali, tenkinant būtinuosius vaiko poreikius. Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį daro išvadą, kad atsakovas pajėgus teikti sūnui 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovė išlaikymą vaikui prašė priteisti nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos sumokėjo vaiko išlaikymui 600 Eur sumą. Teismas išlaikymą vaikui priteisia nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. – ieškovės ieškinio pateikimo teismui dienos, tačiau atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus, įskaito atsakovo nuo šios dienos vaiko išlaikymui papildomai bylos nagrinėjimo metu sumokėtas sumas – 300 Eur + (2018 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymas) 200 Eur + (2018 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymas) 150 Eur + (2018 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymas) 150 Eur (2018 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymas), iš viso 800 Eur.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su sūnumi gyvenanti jo motina ieškovė V. S.. Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Tuo tarpu už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas.

Pateikiant ieškinį teismui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o pateikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis yra 75 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Ieškinio reikalavimą nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką teismas laiko išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kadangi šie klausimai sprendžiami privalomai kartu, todėl už juos atskirai žyminis mokestis nemokamas. Už ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui mokėtinas žyminis mokestis sudaro 62 Eur ((230 Eur × 12) × 3 % × 75 % = 62 Eur) CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo yra atleista, jai 2018 m. rugpjūčio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas).

Dalyje ieškovės ieškinio reikalavimų – dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo – šalys sudarė taikos sutartį, už šiuos reikalavimus valstybei mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo, sudarius dalyje reikalavimų taikos sutartį, jai žyminio mokesčio dalis (75 procentai) negrąžinama. Dėl likusios dalies (25 procentų) valstybei mokėtinos žyminio mokesčio pažymėtina, jog CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas įvertina tai, kad ieškovė ir atsakovas sudarė taikos sutartį dalyje reikalavimų, kurie yra neturtinio pobūdžio, pareikšti šalių nepilnamečio vaiko interesais. Atsakovas sudarė taikos sutartį šioje dalyje reikalavimų ir jo procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų dalis 18,75 Eur (25 procentai) už reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo valstybei mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš atsakovo nepriteistina ir apmokama iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui tenkintas iš dalies – patenkinta 86,96 % šio ieškovės reikalavimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 53,92 Eur (62 Eur × 86,96 % = 53,92 Eur) už šį reikalavimą nesumokėto žyminio mokesčio. Likusi dalis (8,08 Eur) nesumokėto žyminio mokesčio apmokama iš valstybės biudžeto lėšų.

2018 m. lapkričio 12 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią byloje buvo patirtos 201,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, teikiant ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 2 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Pažymėtina, jog ieškovė ieškiniu reiškė 3 reikalavimus, iš kurių 2 reikalavimų dalyje sudaryta taikos sutartis (66,67 procentai reikalavimų), tačiau sudarytoje taikos sutartyje šalys nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sudarė taikos sutartį dalyje reikalavimų ir jo procesinis elgesys buvo tinkamas, teismas iš atsakovo nepriteisia šios dalies antrinės teisinės pagalbos išlaidų (201,50 Eur × 66,67 % = 134,34 Eur), jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kaip nurodyta aukščiau, ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui tenkintas iš dalies – patenkinta 86,96 % šio ieškovės reikalavimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 58,40 Eur (67,16 Eur × 86,96 % = 58,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis). Likusi dalis (8,76 Eur) valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų apmokama iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1, 4 dalys, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtai eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki vaiko pilnametystės, įskaitant į šiuos mokėjimus atsakovo sūnaus išlaikymui laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d. sumokėtą 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) sumą.

Paskirti ieškovę V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtų ir priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Tenkinti prašymą dėl taikos sutarties dalyje reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su juo tvarkos nustatymo patvirtinimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Patvirtinti ieškovės V. S. ir atsakovo T. T., atstovaujamo atstovės advokatės M. Š., sudarytą taikos sutartį šiomis šalių sulygtomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria, kad nepilnamečio vaiko A. T., gimusio 2017 m. liepos 21 d., gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. S..

2. Šalys susitaria, kad vaiko tėvas T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. T., gimusiu 2017 m. liepos 21 d., tokia tvarka:

2.1. Tėvas T. T. turi teisę bendrauti su sūnumi A. T. šalims bendru sutarimu susitarus dėl bendravimo vietos ir laiko. Šalys dėl bendravimo su vaiku konkretaus laiko (konkrečios dienos/dienų ir/ar konkrečių valandų) susitaria likus ne mažiau kaip vienai dienai iki numatomo bendravimo laiko.

2.2. Tėvas T. T. turi teisę su sūnumi A. T. bendrauti tėvo atostogų laikotarpiu nepertraukiamai pusę šių atostogų laiko. T. T. apie numatomą bendravimo laikotarpį (atostogų, kurių metu tėvas pageidauja bendrauti su sūnumi, laiką ir trukmę) privalo informuoti vaiko motiną V. S. ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Sūnui pradėjus lankyti darželį, o vėliau mokyklą, T. T. jo bendravimo su sūnumi laikotarpiu privalo užtikrinti sūnaus ugdymo procesą ir ugdymo įstaigos lankymą, jeigu vaiko tėvai nesusitaria kitaip.

2.3. Tėvas T. T. turi teisę su sūnumi A. T. bendrauti vaiko atostogų laikotarpiu nepertraukiamai pusę šių atostogų laiko. T. T. apie numatomą bendravimo laikotarpį (atostogų, kurių metu tėvas pageidauja bendrauti su sūnumi, laiką ir trukmę) privalo informuoti vaiko motiną V. S. ne vėliau kaip prieš dvi savaites.

2.4. Kasmetinių švenčių laikotarpiais tėvas T. T. su sūnumi A. T. turi teisę bendrauti rotacijos principu tokia tvarka, kuri turi pirmenybę prieš šios Sutarties 2.1.-2.3. punktuose nustatytą susitarimą:

2.4.1. poriniais metais (2018, 2020 m. ir t.t.) tėvas T. T. turi teisę bendrauti su sūnumi A. T. Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ir pusę Šv. Kalėdų pirmosios dienos (gruodžio 25 d.), pasiimdamas sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) nuo 18 val. ir grąžindamas ne vėliau kaip iki pirmosios Šv. Kūčių dienos (gruodžio 25 d.) 15 val.

2.4.2. Neporiniais metais (2019, 2021 m. ir t.t.) tėvas T. T. turi teisę bendrauti su sūnumi A. T. Šv. Kalėdų laikotarpiu (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.), pasiimdamas sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 15 val. ir grąžindamas ne vėliau kaip iki gruodžio 26 d. 20 val.

2.4.3. Neporiniais metais (2019 sausio 1 d., 2021 m. sausio 1 ir t.t.) tėvas T. T. turi teisę bendrauti su sūnumi A. T. per Naujųjų metų šventę, pasiimdamas sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 18 val. ir grąžindamas ne vėliau kaip iki sausio 1 d. 20 val.

2.4.4. Neporiniais metais (2019, 2021 m. ir t.t.) tėvas T. T. turi teisę bendrauti su sūnumi A. T. Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį), pasiimdamas sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 11 val. ir grąžindamas ne vėliau kaip iki antrosios Šv. Velykų dienos 11 val.

2.4.5. Poriniais metais (2018, 2020 m. ir t.t.) tėvas T. T. turi teisę bendrauti su sūnumi A. T. Šv. Velykų antrąją dieną (pirmadienį), pasiimdamas sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos antrąją Šv. Velykų dieną nuo 11 val. ir grąžindamas ne vėliau kaip iki antrosios Šv. Velykų dienos 19 val.

2.4.6. Neporiniais metais (2019, 2021 m. ir t.t.) tėvas T. T. turi teisę bendrauti su sūnumi A. T. sūnaus gimtadienio dieną (liepos 21 d.), pasiimdamas sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos gimtadienio išvakarėse (liepos 20 d.) nuo 18 val. ir grąžindamas ne vėliau kaip liepos 22 d. 18 val. Sūnaus gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra sūnus, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti jį su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas.

2.4.7. Kiekvieno iš tėvų gimtadienio dieną sūnus praleidžia atitinkamai su tėvu arba motina.

2.4.8. Motinos dieną (kiekvienais metais pirmąjį gegužės sekmadienį) sūnus leidžia išimtinai su motina V. S., o Tėvo dieną (kiekvienais metais pirmąjį birželio sekmadienį) sūnus leidžia išimtinai su tėvu T. T..

2.5. Priklausomai nuo faktinių aplinkybių Šalys turi teisę bendru sutarimu susitarti dėl kito, nei šioje Sutartyje nurodytas, tėvo T. T. bendravimo su sūnumi laiko (dienų ar pasiėmimo/grąžinimo valandų). Jeigu Šalys nesusitaria, galioja šioje Sutartyje nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

2.6. V. S. įsipareigoja sudaryti sąlygas ir leisti sūnui A. T. netrukdomai bendrauti su tėvu T. T. nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis (telefonu, internetu).

2.7. Sūnaus buvimo pas T. T. laikotarpiu (vaikui laikinai gyvenant tėvo gyvenamojoje vietoje), vaiko išlaikymo išlaidos (maitinimas, pragyvenimas, laisvalaikio praleidimo, pramogų organizavimo ir kt.) tenka tėvui T. T..

2.8. Vaiko motina V. S. ir tėvas T. T. įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie yra susiję su sūnumi A. T. ir nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu (sūnaus liga, kitos išimtinės aplinkybės).

Šalims išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų, susijusių su vaiko išlaikymu, jo gyvenamosios vietos, bendravimo ir auklėjimo tvarka, pakeitimo.

Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 53,92 Eur (penkiasdešimt trys eurai ir devyniasdešimt du euro centai) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista bei 58,40 Eur (penkiasdešimt aštuoni eurai ir keturiasdešimt euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.