Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties, kuria Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros (toliau – Institucija) įgalioto pareigūno 2014-07-30 nutarimas paliktas nepakeistas, o E. B. skundas atmestas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas 2014-07-01 E. B. surašytas už tai, kad jis 2014-06-23 savo namų valdoje, (duomenys neskelbtini), degino nepavojingas atliekas nesilaikant nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų. Atliekos buvo deginamos ne specialiai tam įrengtoje vietoje ir neturint tam leidimo. Tokiais savo veiksmais E. B., pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 83 str. 1 d.

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. V. 2014-07-30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 112 AM 084769, E. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 83 str. 1 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu E. B. skundu kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2014-07-30 nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014-10-06 nutartimi Institucijos 2013-07-30 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 112 AM 084769 paliko nepakeistą, o E. B. skundą atmetė.

E. B. nesutikdamas su apylinkės teismo priimta nutartimi pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 83 str. 1 d. numatytos veikos padarymo jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu teisme nebuvo tinkamai išaiškintos visos įvykio aplinkybės, liudytojos ir Institucijos atstovo paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems. Teismo posėdžio metu liudytoja Z. B. tvirtino, kad buvo deginamos dvi padangos, protokolą surašęs asmuo V. V. teigė, kad matė plastmasės likučius. Neaišku kaip pareigūnas, nebūdamas įvykio vietoje, gali po savaitės matyti laužavietę ir degėsių likučius bei konstatuoti jų sudėtį. Nors V. V. teigimu, jis 2014-06-30 buvo atvykęs pas liudytoją Z. B., tačiau teismui nepateikė kelionės lapo, kitų dokumentų, patvirtinančių jo atvykimą, pagrįstai kyla klausimas, kodėl pareigūnas neužėjo pas tariamą pažeidėją, o į agentūrą E. B. buvo kviečiamas telefonu 2014-07-01. Byloje pateiktose fotonuotraukose nėra žymos apie jų užfiksavimo datą. Atkreipė dėmesį, kad draudimas deginti žaliąsias atliekas taikomas tik miestuose ir miesteliuose, tačiau apeliantas gyvena kaime. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas neteisėtai, nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, o liudytojos paaiškinimas ir kiti įrodymai buvo surinkti po protokolo surašymo. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kuriais būtų užfiksuota tariamo pažeidimo data.

Atsiliepimu į skundą Institucija prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, E. B. skundo netenkinti.

E. B. skundas netenkintinas.

Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apelianto nuomone, byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, todėl administracinė nuobauda skirta nesant nei faktinio nei teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas E. B., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog Institucijos įgalioto pareigūno nutarimas priimtas teisėtu pagrindu, įstatymo nustatyta tvarka nustačius E. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 83 str. požymius, nuobauda paskirta straipsnio sankcijos ribose, yra proporcinga teisės pažeidimo pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį.

E. B. administracinė nuobauda skirta vadovaujantis ATPK 83 str. 1 d. nuostatomis, kurios numato, kad atliekų deginimas nesilaikant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų užtraukia baudą piliečiams nuo 100 iki 200 litų. Teisės norma, numatyta ATPK 83 str. pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas E. B., yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Todėl taikant šią teisės normą, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugos reikalavimus. Nagrinėjamu atveju būtent Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. draudžia deginti sausą žolę, nendrynus, ražienas. Taip pat draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, E. B. kaltę padarius pažeidimą numatytą ATPK 83 str. 1 d. įrodo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 16-17), liudytojos Z. B. rašytinis paaiškinimas (b. l. 19), pateiktos fotonuotraukos (b. l. 20-23), liudytojų Z. B. ir Institucijos atstovo V. V. paaiškinimai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 38-39) bei kita bylos medžiaga. Surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog E. B. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, degino nepavojingas atliekas nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. nuostatų, ne specialiai tam skirtoje vietoje ir neturint tam leidimo.

Nors E. B. iš esmės neigia 2014-06-23 deginęs atliekas, jo manymu, pateiktose fotonuotraukose nėra žymos apie jų užfiksavimo datą, todėl jos negali būti informatyvios. Tačiau liudytoja Z. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2014-06-23 pamačiusi kieme juodus dūmus, pajutusi deginamos gumos ir plastiko kvapą, nuėjo sudrausminti kaimyno E. B., kurio valdoje netoli ūkinio pastato buvo deginamos atliekos, pastarajam laužo neužgesinus, ji paėmė fotoaparatą ir užfiksavo deginamą laužą, o dukra fotonuotraukas pateikė gamtos apsaugos pareigūnams (b. l. 38). Institucijos atstovas taip pat patvirtino, kad 2014-06-24 telefoninio skambučio metu buvo gauta informacija, kad į elektroninį paštą yra atsiųstos fotonuotraukos, patvirtinančios aplinkos oro apsaugos pažeidimus deginant atliekas (b. l. 38-39). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad fotonuotraukos buvo darytos pažeidimo padarymo metu, t.y. 2014-06-23 ir neleidžia abejoti juose užfiksuotos informacijos patikimumu.

Pagrindo abejoti aplinkos apsaugos pareigūno kompetencija nustatant sudegintų atliekų rūšinę sudėtį, nėra. Nagrinėjamu atveju tiek Z. B. nurodė jautusi deginamos plastmasės ir gumos kvapą, buvo priėjusi prie laužo ir matė jame sudėtas padangas. Be to, aplinkos apsaugos departamento pareigūnas taip pat patvirtino, kad 2014-06-30 nuvykęs į vietą matė, jog laužavietėje, esančioje E. B. teritorijoje, 15 metrų atstumu nuo pastatų, buvo degintos atliekos, likę plastmasės ir gumos degėsių. Atsižvelgiant į tai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Apeliantas iš esmės neneigia, kad pavasarį tvarkantis aplinką sugrėbia lapus, šakas ir saugiu nuo pastatų atstumu užkuria laužą, tai asmenims gyvenantiems kaimo teritorijoje nedraudžiama. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas patvirtinimo“ 2 puntas numato, kad sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo deginamos ne augalinės kilmės atliekos, ne specialiai tam skirtoje vietoje ir neturint tam leidimo, be to, jos buvo deginamos tik 15 metrų atstumu nuo pastatų.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, deklaratyviais teiginiais paremta apelianto pozicija, jog įrodymai byloje buvo surinkti po protokolo surašymo, vertintina kritiškai. Byloje esantys procesiniai dokumentai ir Institucijos atstovo paaiškinimai iš esmės patvirtina, kad gavus pranešimą apie aplinkos oro apsaugos įstatymo pažeidimus, apžiūrėjus pateiktas fotonuotraukas buvo imtasi veiksmų siekiant nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes. 2014-06-30 paimtas paaiškinimas iš liudytojos Z. B., apžiūrėta įvykio vieta ir nustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtį surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Aplinkybė, kad laužavietės apžiūros metu nebuvo kviestas E. B., pastarojo atsakomybės nepaneigia, juolab, kad jis 2014-07-01 protokolo surašymo metu buvo atvykęs į Instituciją, jam buvo išaiškinta teisė duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, tačiau pastarasis jokių įrodymų paneigiančių jo kaltę nei Institucijai, nei pirmosios instancijos teismui, nepateikė.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str. 1 d.). ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Apygardos teismo nuomone, E. B. Institucijos nutarimu paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² str. reikalavimų, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Institucija atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobūdį ir pagrįstai skyrė ATPK 83 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį – 150 Lt baudą, kuri nėra per griežta ar neadekvati padarytam teisės pažeidimui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.