Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

1.1.7.2.7.1.1.8.7.9, 1.2.4.2.8, 2.1.15.3.3.2, 2.3.2.1, 2.3.2.2.14, 2.3.4.1, 2.3.4.2, 2.3.4.6, 2.3.4.7, 2.3.4.8, 2.3.4.9, 2.3.6.4.2, 2.3.6.4.5.1, 2.3.6.4.5.2, (S).

Vilnius, 2009 m. birželio 1 d.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-18 nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė J. S., gimusio (duomenys neskelbtini) metais sveikatą, o būtent: jis, 2008 m. rugsėjo 28 d. apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, be jokios priežasties užsipuolė išėjusį iš namų J. S., pradėjo jį mušti, po to pasivijęs ketinusį sugrįžti namo nukentėjusįjį šio namo antrajame aukšte prie savo buto Nr. 11, tyčia sudavė jam rankomis ir kojomis mažiausiai 4 smūgius į galvą bei krūtinę, tuo padarydamas J. S. apatinės lūpos sumušimą, paviršinę žaizdą viršugalvio srityje, kraujosruvas apie akis, galvos smegenų sumušimą, dešiniųjų IV-V šonkaulių lūžius su dešinio plaučio pažeidimu, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis L. G. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusįjį J. S. pažįsta tik iš matymo, jokių santykių niekada su juo neturėjo, J. S. nemušė ir jokių sužalojimų jam nepadarė. Jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo dieną visą dieną buvo namuose, vakare nuėjo į K. kaimą, kur prie vieno namo pamatė sėdintį M. K. su kažkokiu nepažįstamu vyru, kurie gėrė degtinę, tai buvo apie 18-19 val. Jis priėjo prie jų ir pasisveikino, nes M. K. pažįsta iš matymo, prisidegė cigaretę, pakalbėjo, pamatė, kad vyrai yra girti, nuėjo ir daugiau tą vakarą M. K. nematė. Kodėl nukentėjusysis ir liudytojai parodo ir tvirtina, kad jis sumušė J. S., paaiškinti negali, gal apsiriko. Jis niekada nei nukentėjusiojo, nei jo vaikų neprašė nerašyti pareiškimo policijai, ar tėvas tuo klausimu kalbėjosi su jais, nežino. Tą dieną apskritai jis alkoholio nevartojo, šio nusikaltimo nepadarė, jį tik apkalba.

Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu L. G. neigė mušęs J. S., tą dieną jo nematė, jį apkalba. Į K. kaimą buvo išėjęs apie 18.00 val., namo grįžo apie 19.30 val. Prie (duomenys neskelbtini) namo matė M. K. kartu su jam nepažįstamu vyriškiu, kurie buvo išgėrę, ant suoliuko stovėjo degtinės butelis, ar butelyje buvo alkoholio, neatkreipė dėmesio (t.1, b.l. 155-156, 163).

Nukentėjusysis civilinis ieškovas J. S. parodė, kad kaltinamąjį G. pažįsta tik iš matymo, su juo jokių santykių neturėjo, anksčiau nežinojo net jo vardo ir pavardės, bet kategoriškai tvirtina, kad jį sužalojo būtent vaikinas, kuris sėdi teisiamųjų suole, dabar žino, kad tai yra L. G.. 2008 m. rugsėjo 28 d. vakare, apie 20 val., kaimyno paprašytas ėjo į parduotuvę nusipirkti pusę kepalo duonos ir alaus, pinigų buvo davęs kaimynas. Nusileido iš antro aukšto į apačią ir lauke L. G. paprašė cigaretės, pasakė jam, kad nerūko, nes jis iš tikrųjų nerūko. Tada L. G. paprašė pinigų cigaretėms, atsakė, kad neturi, nors turėjo, bet jam nedavė. Tada L. G. pasivijo jį ir spyrė, ar iš rankos davė, jis pametė „tapkes“ ir kepurę ir pradėjo bėgti namo į savo butą. L. G. jį pasivijo jau namo antrame aukšte, permušė per kojas, tokiu būdu jį pargriovė ir pradėjo spardyti, daugiau jis nieko neatsimena. Po šio įvykio mėnesį laiko išgulėjo ligoninėje, buvo operuojamas. Tik iš žmonos pasakojimų sužinojo, kad tą vakarą buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) polikliniką, po to parvežtas namo, kad jam buvo blogai su galva, nes pradėjo bute lupti laidus, nusišnekėti, kitą dieną vakare vėl išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o iš ten į Vilnių, kur ir paguldė. Prisimena, kad ateidavo aplankyti giminės, bet jis jų negalėjo net pažinti. Jį mušė tik vienas L. G.. Jis niekada nesakė, kad mušė du vaikinai, prie namo stovėjo du vaikinai – kaimynas M. K. ir L. G., bet jį pasivijo ir mušė tik L. G.. Kur buvo M. K., kai L. G. jį spardė, nežino, bet sūnus sakė, kad M. K. jį užstojo ir L. G. atitraukė nuo jo. Kad buvo apklausiamas policijos pareigūno ligoninėje, net neprisimena tokio fakto. Po šio įvykio bloga atmintis, sunku kvėpuoti, bandys ieškoti invalidumo, nes į darbą nelabai priimtų dėl sveikatos, nors stovi darbo biržoje. Su kaltinamuoju susipykęs niekuomet nebuvo, jis jį sumušė be jokio reikalo ir motyvų, nieko nesakydamas pasivijo ir pradėjo spardyti. Jis (L. G.) žymiai jaunesnis ir greitesnis, todėl ir pasivijo. Mano, kad tai padarė dėl girtumo, gal nesuprato, ką daro.

Liudytoja L. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, žino jo vardą ir pavardę, visada pasisveikindavo, jokių konfliktų nei su juo, nei su jo tėvais neturėjo. 2008 m. rugsėjo 28 d. apie 20-21 val. koridoriuje pasigirdo triukšmas, sūnus Ž. pradarė duris ir žiūrėjo, ji pamatė, kad ant grindų koridoriuje prie buto guli jos vyras, šalia stovi M. K. ir L. G.. M. K. traukė L. G. nuo jos vyro ir vis kartojo „L., užtenka“. Po to L. G. nubėgo į apačią. Po kiek laiko grįžo M. K. ir paėmęs šalia vyro gulintį mobilaus ryšio telefoną, pasakė, kad tai L. G. telefonas. Vyras buvo be sąmonės, kruvinas. Kaimynai iškvietė greitąją pagalbą ir vyrą su neštuvais nunešė į greitosios pagalbos automobilį bei nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, iš kur po dviejų valandų vyras grįžo namo, nieko nepasakojo ir neaiškino, dejavo ir nuėjo miegoti. Kitą dieną, po pietų, grįžusi iš darbo rado vyrą namuose, jis skundėsi skausmais, kažką neaiškiai murmėjo, keistai elgėsi: pradėjo plėšyti pagalves, lupti televizijos anteną, pradėjo nusišnekėti, draskyti lovą ir patalynę. Iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė vyrą į Elektrėnų ligoninę, po to nuvežė į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę, kur jį iš karto paguldė. Ji lankė vyrą ligoninėje, tačiau vaistų nei namuose, nei ligoninėje jam nepirko, pakako ligoninėje duodamų vaistų, nesupranta, kodėl jos vyras prašo atlyginti du tūkstančius litų turtinės žalos, nes vaistams jie papildomai pinigų neišleido, tik aplankydavo vyrą ligoninėje, kuris apie įvykį pradėjo prisiminti tik po operacijos, po kelių dienų. Sūnus ir duktė jai pasakojo, kad kitą dieną po įvykio pas juos į butą buvo atėjęs L. ir prašė nerašyti pareiškimo dėl J. S. sumušimo, žadėjo atsilyginti. Įvykio dieną, dar vyrui gulint koridoriuje ant grindų, kol dar nebuvo atvažiavusi greitoji pagalba, buvo atėjęs Liudo tėvas, prožektoriumi pašvietė ant gulinčio J. S., pasižiūrėjo ir nuėjo. Koridoriuje buvo prieblanda, bet degė viena įsukta lemputė, todėl viskas matėsi. Per pietus ji matė namo fojė vartojančius degtinę L. G. ir M. K., su jais kartu buvo jai nepažįstamas vyriškis. Praeinant pro šalį L. G. paklausė, kur yra S., ji paklausė „kuris?“, nes namuose buvo ir vyras, ir sūnus. L. G. atsakė, kad nesvarbu, ji pasakė, kad jų namuose nėra. Kitą dieną ji prie namo rado vyrui priklausančią kepurę ir šlepetes, tą vietą parodė policijos pareigūnams. Sūnus pasakojo, kad matė, kaip L. G. spardė tėvui į galvą, o M. K. L. G. tempė nuo tėvo. Mano, kad jeigu M. K. nebūtų atitraukęs L. G., pastarasis būtų užmušęs vyrą. Vyrui gulint ligoninėje pas juos buvo atėjęs L. G. tėvas, priekaištavo, kam parašė pareiškimą, už gydymą būtų sumokėjęs. Iki šiol vyras jaučiasi blogai, skundžiasi skausmais galvoje ir krūtinėje.

Liudytojas Ž. S. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 28 d. vakare, bet dar nebuvo sutemę, būdamas savo kambaryje, išgirdo koridoriuje trenksmą, namie buvo mama ir kaimynė. Pradarė buto duris ir pamatė, kad namo koridoriuje prie jos buto guli tėvas J. S., o kaimynas M. K. nuo tėvo traukia į šoną L. G., kuris spardė tėvui į galvą, matė, kad L. G. tėvui iš viršaus koja sudavė 2-3 kartus, buvo toks vaizdas, kad jis trypia galvą. Visą tai jis matė, nes koridoriuje degė lemputė, be to, jis buvo pravėręs buto duris. Jis išėjo iš buto, o mama su kaimyne ėjo jam iš paskos. L. K. apkabinęs L. G. nutraukė nuo tėvo ir jie nuėjo į apačią (viskas vyko antrame aukšte). Tėvas gulėjo kruvinu veidu, nieko nekalbėjo, kaimynas iškvietė greitąją pagalbą ir tėvą su neštuvais nunešė į greitosios pagalbos automobilį. Jis norėjo lydėti tėvą į ligoninę, bet M. K. neleido, pasakė, kad pats palydės tėvą iki ligoninės. Po dviejų – trijų valandų tėvas grįžo namo, iki buto durų tėvą palydėjo M. K.. Jis nuvedė tėvą iki lovos ir paguldė, nes tėvas ėjo susirietęs, susiėmęs už krūtinės, skundėsi, kad labai skauda galvą. Kitą dieną pas juos į butą buvo atėjęs L. G., norėjo susitaikyti su tėvu, prašė nerašyti pareiškimo policijai, žadėjo sumokėti 100 Lt, buvo nuėjęs pas tėvą į kambarį, ar įvyko ten koks pokalbis, nežino, nes su tėvu susikalbėti buvo neįmanoma, jis nusišnekėdavo, buvo nesuprantama, ką jis kalba. Vakare buvo iškviesta vėl greitoji pagalba, tėvą išvežė į Elektrėnų ligoninę, po to į Vilnių, kur jis ir buvo paguldytas. Už ką L. G. sumušė tėvą, pasakyti negali, nes su L. G. niekas iš šeimos narių nesipyko, o tėvas labai ramaus būdo. Tėvas po sugrįžimo iš Elektrėnų kitą dieną niekur išėjęs nebuvo, nugriuvęs nebuvo, tik nuo skausmo dejavo, nieko nevalgė. M. K. bandė ginti tėvą, o L. G. su koja iš viršaus trypė tėvo galvą, tai darė būtent L. G., o ne kas nors kitas. Jokių kitų žmonių ten nebuvo. Tik jam išėjus į koridorių, išėjo mama su kaimyne ir susirinko daugiau kaimynų, kol greitoji neišvežė tėvą į ligoninę. M. K. jam pasakojo, kad su L. G. gėrė alkoholį apačioje, o po to L. G. nusivijo jo tėvą, dėl ko vijosi, nesakė, o kol M. K. atbėgo į antrą aukštą, J. S. jau gulėjo koridoriuje ant grindų, o M. K. atitraukė jį nuo gulinčio ant grindų tėvo, kuris taip ir liko gulėti, atsikelti nebegalėjo.

Liudytoja A. S. parodė, kad tą vakarą ji buvo tame pačiame name pas draugę S. P.. Išgirdo garsius balsus, nuėjusios į balkoną pamatė, kad ten buvo L. G., M. K. ir dar kažkoks nepažįstamas vyras. L. G. rėkavo garsiai. Maždaug po pusvalandžio išgirdo L. G. keiksmažodžius, rėkavimus, kažkam sakė „tu išvis tylėk“, o vyras, iš balso nepažino, kad jos tėvas, atsakė: „Gerai, vyrai, nesibarkit“. Jis ėjo namo ir girdėjosi, kad laiptais kažkas vijosi. Už 10 minučių atbėgo jos mama ir pasakė, kad turbūt tėvą užmušė ir ji su drauge išbėgo į laiptinę pasižiūrėti. Ten stovėjo mama, brolis ir kaimynė, tėvas gulėjo ant grindų, kruvinas, nekalbėjo, paeiti negalėjo. Atėjo M. K. ir parodė, kaip L. tėčiui galvą daužė, po to paėmė šalia tėvo gulintį mobilaus ryšio telefoną, pasakė, kad tai L. telefonas ir jį pasiėmė. Buvo atėjęs L. tėvas, kuris apšvietė gulintį jos tėvą, nieko nesakęs pasikvietė M. K. ir abudu nuėjo į apačią. Kaimynas iškvietė greitąją pagalbą. Kadangi tėvas negalėjo praeiti, jį su neštuvais nunešė į automobilį ir išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tėvas visiškai nieko nekalbėjo. Po valandos – dviejų tėvas grįžo namo, buvo susiėmęs už šono ir skundėsi, kad labai skauda, kai sėsdavosi, jam labai skaudėjo. Kitą dieną tėvas iš namų niekur išėjęs nebuvo. Ryte ji plovė laiptinę, nes buvo krauju aptaškyta. Tuo metu atėjo L. G. ir klausė, ar motina yra namie, atsakė, kad nėra, tada paklausė, ar yra tėvas. Ji toliau plovė laiptinę, o L. G. nuėjo į jų butą, ką jie ten kalbėjo, nežino, bute buvo tėvas ir brolis. Išėjęs iš buto L. G. prašė perkalbėti mamą nerašyti pareiškimo į policiją, sakė, kad atsidėkos pinigais, duos pinigų. Ji L. G. pažadėjo pakalbėti su motina, ką ir padarė. Tą dieną tėvas gulėjo lovoje, nueidavo į tualetą ir vėl grįždavo į lovą, į jų klausimus nereagavo arba nesąmones šnekėjo. Ji pakvietė draugę, pasakė, kad tėvui kažkas yra, draugė bandė su tėvu kalbėtis, bet nepavyko. Vakare iškvietė greitąją pagalbą, kuri tėvą nuvežė į (duomenys neskelbtini), po to į Vilnių. Dėl ko L. G. sumušė tėvą, nežino, jis jai apie tai nieko nesakė. Dar tėvui gulint koridoriuje ant grindų M. K. buvo priekaištaujama dėl įvykio, tačiau M. K. sakė, kad apgynė tėvą nuo L., kuris spardė į galvą. Jiems būnant prie tėvo ji pati L. G. nematė, buvo atėjęs tik jo tėvas.

Liudytoja I. D. parodė, kad 2008 m. rugsėjo pabaigoje, kada buvo sumuštas J. S., ji buvo pas S. ir gėrė kavą. J. S. apie 20 val. buvo išėjęs, o po kokio pusvalandžio namo koridoriuje išgirdo triukšmą. Ji paprašė Ž. S. pasižiūrėti, kas ten vyksta, jis pirmas pradarė duris, o jam iš paskos ėjo ji ir S.. Koridoriuje ant grindų gulėjo J. S., jam iš burnos bėgo kraujas. Matė M. K., kuris atėjęs paėmė prie J. S. gulintį mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad tai L. G.. Paskui atėjo L. tėvas su prožektoriumi, pašvietė į nukentėjusįjį, pasikvietė M. K. ir nuėjo į pirmą aukštą, ji nuėjo namo ir tik pro langą matė, kaip J. S. su neštuvais nunešė į greitosios pagalbos automobilį. Kitą dieną A. S. plovė laiptinėje koridorių ir pamatė, kad atėjo L. G., kalbėjosi su A. S., ji pokalbio negirdėjo, išėjus L. G., A. S. sakė, kad L. G. atėjo atsiprašyti dėl tėvo sumušimo, ji buvo užėjusi į butą, J. S. gulėjo lovoje, skundėsi, kad jam skauda galvą ir šoną. Tą vakarą jį vėl išvežė į ligoninę.

Liudytojas D. P. parodė, kad įvykio dieną vakare ėjo į koridorių parūkyti ir pamatė, kad kaimynas J. S. guli ant grindų, kruvinas. Prie jo buvo jo vaikai, žmona ir kaimynė. Paprašė, kad iškviestų greitąją pagalbą, ką jis ir padarė. Grįžo prie nukentėjusiojo ir laukė greitosios pagalbos. Atėjo M. K. ir pradėjo aiškinti, kad J. S. sumušė L. G., pasakojo, kaip mušė, spardė kojomis, tai demonstravo. Pabrėžė, kad bandė L. nutraukti ir jam L. irgi „uždavė“, bet žaizdos nebuvo, kraujo nesimatė. Kai atėjo M. K., suskambo šalia nukentėjusiojo gulintis telefonas, M. K. jį paėmė ir pasakė, kad tai L. telefonas. Jis padėjo J. S. neštuvais nunešti į greitosios automobilį, nešė 4 vyrai, nes J. S. pats eiti negalėjo.

Liudytoja V. P. parodė, kad praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, vakare, vyras ėjo parūkyti, o ji jam sakė neiti, nes girdėjosi triukšmas. Vyras grįžo ir pasakė „vienas atjungtas“ ir pradėjo skambinti telefonu. Išėjusi koridoriuje pamatė gulintį ant grindų J. S.. Atlėkė M. K. ir ji jam pasakė: „Tai va, gėrėt ir sumušėt“. Jis šoko, kad ne, sakė, jog apgynė J. S., o sumušė L. iš K., kuris gyvena prie bažnyčios. Gulėjo telefonas, kuris skambėjo, niekas negalėjo jo išjungti, bet neėmė, nes galvojo, kad atvažiuos policija ir bus kaip įrodymas, ji galvojo, kad telefonas priklauso tam, kas sumušė J. S.. Bet M. K. paėmė tą telefoną ir pasakė, kad tai Liudo telefonas. Vyrai su neštuvais J. S. nunešė į greitosios pagalbos automobilį.

Liudytojas J. M. parodė, kad vakare, žiūrėdamas televizorių buvo išgėręs alaus, paskambino M. K. ir paprašė iš ligoninės parvežti kaimyną J. S.. Kadangi buvo išgėręs, paprašė žmonos, kuri sutiko vairuoti automobilį. Dviese nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ligoninės, iš kur paėmė M. K. ir J. S., vairavo žmona. Mašinoje M. K. paaiškino, kad jis su L. G. gėrė prie namo, L. G. atsivijo J. S. ir jį sumušė. Už ką mušė, nepasakojo, o jis ir neklausinėjo. M. K. pasakojo, kad L. G., pasivijęs J. S. namo antrajame aukšte, pastarąjį spardė, M. K. užbėgus į antrąjį aukštą, J. S. jau gulėjo sumuštas ant grindų, o L. G. jį spardė. Automobilyje J. S. daugiau inkštė, negu kalbėjo, visą laiką buvo susiėmęs už šono ir dejavo. Kodėl J. S. paleido iš ligoninės, nežino, to nesiaiškino. Parvežė J. S. su M. K. iki namo ir jie namo nuėjo kartu, nes gyvena viename name. J. S. ėjo susiėmęs už šono.

Liudytoja J. M. parodė, kad 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje vakare žiūrėjo televizorių ir vyrui paskambino M. K., kuris prašė iš (duomenys neskelbtini) ligoninės parvežti kaimyną J. S.. Kartu su vyru nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) ligoninės, ji vairavo automobilį. Iš ligoninės priimamojo atėjo M. K. su J. S., abu atsisėdo ant galinės sėdynės. J. S. papasakojo, kad ėjo namo, jį užkalbino Liudas, pasakė: „Palauk, tuoj ateisiu“, o po to jį pasivijo ir sumušė, spardė kojomis. Už ką mušė, nepasakojo. J. S. blogai jautėsi, susiriesdavo, dejavo, sakė, kad jam bloga, bet daktarai apžiūrėjo ir išleido namo. Nors J. S. neminėjo kaltinamojo pavardės, suprato, kad jį sumušė L. G.. M. K. ir J. S. paleido prie jų namų, o ji su vyru parėjo namo. Po to įvykio girdėjo, kad J. S. išvežė į ligoninę, nes jam po to sumušimo pasidarė blogai, jį operavo. M. K. automobilyje aiškino, kad J. S. apžiūrėjo daktarai ir pasakė, kad čia nieko baisaus ir paleido namo.

Liudytojas M. K. parodė, kad įvykio dieną buvo nuvažiavęs pas N. S. į (duomenys neskelbtini), kur gėrė degtinę, po to su N. S. atvažiavo į K. kaimą, kur dviese toliau gėrė degtinę. Tai buvo po pietų. Prie jų buvo priėjęs L. G., pasikalbėjo ir nuėjo Su jais L. G. negėrė. N. S. namo išvežė M. K. paprašyta buvusi bendradarbė, kada tiksliai išvežė, neprisimena. Liudytojui M. K. būnant laiptinėje pro šalį praėjo J. S., kuris ėjo į antrą aukštą, į savo butą. Ten išgirdo triukšmą, nubėgo į antrą aukštą, o ten prie buto durų gulėjo J. S.. Ten buvo jaunimo, išbėgo keli vaikinai, o koridoriuje gulėjo J. S.. Išlindo kaimynai ir iškvietė greitąją pagalbą. Jis mėgino kelti J. S. ir jam iš kišenės iškrito mobilaus ryšio telefonas, jis niekada nėra sakęs, kad tas telefonas priklausė L. G.. L. G. prie J. S. nebuvo, L. G. tėvas ten atėjęs prie gulinčio J. S. nebuvo. Liudytojas pats J. S. nemušė, tai padarė kažkas iš ten buvusio jaunimo. Jis ir kaimynai skambino ir kvietė greitosios pagalbos automobilį. J. S. su neštuvais nunešė į greitosios pagalbos automobilį keturi vyrai, tame tarpe ir jis. Jis lydėjo J. S. į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur J. S. apžiūrėjo daktarai, padarė nuotraukas ir pasakė, kad nėra nieko blogo ir išleido važiuoti namo. Jis paskambino J. M., kuris savo automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), jo žmona vairavo automobilį ir juos parvežė namo. Jis palydėjo J. S. į butą iki durų, įleido į vidų, o kitą dieną sužinojo, kad J. S. išvežtas į ligoninę. Anksčiau duotuose parodymuose neteisingai užrašyta, kad jis matė, jog L. G. spardė J. S. į galvą, kad jis atitraukė L. G. nuo gulinčio J. S.. Kodėl kaimynai jį apkalba, paaiškinti negali, automobilyje M. jis neaiškino, kaip buvo sužalotas J. S.. Kodėl jie parodo priešingai, paaiškinti negali. Tyrėja neteisingai užrašė jo parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. S., apklausiamas antrą kartą, dalyvaujant liudytojui M. K., patvirtino savo parodymus, parodė, kad pradaręs buto duris matė, kad tėvas guli ant grindų, o L. G. 2-3 kartus spyrė jam į galvą, o M. K., apkabinęs L. G., atitraukė nuo tėvo ir jį nuvedė, po to sugrįžo ir paėmė mobilaus ryšio telefoną, paaiškindamas, kad tai L. G. telefonas. M. K. atsakė, kad Ž. S. sako tiesą, buvo taip, kaip pasakoja Ž. S.. Buvo taip, kad jis nutempė L. G. nuo J. S. ir sakė: „Baik, L.“. Netiksliai pamena, kaip ten viskas buvo, nes buvo stipriai išgėręs.

Liudytojas N. S. parodė, kad įvykio dieną buvo nedarbo diena, pas jį į (duomenys neskelbtini) atvažiavo bendradarbis M. K., kartu gėrė degtinę, po to nuvažiavo į K. ir prie namo ant suoliuko gėrė degtinę, kurią buvo atsivežę su savimi. Prie jų buvo priėjęs L., pakalbėjo su jais ir nuėjo. Kaip ir kada jį išvežė namo į (duomenys neskelbtini), neprisimena, nes buvo labai girtas, jokių muštynių jis nematė, dėl muštynių jo sąžinė švari, nes jis pats nieko nemušė. Kaltinamojo nepažįsta, gal tik iš matymo.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 5716/08(01) matyti, kad J. S. padaryta apatinės lūpos sumušimas, paviršinė žaizda viršugalvio srityje, kraujosruvos apie akis, galvos smegenų sumušimas, dešiniųjų IV-V šonkaulių lūžiai su dešinio plaučio pažeidimu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2008-09-28), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl dešinio plaučio pažeidimo. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, medicininiuose dokumentuose atžymėta, kad apžiūros metu nuo J. S. sklido alkoholio kvapas (t.1, b.l. 29-30).

Teisiamajame posėdyje specialistas teismo medicinos ekspertas Viačeslavas Kolomiec patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad pagrindinė sunkaus kūno sužalojimo priežastis yra plaučių pažeidimai, juos galėjo padaryti lūžęs šonkaulis. Kadangi yra lūpos sumušimas, kraujosruvos, veido sužalojimai, gali būti, jog jam buvo trypiama ant galvos. Kadangi buvo pažeistos galvos smegenys, nukentėjusysis iki šiol gali prarasti atmintį, ne viską atsiminti. Tie sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu, jie padaryti tiesioginiais smūgiais, galimai suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis. Specialistas rėmėsi radiologo įrašu, kad yra 4 ir 5 šonkaulių lūžiai. 8 ir 9 šonkaulių lūžiai yra seni, todėl ligonis ir buvo išleistas namo, nes 28 d. vakare buvo padarytos nuotraukos, o specialisto šonkaulių lūžių aprašymas padarytas kitą dieną ryte.

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės J. S. sveikatos istorijos Nr. 656 gydytojo radiologo konsultacijos 2008-09-29 1007 val. įrašo matyti, kad iš rentgenogramų 4513 ir 4514-15 (atlikta 2008-08-28) nustatyti dešinės pusės 4, 5 šonkaulių lūžimai (gydytoja I. K.). Šis įrašas patvirtina, kad J. S. sužalojimai buvo padaryti prieš atvežant į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2008 m. rugsėjo 28 d. 21.30 val. Gydytojas specialistas aprašė sužalojimus kitą dieną ryte, nes vakare nedirbo. Kolegija daro išvadą, kad sužalojimai užfiksuoti prieš atvežant J. S. į Elektrėnų ligoninę antrą kartą 2008-09-29 16.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis neigia padaręs jam inkriminuotą veiką, tačiau jo kaltė sumušus J. S. visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis J. S. teisiamajame posėdyje kategoriškai tvirtino, kad jį sužalojo būtent L. G., kuris paprašė cigaretės arba pinigų cigaretėms, kadangi nerūko, todėl cigarečių neturėjo, o pinigų cigaretėms nedavė, pasakydamas, kad jų neturi. Tada L. G. jį pasivijo, sudavė iš rankos ar spyrė, jis pametė „tapkes“ ir kepurę, pradėjo bėgti namo į savo butą. L. G. jį pasivijo namo antrame aukšte, permušė per kojas, tokiu būdu jį pargriovė ir pradėjo spardyti, daugiau jis nieko neatsimena. Jį mušė tik vienas vaikinas, kuris sėdi teisiamųjų suole. Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 11-12, 13-14), paaiškindamas, kad jį mušė rankomis ir kojomis L. G., kurį jis pažinojo iš matymo, jokių reikalų su juo nėra turėjęs, o pavardę ir vardą sužinojo iš žmonos. Pagarsinus J. S. 2008-10-07 Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje duotus parodymus (t.1, b.l. 9-10), J. S. paaiškino, kad jis niekada nesakė, kad jį mušė du vaikinai, prie jo įvykio metu buvo du vaikinai, bet mušė tik vienas, t.y. L. G.. Kad buvo policijos pareigūno apklausiamas dar jam gulint ligoninėje, neprisimena, nes tuo laiku jis labai blogai jausdavosi, nepažindavo net giminių. Parodymų patikrinimo vietoje J. S. parodė vietą prie gyvenamojo namo, kur L. G. sudavė jam smūgį į galvą, o žmona kitą dieną, ji taip pasakojo, toje vietoje rado jo pamestas šlepetes ir kepurę (t.1, b.l. 19-22). Liudytoja L. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kurioje 2008-09-29 ryte rado vyro J. S. šlepetes ir kepurę (t.1,b.l. 71-72).

Liudytojas Ž. S. parodė, kad 2008-09-28 vakare pradaręs buto duris pamatė, kad L. G. kojomis spardo gulinčiam tėvui į galvą, spyrė koja iš viršaus į galvą, šalia stovėjo M. K., kuris nutempė L. G. nuo tėvo ir jie nuėjo į pirmą aukštą. L. G. liudytojas pažįsta senai, apsirikti negalėjo, kategoriškai teigia, kad tai buvo būtent L. G., smūgius koja tėvui į galvą sudavė ne kas kitas, o L. G.. Viskas koridoriuje matėsi, nes koridoriaus gale degė lemputė ir šviesa apšvietė įvykio vietą jam atidarius savo buto duris. Liudytojo Ž. S. parodymai nuoseklūs ne tik teisiamajame posėdyje, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 78-80). Parodymų patikrinimo vietoje metu Ž. S. parodė vietą, kur matė, kaip L. G. koja trypė J. S. į galvą, o M. K. traukė L. G. nuo J. S.. Po to grįžęs M. K. susirinkusiems asmenims rodė, kaip L. G. koja trypė J. S. galvą (t.1, b.l. 86-89).

Liudytoja L. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, žinojo jo pavardę ir vardą, jokių konfliktų nebuvo. 2008-09-28 vakare, apie 20-21 val., koridoriuje pasigirdo triukšmas, sūnus Žygimantas pradarė duris ir žiūrėjo į koridorių, ji pati pamatė, kad ant grindų prie buto guli jos vyras J. S., šalia stovi M. K. ir L. G.. M. K. traukė L. G. nuo jos vyro ir vis kartojo „L., užtenka“. Po kiek laiko grįžo M. K. ir, paėmęs šalia vyro gulintį mobilaus ryšio telefoną, pasakė, kad tai L. G. telefonas. Mano, kad jei M. K. nebūtų atitraukęs L. G. nuo J. S., L. G. būtų užmušęs jos vyrą. Patalpoje buvo prieblanda, bet koridoriuje degė lemputė ir viskas matėsi. Analogiškus parodymus liudytoja L. S. davė ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 57-69), parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur gulėjo jos sumuštas vyras, o šalia stovėjo M. K. ir L. G., kur vėliau stovėjo M. K. ir susirinkusiems rodė kaip buvo L. G. mušamas J. S. (t.1, b.l. 65-69). Sūnus Ž. jai pasakojo, kad pradaręs duris matė, kad L. G. trypė tėvui galvą. J. S. gulint ligoninėje buvo atvykęs kaltinamojo tėvas ir priekaištavo, kam jie kreipėsi į policiją, galima buvo susitarti gražiuoju, už gydymą jis būtų sumokėjęs.

Liudytoja A. S. parodė, kad būdama pas draugę girdėjo vyriškus balsus, iš balkono matė, kad prie namo stovėjo ir garsiai kalbėjo L. G., kuris šūkavo, su juo kartu buvo M. K. ir dar vienas nepažįstamas vyras. Po kiek laiko girdėjo tėvo balsą sakant „Gerai, vyrai, nesibarkit“. Girdėjo, kad laiptais kažkas vijosi žmogų, vėliau išėjusi pamatė gulintį sumuštą tėvą, o atėjęs M. K. rodė, kaip L. G. trypė tėvo galvą, tai rodė ne jai, o visiems susirinkusiems koridoriuje žmonėms. Kitą dieną buvo atėjęs L. G. ir prašė paprašyti mamos, kad nerašytų pareiškimo policijai, nes jam bus blogai, žadėjo už tai sumokėti pinigų. Liudytoja A. S. davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 74-77), parodymų patikrinimo vietoje parodė vietą, kur gulėjo sumuštas tėvas ir kur stovėjo M. K. ir rodė, kaip L. G. koja trypė galvą J. S. (t.1, b.l. 78-80).

Liudytojos A. S. parodymus patvirtino liudytoja I. D..

Liudytojai D. P. ir V. P. parodė, kad tą vakarą matė gulintį ant grindų sumuštą, be sąmonės kaimyną J. S., kvietė greitąją pagalbą. Atėjęs M. K. pasakojo, kad J. S. sumušė L. G., rodė, kaip jis tai darė trypdamas galvą.

Liudytojas M. K. teisiamajame posėdyje savo parodymuose buvo nenuoseklus, iš pradžių pareiškė, kad L. G. nebuvo, buvo priėjęs prie jo ir N. S., trumpai pakalbėjo ir nuėjo, prie sumušto J. S. G. net nebuvo, teisiamajame posėdyje padarius akistatą su liudytoju Ž. S. pareiškė, kad Ž. S. sako taip, kaip buvo, patvirtino liudytojo Ž. S. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. apie padarytą nusikaltimą davė nuoseklius parodymus, kad L. G. nusivijo J. S., išgirdęs triukšmą jis nuėjęs į namo antrą aukštą pamatė ant grindų gulintį J. S., o L. G. spardė jam į galvą, jis atitraukė L. G. nuo J. S. (t.1, b.l. 110-119). Parodymų patikrinimo vietoje metu M. K. parodė, kur jis su L. G. stovėjo prie gyvenamojo namo ir gėrė alų, kai J. S. nuėjo į namą, paskui nuėjo L. G.. Išgirdęs riksmą M. K. nubėgo į antrą aukštą, buto durys buvo praviros, iš buto galvą buvo iškišęs Ž. S., prie buto durų gulėjo J. S., o L. G. 2-3 kartus koja iš viršaus sudavė J. S. per galvą, jis nutraukė L. G. nuo J. S. ir nutempė į pirmą aukštą. Parodė vietą, kur jis stovėjo ir viską matė (t.1, b.l. 120-125). Teismas tiki M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka liudytojų Ž. S., A. S., L. S., Dariaus ir V. P. parodymams. Dar nukentėjusiajam J. S. gulint be sąmonės koridoriuje ant grindų, M. K. pasakojo ir rodė kaip L. G. trypė J. S. galvą. Apkalbėti L. G. nė vienas iš liudytojų neturėjo pagrindo. Ikiteisminio tyrimo tyrėja M. K. parodymus užrašė objektyviai, vienoje apklausų net nurodė, kad M. K. negali pasirašyti, nes sužalota ranka (t.1, b.l. 119), kas paneigia kaltinamojo aiškinimus, kad tyrėja užrašė parodymus neteisingai.

J. S. buvo sužalotas būtent 2008 m. rugsėjo 28 d. Vyrai su neštuvais J. S. išnešė į greitosios pagalbos automobilį ir jis buvo išvežtas į Elektrėnų ligoninę, kur buvo apžiūrėtas, padarytos nuotraukos ir, netinkamai nustačius diagnozę, buvo išleistas namo. Apžiūrėjęs J. S. daktaras netinkamai konstatavo rentgeno nuotraukose pažymėtus sužalojimus. Tik kitos dienos ryte gydytoja radiologė 10 val. 07 min. konstatavo dešinės pusės 4, 5 šonkaulių lūžimus, t.y. tai buvo nustatyta specialisto dar prieš atvežant J. S. į ligoninę antrą kartą (2008-09-29 po pietų 16.00 val.). Kad J. S. buvo sužalotas būtent 2008-09-28 vakare objektyviai įrodoma tuo, kad jis dėl sužalojimų negalėjo net judėti, iš įvykio vietos į greitosios pagalbos automobilį buvo išneštas su neštuvais. Nežiūrint į tai, sunkiai sužalotas žmogus paleidžiamas namo. Vežant namo J. S. pastoviai dejavo, skundėsi skausmais krūtinėje, buvo susiėmęs už šono (patvirtina liudytojai J. ir J. M., kurie vežė J. S. iš ligoninės 2008-09-28 dieną vakare). Namuose J. S. jautėsi blogai, niekur nugriuvęs ar susižalojęs nebuvo, šeimos nariai buvo priversti antrą kartą kviesti greitąją pagalbą, kuri pakartotinai išvežė J. S. į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o iš ten į Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninę, kur jis buvo gydomas ir operuojamas. Tik gydytojų pagalba J. S. išgelbėta gyvybė. Liudytojų minimas L. G. yra L. G..

Kad L. G. padarė jam inkriminuotą veiką, įrodo ir liudytojų Ž. S. ir A. S. parodymai, kad sekančią dieną po tėvo sumušimo L. G. buvo atėjęs pas juos ir prašė įkalbėti motiną, kad ji nerašytų pareiškimo policijai, nes jam bus blogai. Nors pats kaltinamasis šią aplinkybę neigia, tačiau netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo, apie tai jie papasakojo mamai L. S., o A. S. papasakojo kaimynei I. D., kuri tą dieną (rugsėjo 29 d.) matė atėjusį pas S. kaltinamąjį ir klausė A. S. atėjimo priežasties, į ką A. S. atsakė, kad buvo atėjęs taikytis su tėvu.

Liudytojas N. S. tik patvirtino, kad įvykio dieną gėrė degtinę kartu su L. G., apie įvykį jis nieko nežino, jis negali nei paneigti, nei patvirtinti, kad L. G. padarė jam inkriminuojamą veiką. Pats N. S. dėl girtumo neprisimena kas ir kada jį išvežė namo į (duomenys neskelbtini).

Iš teismo medicinos specialisto išvados G5716/08(01) matyti, kad J. S. padaryta apatinės lūpos sumušimas, dešiniųjų IV-V šonkaulių lūžiai su dešinio plaučio pažeidimu, galimai nurodytu laiku (2008-09-28), paveikus kietai bukais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi griuvimui (t.1, b.l. 29-30). Specialistas teismo medicinos ekspertas Viačeslavas Kolomiec teisiamajame posėdyje paaiškino, kodėl padaryta tokia išvada, nes jis rėmėsi ne terapeuto ligos aprašymu, o specialisto radiologo įrašu, kuris buvo padarytas 2008-09-29 ryte remiantis prieš tai vakare padarytomis nuotraukomis. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės 2008-08-28 nukentėjusysis J. S. buvo išleistas be pagrindo, nenustačius padaryto sunkaus kūno sužalojimo ir nesuteikus būtinos medicinos pagalbos. Po sumušimo J. S. buvo be sąmonės, negalėjo pats atsikelti ir judėti, todėl į greitosios pagalbos ligoninės automobilį buvo nešamas neštuvais (liudytojai L. S., Ž. S., A. S., I. D., D. P., V. P., M. K.). Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės M. K. prašymu J. S. namo vežė Jurgita ir J. M., kurie patvirtino, kad J. S. visą kelią iki namo jautėsi blogai, dejavo, buvo susiėmęs už šono, skundėsi galvos ir šono skausmais, kodėl tokį ligonį paleido namo, liudytojai paaiškinti negalėjo. Liudytojas M. K. automobilyje J. ir J. M. aiškino, kad L. G. pasivijo J. S. namo antrame aukšte ir jį suspardė, o M. K. tik gelbėjo J. S., atitraukė L. G. nuo J. S. ir neleido jam toliau spardyti. M. K. tą vakarą buvo sugrįžęs prie sužaloto ir gulinčio ant grindų J. S. ir aiškino įvykio aplinkybes ten susirinkusiems giminaičiams ir kaimynams: L. S., Ž. S., A. S., I. D., Dariui ir V. P.. Kitą dieną L. G. buvo atėjęs pas J. S. atsiprašyti, norėjo susitaikyti (liudytojų Ž. ir A. S., I. D. parodymai).

Išanalizavus surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrinus įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis L. G., būdamas girtas, mušdamas rankomis ir spardydamas J. S. 2008 m. rugsėjo 28 d. apie 20 val. sunkiai sužalojo pastarąjį, padarydamas jam sunkų kūno sužalojimą. Sunkiai sužalodamas J. S. kaltinamasis J. G. veikė neapibrėžta tyčia, nes savo nusikalstamų veiksmų pasekmėms jis buvo abejingas, nėra jokių įrodymų, kad L. G. tikslas buvo sunkiai sužaloti nukentėjusįjį. Teismų praktikoje sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai sunku įžvelgti nusikaltimo priežastį, kai tarp kaltininko ir nukentėjusiojo nėra asmeninių santykių arba tik pretekstas, pvz., sužalojama todėl, kad nedavė užrūkyti. Nukentėjusysis J. S. parodė, kad praeinant pro šalį kaltinamasis paprašė cigaretės, jis nedavė, nes pats nerūkė, tada paprašė pinigų cigaretėms, J. S. nedavė, todėl L. G. jį pasivijo ir pradėjo mušti, taip pasielgė, nukentėjusiojo manymu, dėl to, kad buvo girtas. Anksčiau tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo jokių priešiškų santykių nebuvo. J. S. buvo užpultas ir sužalotas dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo L. G. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.

Dėl civilinių ieškinių

Valstybinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo J. S. gydymo išlaidų sumoje 10882,36 Lt priteisimo iš kaltininko. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 283 str. 1 d. nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pripažinus L. G. kaltu dėl J. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo, L. G. privalo ligonių kasai atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Civilinis ieškinys (t.1, b.l. 35-45) įrodytas ir tenkintinas pilnai.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas J. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 litų turtinės ir 13 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 16). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis civilinis ieškovas J. S. neturtinės žalos dydį sumažino iki 5000 Lt ir prašė teismo iš kaltininko priteisti 2000 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Pagal Civilinio kodekso 6.249 str. žala yra turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), asmens turto sumažėjimas. Civilinis ieškovas nurodo, kad gydymosi metu jį slaugė žmona L. S., kuri lankė jį kas antrą dieną, pirko pagerintą maistą, o išrašius iš ligoninės pirko įvairių vaistų, tačiau čekiai nėra išlaikyti, materialinę žalą įvertina 2000 litų. Pareikštas ieškinys ieškovo turi būti įrodytas, tačiau teismui jokių įrodymų dėl patirtos turtinės žalos nepateikta. Nukentėjusiojo civilinio ieškovo žmona L. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jokių papildomų vaistų vyrui nepirko, maisto taip pat nereikėjo, nesupranta, kodėl vyras prašo 2000 Lt turtinės žalos. Nepateikus jokių įrodymų dėl turtinės žalos šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal žalai reikšmingų aplinkybių visumą. Teismų praktikoje siekiama nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlyginamos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-526/2008).

Nukentėjusiajam J. S. neturtinė žala priteistina, nes L. G. savo nusikalstamais tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, kas sukėlė nukentėjusiajam fizinius ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, tik gydytojų pagalba jam buvo išgelbėta gyvybė, buvo sužalotas visiškai nekaltas žmogus. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į anksčiau išvardintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, žalą padariusio asmens turtinę padėtį (savo turto neturi, bet darbingas) ir daro išvadą, kad prašoma priteisti žalos 5000 Lt suma nėra per didelė, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas pilnai, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo L. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 2 d. 9 p.). Nukentėjusiojo J. S. neblaivumas jokios įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo.

Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. ir 54 str. reikalavimais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas), veikos pasekmes (nukentėjusiojo gyvybė buvo išgelbėta tik medikų pagalba), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia dėl chuliganiškų paskatų), kaltininko asmenybę (nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, niekur nedirba, baustas už administracinės teisės pažeidimus), jo elgesį po nusikaltimo padarymo (kaltės nepripažįsta, nesigaili, neatlygino žalos), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybės lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo jauną amžių, nukentėjusiojo sveikatos būklę šiuo metu, kuri nėra bloga. Teismas visas aplinkybes vertina visumoje, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės ir daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, bet mažiau sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

Taikyti BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą negalima, nes draudžia įstatymas. Taikyti BK 62 str. ir skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą, bausmę negalima, nes nenustatyta būtinų sąlygų visuma taikant šį straipsnį.

Vadovaujantis BK 64 str., prie paskirtos bausmės pridedama dalis neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas.

Kadangi L. G. pripažįstamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje, jam kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti keičiama į suėmimą tikslu užtikrinti paskirtos bausmės vykdymą, kol įsiteisės nuosprendis, suimant paskelbus nuosprendį (BPK 307 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str., 308 str., 310 str.,

nusprend ė:

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies pridedant Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-18 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

L. G., kol įsiteisės nuosprendis, paskirti kardomąją priemonę suėmimą ir suimti teismo salėje.

Bausmės pradžią L. G. skaičiuoti nuo suėmimo dienos vykdant nuosprendį.

Priteisti iš L. G. Valstybinei ligonių kasai (įmonės kodas 191351679, a.s. (duomenys neskelbtini) AB „Hansabankas“ 10882,36 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du litus 36 ct) už nukentėjusiojo J. S. gydymą.

Priteisti iš L. G. J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo. J. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. G. į AB Swedbank ir AB SEB banke sąskaitas (t.1, b.l. 191) panaikinti.

Daiktinį įrodymą – J. S. priklausančią striukę, laikomą Elektrėnų PK (t.1, b.l. 53-56), grąžinti savininkui J. S..

Apeliacinis skundas gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.