- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- 2S-1528-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15996-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- IĮ „ALEKSANDRU TUDOR“, A. T.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams IĮ „ALEKSANDRU TUDOR“, A. T. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų IĮ „ALEKSANDRU TUDOR“, A. T. subsidiariai 11 087,46 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti subsidiariai iš atsakovų, t.y. individualios įmonės, kuri eismo įvykio dieną buvo automobilio savininkas, ir individualios įmonės savininko, nuostolius regreso teise, bet į bylą neįtrauktas V. C., dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Pirmos instancijos teismo nuomone, šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos ne tik atsakovams, bet ir V. C., todėl ieškovas buvo įpareigotas įrašyti į ieškinį nurodytą asmenį, nurodyti jo procesinę padėtį ir kitus duomenis, kurie nustatyti CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pateikti nurodytam asmeniui ieškinio ir jo priedų egzempliorius.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas tvirtina, kad atsakovo pasirinkimas yra išimtinai ieškovo teisė. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnį ieškovas turi teisę reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo solidariai tiek iš eismo įvykio kaltininko, tiek iš atsakingo už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą transporto priemonės savininko. Be to, CK 6.6 str. 4 d. nustatyta, kad jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovo nuomone, jis turi diskrecijos teisę dėl savo reikalavimo nukreipimo, kuria šiuo atveju ir pasinaudojo. Taip pat apeliantas nurodo, kad V. C. nėra Lietuvos gyventojas, jis nežino jokių tikslių minėto asmens duomenų, todėl objektyviai negali įvykdyti teismo nutartyje nustatyto įpareigojimo. Be to, ieškovas pažymi, kad bylos iškėlimo stadijoje, nesat išreikštai kitų bendraatsakovių pozicijai dėl ieškinio, neįmanoma tiksliai nustatyti, ar teismo sprendimas šioje byloje turės įtakos minėto asmens teisėms ir pareigoms. Ieškovo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje turėjo tik patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 str. nustatytus formalius reikalavimus, o klausimas dėl trečiųjų asmenų traukimo į bylą neturėjo būti keliamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, tačiau teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu. Kreipiantis į teismą įstatymų leidėjas nustatė minimalius imperatyvius reikalavimus procesinių dokumentų formai ir turiniui, taip pat specialius reikalavimus ieškinio turiniui, kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 111 str., 135 str., 138 str.). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas nustatė, kad
šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos ne tik ieškovo nurodytiems atsakovams – transporto priemonės savininkui, bet ir kitam asmeniui - V. C., kuris vairavo transporto priemonę, todėl ieškovas buvo įpareigotas įrašyti į ieškinį nurodytą asmenį, nurodyti jo procesinę padėtį ir kitus duomenis bei pateikti jam skirtus ieškinio ir jo priedų egzempliorius. Tuo tarpu ieškovas tvirtina, kad atsakovo pasirinkimas yra išimtinai ieškovo teisė, be to, ieškinio priėmimo stadijoje teismas negalėjo kelti klausimo dėl kitų asmenų įtraukimo į bylą.
Taigi nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įpareigojo ieškovą papildomai įrašyti į ieškinį nurodytą asmenį, nurodyti jo procesinę padėtį ir kitus duomenis.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, V. C., kaip asmuo, vairavęs transporto priemonę, nagrinėjamu atveju galėtų būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos ne tik atsakovų, bet ir jo teisėms ir pareigoms. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino, ar tikrai buvo pakankamai pagrįstas pagrindas nustatyti minėtą ieškinio trūkumą, ar šis ieškinio trūkumas tikrai sudarė esmines kliūtis proceso eigai, ar nereikėjo priimti ieškinio, o klausimą dėl galutinio dalyvaujančių byloje asmenų rato, jei tai būtų būtina bylos nagrinėjimui, išspręsti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 str. 1 d.). Ši išvada grindžiama tuo, kad, nors ieškovui ir tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), bet trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, paprastai nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo instituto. Pažymėtina, kad prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 str. 5 p., 230 str. 1 d.). Teismo nuomone, tam tikro asmens, kurio teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti tam tikros įtakos, nenurodymas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas ir neturėtų būti taikomi tokio kvalifikavimo teisiniai padariniai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas Vilniau miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.