Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., jo atstovei advokatei Linai Meškauskienei, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui G. S., išnagrinėjusi J. K. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2015-04-27 iki 2015-05-07 vykdė atsiskaitymus: 1) 2015-04-27 pervesta 55 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2) 2015-04-27 pervesta 25 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3) 2015-04-29 pervesta 75 000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4) 2015-04-29 pervesta 50 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 5) 2015-04-29 pervesta 19 500,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 6) 2015-05-07 pervesta 20 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 7) 2015-05-07 pervesta 10 000,00 Eur A. M., taip pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei. Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d.

Bendrovė laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. atsiskaitydama su tiekėjais, o nepervedant gautas pajamas valstybės biudžetui, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI prie FM teises. Bendrovei nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl Bendrovė privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Pažymėtina, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai.

Teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes vertina, jog išnagrinėtoje byloje yra nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas laikotarpiu nuo 2015-04-27 iki 2015-05-07. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu J. K. dirbo nuo 2014-08-24 iki 2015-11-13. Nagrinėjamoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pirminiu pareiškimu prašė iškelti J. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį iš banko per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 140 000,00 Eur sumą, pagal kitas sutartis Bendrovė pervedė kreditoriams 159 500,00 Eur sumą, kai tuo pat laikotarpiu Bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 154910,11 Eur, tuo pačiu laikotarpiu į valstybės biudžetą buvo pervesta 58 495,13 Eur. Teismas įpareigojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti duomenis, kokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo būtent laikotarpiu kada bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, galimai pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą ir pažeidžiant kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises, t.y. kokia mokestinė nepriemoka buvo 2015-04-22, 2015-04-29, 2015-05-07, kuomet buvo padaryti pervedimai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad pagal kitas sutartis Bendrovė pervedė kreditoriams 159 500,00 Eur sumą, buvo prašoma nurodyti kokiomis dienomis konkrečiai kokiam kreditoriui kokia suma buvo pervesta. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-02 papildomai rašte Nr. (23.4.08 E)-RNA-4289 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau vadinama - bendrovė) 2015 m. balandžio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 45 000,00 Eur, tuo pat metu skola valstybės biudžetui - 154 910,11 Eur. 2015 m. balandžio 27 d. Bendrovė pervedė 55 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 25 000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pat metu skola valstybės biudžetui - 130 582,16 Eur. 2015 m. balandžio 29 d. Bendrovė pervedė 75 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 50 000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 19 500,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pat metu skola valstybės biudžetui buvo 134 688,16 Eur. 2015 m. gegužės 7 d. Bendrovė pervedė 20 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 10 000,00 Eur A. M., tuo pat metu skola valstybės biudžetui - 140 938,23 Eur. Iš byloje pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-04-22 balanso matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 154 910,11 eurų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo matyti, kad 2015-04-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 45 000,00 eurų. Iš byloje pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-04-27 balanso matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 130 582,16 eurų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo matyti, kad 2015-04-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 55 000,00 eurų, 2015-04-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25 000,00 eurų. Iš byloje pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-04-29 balanso matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 134 688,16 eurų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo matyti, kad 2015-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 75 000,00 eurų, 2015-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 000,00 eurų, 2015-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 19 500,00 eurų. Iš byloje pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-05-07 balanso matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 140 938,23 eurų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo matyti, kad 2015-05-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 000,00 eurų, 2015-05-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė A. M. 10 000,00 eurų. Kreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju svarbus tas laikotarpis, kai buvo padarytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, t. y. nuo 2015-04-27 iki 2015-05-07, toks koks buvo nurodytas pirminiame Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo. Pažymėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nenurodė duomenų, kokiomis dienomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkrečiai kokiam kreditoriui kokią sumą pervedė, kurie leistų spręsti, kad pagal kitas sutartis Bendrovė pervedė kreditoriams 159 500,00 Eur sumą, todėl teismas vadovaujasi tik tais kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimais, kuriuos įvardijo pati Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte dėl papildomos informacijos pateikimo administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y., kad 2015-04-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 25 000,00 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 50 000,00 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 19 500,00 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-05-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 10 000,00 eurų A. M., viso kitiems kreditoriams (be UAB „(duomenys neskelbtini)“) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 104 500,00 eurų. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį iš banko per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 140 000,00 Eur sumą, tačiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2015-04-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 55 000,00 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 75 000,00 eurų, 2015-05-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 20 000,00 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 150 000,00 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes ir dokumentinę medžiagą byloje tikslina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų sumą, vietoj nurodytos sumos 140 000,00 eurų, į 150 000,00 eurų sumą, bei tikslina kitiems kreditoriams pervestų pinigų sumą, vietoj nurodytos sumos 159 500,00 eurų, į 104 500,00 eurų sumą. Šio netikslumo pataisymas neturi įtakos veikos kvalifikacijai, nekeičia kaltinimo esmės, neturi esminės įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą realizavimui. Apklaustas teisme J. K. paaiškino, kad iki balandžio mėnesio viskas buvo padengta, iki liepos mėnesio nebuvo skolų, po liepos mėnesio atsirado mokestinė nepriemoka. Pažeidėjo J. K. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-04-22 mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 154 910,11 eurų, 2015-04-27 mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 130 582,16 eurų, 2015-04-29 mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 134 688,16 eurų, 2015-05-07 mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 140 938,23 eurų.

Taigi, darytina išvada, kad J. K. laikotarpiu nuo 2015-04-27 iki 2015-05-07 buvo bendrovės vadovu, būtent tuo laikotarpiu buvo mokestinė nepriemoka ir buvo vykdomi eiliškumą pažeidžiantys atsiskaitymai. J. K. žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2015-04-27 iki 2015-05-07, nustatyta, kad J. K. bendrovė turėjo galimybę atsiskaityti su VMI prie FM, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. M.), todėl savo neteisėtais veiksmais Įmonės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad J. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. J. K. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai – jis, būdamas įmonės vadovu, ir tinkamai neatlikdamas savo pareigų, pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, šiuo metu J. K. nebedirba įmonės direktoriumi, registruotas Lietuvos darbo biržoje. Tačiau pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia spręsti, jog pažeidimas padarytas dėl įmonės veiklos pobūdžio ir finansinės būklės, pažeidėjas nurodė, kad buvo akcininkų sprendimas dėl buto pirkimo, jis buvo įgaliotas pasirašyti sutartį, pavedimai buvo daromi pagal sutartį. Teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais ir taiko Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., dėl ko skirtina mažesnė nuobauda, negu numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ , 286-287 str., teismas

nutaria:

J. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d., paskirti 500 eurų baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.