Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., jo atstovei advokatei Linai Meškauskienei, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. B., išnagrinėjusi J. K. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (Bendrovės mokestinė nepriemoka 2015-10-09 buvo 62 497,23 Eur, 2015-11-05 buvo 63 529,67 Eur), privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2015-11-13 vykdė atsiskaitymus: 1) 2015-10-09 iš kasos sumokėtas R. R. 200 eurų darbo užmokestis, J. K. 150 eurų darbo užmokestis, I. S. 150 eurų darbo užmokestis, S. V. 100 eurų darbo užmokestis, viso 600 eurų; 2) 2015-11-05 iš kasos sumokėtas I. S. 150 eurų darbo užmokestis, S. V. 150 eurų darbo užmokestis, J. K. 150 eurų darbo užmokestis, A. B. 150 eurų darbo užmokestis, R. R. 150 eurų darbo užmokestis, viso 750 eurų, taip pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei.

Apklaustas teisme J. K. parodė, kad dėl susidariusių aplinkybių buvo mokamos nedidelės išmokos darbuotojams, kad palaikyti minimaliausius darbuotojus. Apie ATPK straipsnį nieko nežinojo, jei būtų žinojęs, būtų daręs kažkaip kitaip. Sodros duomenimis, puikiai ji tą žinojo, jis, J. K. tuo metu buvo bedarbis ir teko pačiam bendrauti su Sodra, kai nebuvo direktoriumi. Kai jis, J. K. išeidinėjo buvo pasakyta, kad yra naujas direktorius ir jis išėjo, jau buvo viskas baigta. Po to, sužinojo, kad reikia pratęsti įgaliojimus dėl mokesčių deklaravimo. Parašė prašymą, kad būtų išregistruotas iš pareigų Registrų centrui.

Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė O. B. paaiškino, kad J. K. įmonės vadovu buvo iki 2015-11-13, tai nebuvo VMI klaida, yra išrašas iš JAR, bet tai nieko nekeičia, nes pagrindiniai pažeidimai padaryti lapkričio mėn. Įmonė turėdama labai didelę nepriemoką atsiskaitinėjo su darbuotojais. Yra numatyta eiliškumo tvarka ir ji buvo pažeista.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- Bendrovė) (įmonės kodas - (duomenys neskelbtini)) įregistruota 2000 m. sausio 21 d., pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtojų registre įregistruota 2000 m. rugpjūčio 10 d. (PVM kodas - (duomenys neskelbtini)), registracijos adresas - (duomenys neskelbtini). Vykdoma veikla - statybinio miško ir statybinių medžiagų pardavimo agentų veikla. Bendrovės direktoriumi - nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. sausio 27 d. buvo J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) Apskaitą nuo 2011 m. lapkričio 2 d. tvarko L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) Bendrovėje 2016 m. birželio 1 d. duomenimis dirba 3 darbuotojai. Pagal 2016 m. birželio 1 d. mokestinės nepriemokos balansą bendrovė turi 68 524,42 EUR (šešiasdešimt aštuoni tūkstančiai penki šimtai dvidešimt keturi EUR 42 ct) mokestinę nepriemoką. Šią mokestinę nepriemoką sudaro: nepriemokos pagal vykdomuosius dokumentus mokestis 3297,98 Eur, gyventojų pajamų mokestis 19672,44 Eur, gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai 1703,77 Eur, nekilnojamojo turto mokestis 13001,91 Eur, nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai 1095,57 Eur, pelno mokesčio delspinigiai 16,65 Eur, pridėtinės vertės mokestis 25383,28 Eur, pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai 4352,82 Eur.

Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Nepriemoka pagal vykdomuosius dokumentus susidarė nuo 2014 m. sausio 2 d.; gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2014 metų liepos mėnesio; nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2014 metų vasario mėn.; pelno mokesčio delspinigių nepriemoka susidarė nuo 2011 m. liepos mėn.; pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2014 m. gegužės mėnesio.

Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau vadinama - VMI prie FM) viršininkas priėmė šiuos sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitose esančių lėšų: 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr.(23.31-08)467-59862, išieškoma suma 105 231,10 EUR; 2015 m. birželio 23 d. sprendimas Nr.(23.31-08) 467-77897, išieškoma suma 2 027,06 EUR; 2015 m. birželio 30 d. sprendimas Nr.(23.31-08) 467-84228, išieškoma suma 814,00 EUR; 2015 m. liepos 15 d. sprendimas Nr.(23.31-08) 467-88975 išieškoma suma 1 824,93 EUR; 2015 m. liepos 31 d. sprendimas Nr.(23.31-08) 467-97713 išieškoma suma 1 107,32 EUR; 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr.(23.31-08) 467-108436 išieškoma suma 367,00 EUR; 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr.(23.31-08) 467-119451 išieškoma suma 936,44 EUR; 2015 m. spalio 14 d. nurodymas Nr.(23.31-08) 467-138307 išieškoma suma 1 627,87 EUR; 2015 m. gruodžio 15 d. nurodymas Nr.(23.31-08) 467-189580 išieškoma suma 2 208,74 EUR; 2015 m. gruodžio 30 d. nurodymas Nr.(23.31-08) 467-199266 išieškoma suma 830,00 EUR; 2016 m. sausio 21 d. nurodymas Nr.(23.31-08) 467-9483 išieškoma suma 100,62 EUR; 2016 m. vasario 12 d. nurodymas Nr.(23.31-08) 467-30056 išieškoma suma 696,49 EUR; 2016 m. kovo 10 d. nurodymas Nr.(23.31-08) 467-51839 išieškoma suma 378,64 EUR; 2016 m. balandžio 1 d. nurodymas Nr.(23.31-08) 467-65066 išieškoma suma 100,94 EUR; 2016 m. balandžio 13 d. nurodymas Nr.(23.31-08) 467-74484 išieškoma suma 3 806,00 EUR; 2016 m. gegužės 30 d. nurodymas Nr.(23.31-08) 467-101684 išieškoma suma 3 228,21 EUR. VMI prie FM 2015 m. spalio 7 d. turto arešto aktu Nr.(23.31-08)-319-8121 areštavo Bendrovei nuosavybės teise priklausantį pastatą-cemento sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad VMI prie FM išieškojimas iš areštuoto turto būtų apsunkintas, nes nuo 2014 m. gegužės 21 d. šiam turtui yra taikoma hipoteka. VMI prie FM 2015 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-467-192459 išieškoti 56 986,79 EUR mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto.

VMI prie FM 2015 m. rugsėjo 29 d. atliko Bendrovės operatyvų patikrinimą. Tikrino laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Pakartotinai VMI prie FM Bendrovės operatyvų patikrinimą pradėjo 2016 m. kovo 7 d. Tikrintas laikotarpis nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą 2016 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-10490 informavo Bendrovę apie ketinamą atlikti operatyvų patikrinimą. Bendrovė įpareigota VMI prie FM pateikti apskaitos dokumentus, debitorių - kreditorių sąrašus, kasos knygos išrašus, sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

Operatyvaus patikrinimo metu pagal Bendrovės buhalterės pateiktus kasos apyvartos žiniaraščio duomenis už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. nustatyta, kad kasos likutis laikotarpio pradžioje buvo 49,97 EUR, pajamos sudarė 8 334,67 EUR, išlaidos sudarė 8 381,53 EUR, likutis laikotarpio pabaigoje buvo 3,11 EUR. Atsiskaitymas per kasą vyko su darbuotojais (išmokėtas darbo užmokestis 8 381,53 EUR).

Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. sausio 27 d. (t.y. tuo laikotarpiu, kai Bendrovės vadovu buvo J. K.) nustatyta, kad kasos likutis laikotarpio pradžioje buvo 49,97 EUR, pajamos sudarė 6027,73 EUR, išlaidos sudarė 6017,18 EUR, likutis laikotarpio pabaigoje 10,55 EUR. Atsiskaitymas per kasą vyko su darbuotojais (mokėtas darbo užmokestis).

Tikrinamuoju laikotarpiu atskaitingiems asmenims grynųjų pinigų nebuvo išduota.

Bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas AB SEB banke, AB DNB banke, „Swedbank“ AB. Patikrinimui pateikė „Swedbank“ AB banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-03-31. Likutis laikotarpio pradžioje 0,00 Eur, pajamos sudarė 167,07 EUR, išlaidos 166,57 EUR (130,80 EUR antstoliui (duomenys neskelbtini), 26,58 EUR VMI, 3,75 EUR Sodrai), likutis laikotarpio pabaigai 0,50 EUR. Kitomis banko sąskaitomis Bendrovė nesinaudoja.

Pažymima, kad išnagrinėjus pateiktus bankų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus, kasos bei atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų dokumentus nustatyta, kad:

2015 m. spalio 9 d. iš kasos sumokėtas darbo užmokestis 600,00 EUR (tuo pat metu skola valstybės biudžetui 62 497,23 EUR);2015 m. lapkričio 5 d. iš kasos sumokėtas darbo užmokestis 750,00 EUR (tuo pat metu skola valstybės biudžetui 63 529,67 EUR).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. K. direktoriumi paskirtas 2014-08-20, įgaliojimų pabaigos data 2015-11-13.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nutarimu J. K. nubaustas už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d., 500 eurų bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2015-04-27 iki 2015-05-07 vykdė atsiskaitymus: 1) 2015-04-27 pervesta 55 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2) 2015-04-27 pervesta 25 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3) 2015-04-29 pervesta 75 000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4) 2015-04-29 pervesta 50 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 5) 2015-04-29 pervesta 19 500,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 6) 2015-05-07 pervesta 20 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 7) 2015-05-07 pervesta 10 000,00 Eur A. M., taip pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei. Nutarimas įsiteisėjo 2016-03-15.

Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnis (Kreditorių teisių pažeidimas) administracinę atsakomybę numato už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą. Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696-2015).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarimo, kuris įsiteisėjo 2016 m. kovo 15 d., matyti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas. Tikrintas laikotarpis nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą Bendrovės vadovas kviestas atvykti į VMI prie FM. 2015 m. rugsėjo 29 d. Bendrovės vadovas atvyko į VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyrių adresu Žirmūnų g. 70 Vilniuje. Tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas banko sąskaitose, grynųjų pinigų srautai pagal pateiktus kasos apskaitos dokumentus, atskaitingų asmenų piniginių lėšų judėjimo dokumentus, įmonių debitorių ir kreditorių skolų apskaitos dokumentai. Bendrovės vadovui 2015 m. rugsėjo 29 d. pasirašytinai įteiktas 2015 m. rugsėjo 21 d. priminimas Nr. (23.31-08)-464-968 apie pareigą sumokėti mokesčius. 2015 m. rugsėjo 29 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.045403 pagal ATPK 173 str. 1 d. už gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimą. Nutarimu nustatyta, kad J. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2015-04-27 iki 2015-05-07 vykdė atsiskaitymus: 1) 2015-04-27 pervesta 55 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2) 2015-04-27 pervesta 25 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3) 2015-04-29 pervesta 75 000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4) 2015-04-29 pervesta 50 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 5) 2015-04-29 pervesta 19 500,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 6) 2015-05-07 pervesta 20 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 7) 2015-05-07 pervesta 10 000,00 Eur A. M., taip pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei.

2016-06-09 teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriuo prašo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą J. K. atžvilgiu ir jį nubausti už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiu vadovu, žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (Bendrovės mokestinė nepriemoka 2015-10-09 buvo 62 497,23 Eur, 2015-11-05 buvo 63 529,67 Eur), privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-03-31 vykdė atsiskaitymus: 1) 2015-10-09 iš kasos sumokėtas R. R. 200 eurų darbo užmokestis, J. K. 150 eurų darbo užmokestis, I. S. 150 eurų darbo užmokestis, S. V. 100 eurų darbo užmokestis, viso 600 eurų; 2) 2015-11-05 iš kasos sumokėtas I. S. 150 eurų darbo užmokestis, S. V. 150 eurų darbo užmokestis, J. K. 150 eurų darbo užmokestis, A. B. 150 eurų darbo užmokestis, R. R. 150 eurų darbo užmokestis, viso 750 eurų, taip pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo matyti, kad VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinį operatyvų patikrinimą pradėjo 2016 m. kovo 7 d. Tikrintas laikotarpis nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. K. direktoriumi paskirtas 2014-08-20, įgaliojimų pabaigos data 2015-11-13.

Pats pažeidėjas J. K. neginčija pažeidimo požymių buvimo, tačiau pastarojo gynyba teigia, kad Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnyje numatytas pažeidimas laikomas trunkamuoju, J. K. už minėtą pažeidimą jau yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nutarimu nubaustas administracine tvarka 500 eurų dydžio bauda, paskirtą baudą sumokėjęs, todėl antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą J. K. neturėtų būti baudžiamas, administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukiama. Teismas su tokia gynybos pozicija nesutinka.

Kreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmones vesti buhalterinę apskaitą, sudaryti buhalterinę atskaitomybę. Pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius, taip pat atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymuose nustatyta, kad įmonės mokesčius valstybei moka nustatytais periodais. Yra mėnesiniai, metiniai mokesčių periodai. Taigi mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus. Jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą. Dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną. Pažeidimą galima nustatyti tik padarius mokestinį įmonės patikrinimą, kuris daromas pasibaigus mokestiniam periodui.

Pažymėtina, kad trunkamuoju teisės pažeidimu teisės doktrinoje laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti arba neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad mokėjimų eiliškumo pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio. J. K. pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką (CK 6.930¹ straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad J. K. (įmonės vadovas nuo 2014-08-20 iki 2015-11-13), žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi vis didėjančius įsipareigojimus VMI, atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors jis, kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi mokėjimų eiliškumo tvarkos. Ši pareiga egzistavo kiekvieną dieną jam einant pareigas, t.y. iki 2015-11-13. Tai, kad atlikti mokėjimai nebuvo vienkartinio pobūdžio, o reguliarūs, sistemingi, patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad 2015-10-09 ir 2015-11-05 sistemingai buvo mokami atlyginimai darbuotojams. Taigi pažeidimas tęsėsi tam tikrą laikotarpį, Tokia veika yra trunkamojo pobūdžio. Tačiau trunkamasis teisės pažeidimas tęsiasi kaip minėta tol kol kaltininkas pats jį nutraukia, tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos arba atsiranda kitos aplinkybės, trukdančios toliau tęsti veikos darymą, taip pat išnykus kaltininko pareigai veikti. Gynėjas teigia, kad J. K. už minėtą pažeidimą jau yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nutarimu nubaustas administracine tvarka 500 eurų dydžio bauda, paskirtą baudą sumokėjęs, todėl antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą J. K. neturėtų būti baudžiamas. Šiuo atveju pastebtina ir tai, kad VMI neturi galimybės kiekvieną dieną patikrinti visų mokesčių mokėtojų atliktų finansinių operacijų. Tokie teisės pažeidimai gali paaiškėti tik atliekant operatyvius patikrinimus arba mokesčių sumokėjimo teisingumo patikrinimus. Ūkio subjektų vykdoma veikla yra tęstinio pobūdžio, t. y., vykdydami atsiskaitymus už ūkinę komercinę veiklą, jie vykdo tęstinio pobūdžio finansines operacijas. J. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo iki 2015-11-13. 2015-09-29 pirmą kartą padarius mokestinį įmonės patikrinimą (administracinė byla Nr. Nr. A2.2.-1524-806/2016), pirmas trunkamasis pažeidimas pagal LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 d. nutrūko. Dėl minėto pažeidimo J. K. buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarimu (nutarimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 15 d.) pripažtas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 d.. Tačiau po minėto 2015-09-26 patikrinimo (administracinė byla Nr. A2.2.-1524-806/2016) vėlgi įvyko aukščiau aptarti J. K. atsiskaitymai su darbuotojais 2015-10-09 ir 2015-11-05 pažeidžiant VMI interesus, taigi vėl padaromas naujas trunkamas pažeidimas.

Teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes ir dokumentinę medžiagą byloje tikslina laikotarpius, vietoj nurodyto laikotarpio 2015-10-01 iki 2016-03-31, į laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2015-11-13, kuomet J. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Šio netikslumo pataisymas neturi įtakos veikos kvalifikacijai, nekeičia kaltinimo esmės, neturi esminės įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą realizavimui.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalis numato, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) –užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus pažeidimus, –užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro su nušalinimu nuo darbo (pareigų).

Byloje nustatyta, kad pažeidimo padarymo laikotarpiu, t.y. 2015-10-09 ir 2015-11-05 atlikti mokėjimai pažeidžiant VMI interesus, J. K. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo iki 2015-11-13. Būtent 2015-11-13 nutrūko šioje byloje daromas administracinis teisės pažeidimas, t.y. išnykus vadovo pareigai veikti. Pagal bylos aplinkybes pradėjus mokestinį įmonės patikrinimą 2016-03-07 buvo nustatyti mokesčių įstatymų reikalavimų pažeidimai, t. y. būtent tada paaiškėjo ATPK 50⁶ straipsnyje numatytas galimas administracinis teisės pažeidimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 nutarimu J. K. nubaustas už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d., 500 eurų bauda (nutarimas įsiteisėjo 2016-03-15). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad pažeidimo šioje byloje padarymo laikotarpiu J. K. nebuvo baustas pagal LR ATPK ATPK 50⁶ str. 1 d., todėl jo veiksmai šioje administracinėje byloje kvalifikuotini pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d.

Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į EŽTT praktiką baudžiamosiose bylose, kuri aktuali ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, kad Protokolo Nr. 7 4 straipsnis negali būti aiškinamas tiek plačiai, kad būtų negalimas pakartotinas nuteisimas, grindžiamas elgesiu, kuris pasireiškė kelis kartus, net jei šio elgesio esmė tokia pati, kaip ir ankstesniojo (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, judgment of 7 June 2007, § 31; Sergey Zolotukhin v. Russia, judgment of 10 February 2009; Smolickis c. Lettonie, no. 73453/01, décision du 27 janvier 2005; Raninen v. Finland, no. 20972/92, Commission decision of 7 March 1996; Marcello Viola c. Italie, no. 45106/04, arr?t du 5 octobre 2006; Coorbanally c. France, no 67114/01, décision du 7 novembre 2002).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apskritai nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, į teismų praktiką, į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, pažeidimas truko trumpą laiko tarpą, pažeidimas buvo daromas dėl susidariusios situacijos įmonėje, pažeidėjo asmenybę, dirba, gauna nedideles pajamas, į tai, kad nustatyta J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais teismas taiko Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., dėl ko skirtina mažesnė nuobauda, negu numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 8 p., 286-287 str., teismas

nutaria:

J. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d., paskirti 100 eurų baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.