Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarei Neringai Bartkuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė pilna apimtimi jame nurodytais pagrindais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad jo atstovaujamajai buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl vieno testamente esančio žodžio - „sutuiktinei“. Tačiau testamente nėra testamentinės išlygos, kad nutraukus santuoką testamentas nebegalios. Testatorius nepanaikino testamento po santuokos nutraukimo, toliau palaikė gerus santykius su buvusia sutuoktine. Testamente nurodyta aiškiai, kad po palikėjo mirties paveldės I. K., todėl notarė neturi teisės aiškinti testamentą priešingai negu yra. Niekas nesikreipė į teismą dėl testamento nuginčijimo. Prašymas dėl palikimo priėmimo pateiktas per įstatymo nustatytą terminą. Palikimas yra priimtas. Paveldėjimo teisė nenuginčyta, testamentas galioja. Mano, jog įpėdinis pagal įstatymą visų pirma turėtų nuginčyti testamentą ir pareiškėjos paveldėjimo teisę pagal testamentą. Notaras negali veikti pagal savo subjektyvius įsitikinimus. Notaras turi vadovautis įstatymais. Šiuo atveju notarė turėjo patikrinti, ar yra atsiradęs palikimas, ar prašymą teikiantis asmuo yra įpėdinis, ar nėra praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, jei paveldima pagal testamentą, ar testamentas yra galiojantis. Visos sąlygos paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui šiuo atveju egzistuoja.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė paaiškino, kad atsisakydama atlikti notarinį veiksmą ji nesirėmė savo subjektyvia nuomone, o rėmėsi teismų praktika. Savo praktikoje 2022 m. ar tai 2023 m. turėjo analogišką situaciją, kuomet Klaipėdos apygardos teismas savo sprendime išaiškino, jog kadangi pasikeitė paveldėtoju testamente nurodyto asmens statusas, buvęs sutuoktinis nebeturi teisės paveldėti pagal asmeninį testamentą. Apygardos teismas tokiu savo išaiškinimu ją įtikino ir ji tokiu išaiškinimu rėmėsi ir nagrinėjamu atveju, nes paveldėjimo teisė ir šiuo atveju buvo susieta su sutuoktinio statusu. Nagrinėjamu atveju yra ginčas tarp testamentinio ir įstatyminio paveldėtojų. Testatoriaus sūnus susisiekė su ja (notare) ir nurodė notarei, jog pareiškėja nėra palikėjo sutuoktinė, todėl negali paveldėti pagal testamentą. Sutinka, kad pareiškėja priėmė palikimą laiku, testamentas galiojantis, nenuginčytas. Jeigu nebūtų buvusios panašios teisminės situacijos, gal ir būtų išdavusi paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai. Tačiau, žinodama teismų praktiką, atsisakė atlikti notarinį veiksmą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atmestinas

Į bylą pateiktas S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patvirtino Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarė Genė Pietarienė. Testamente, be kita ko, nurodoma, kad „1. Man, S. K., nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, grynuosius pinigus, pinigines lėšas, esančias bankų ir kredito unijų sąskaitose, turtą, esantį nuomojamuose bankų seifuose, turtines bei daiktines teises, kur jie bebūtų ir iš ko besusidėtų, kurie priklausys man, mano mirties dieną, turtą bei daiktus, turtines bei daiktines teises, į kuriuos nuosavybės teisė atsiras po mano mirties, taip pat visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų palieku savo sutuiktinei I. K., a. K. (duomenys neskelbtini)“.

Į bylą pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus išduotas Santuokos nutraukimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodoma, kad S. K. ir I. K. nutraukė santuoką 2022(duomenys neskelbtini).

Į bylą pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus išduotas Mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodoma, kad S. K. mirė 2024(duomenys neskelbtini).

2024-02-06 pareiškėja I. K. pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą.

2024-04-26 Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės Neringos Bartkuvienės nutarimu atsisakyta atlikti notarinį veiksmą – notarė nutarė K. I. prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atmesti kaip nepagrįstą. Notarės nutarime atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nurodoma, kad „Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure 2024-02-06 buvo gautas K. I., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimas apie palikimo priėmimą po K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), (buvusio sutuoktinio) mirties 2024(duomenys neskelbtini). Pristatė testamentą, kuriuo turtas buvo paliktas SUTUOKTINEI K. I. Priimti palikimą po tėvo K. S. mirties išreiškė ir sūnus K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), paduodamas 2024(duomenys neskelbtini) pareiškimą apie palikimo priėmimą Klaipėdos rajono 2-ajam notaro biurui. Mirusiojo sūnus dar prieš palikimo priėmimą atsiuntė notarui elektroninį „Laiškelį“, prašydamas prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą atkreipti dėmesį į tai, kad mirusysis su įpėdine K. I. išsituokė 2022 metais. Taip pat, kad testatorius prieš mirtį jau buvo įsitikinęs, kad su buvusia žmona yra jau atsiskaitęs, jai buvo išmokėta atitinkama pinigų suma bei dėl skyrybų fakto suvokė, kad testamentas nebegalioja, nes buvo paliktas SUTUOKTINEI K. I. <...> Mano nuomone testatorius, išreiškė valią savo turto palikimą susieti su šeimyniniu statusu testatoriaus atžvilgiu. Jeigu jis būtų norėjęs palikti savo turtą K. I., galėjo ir neminėti tuo metu esamo statuso. Esminė būtinos testamente numatytos testatoriaus valios sąlyga - palikimo atsiradimo dieną sutuoktinės statuso nebuvimas sudaro pagrindą teigti, kad sutuoktinės statusas testamento sudarymo dieną buvo esminė ir viena iš būtinųjų sąlygų, atitinkančių tikrąją testatoriaus valią, o šį statusą turintis įpėdinis pagal testamentą palikimo atsiradimo dieną yra tinkamas įpėdinis. K. I. palikimo atsiradimo dieną nebuvo testatoriaus sutuoktinė, ji neatitiko esminės testatoriaus būtinos sąlygos, kuri yra nurodyta testamente, todėl manau, kad ji neturi teisės paveldėti pagal K. S., a. k. (duomenys neskelbtini)1, sudarytą testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 str., nutariau: K. I., a. k. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atmesti kaip nepagrįstą“.

Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013-12-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Darytina išvada, kad notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso ir kitų aplinkybių jam nekyla jokių abejonių.

Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas jo teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytu būdu (pvz., pripažįstant asmens teisę/es) ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo.

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamu 2024-04-26 nutarimu notarė atmetė pareiškėjos I. K. prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kaip paaiškino notarė, atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notarė grindė ne subjektyvia savo nuomone, o jai žinoma teismų praktika – t. y. situacijoje, kuomet notaro patvirtintame asmeniniame testamente buvo nurodyta, kad „<...> šiuo testamentu savo mirties atveju darau tokį patvarkymą: 1. Man, <vardas pavardė>, nuosavybės teise priklausantį visą turtą: kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigus, vertybinius popierius, ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną man priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, palieku savo sutuoktinei <vardas pavardė>, <asmens kodas>, gimusiai <metai mėnuo diena>, gyvenamoji vieta <adresas> <...>.“, tačiau palikimo atsiradimo dieną testatorius ir testamente nurodyta testamentinė įpėdinė santuoką buvo nutraukę, bet pagal faktines aplinkybes ir toliau palaikė draugiškus santykius, Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-22 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-243-826/2023, buvo panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-11-29 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-77-1180/2022, ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Skersienės, be kita ko, išaiškino, kad testatorius ginčo testamente buvo išreiškęs savo valią savo turto palikimą susieti su šeiminiu statusu testatoriaus atžvilgiu; testatorius, sudarydamas testamentą, turėjo tikslą savo turto palikimo klausimą išimtinai sieti su kriterijumi, charakterizuojančiu įpėdinį testamento sudarymo dieną; testatorius, norėdamas palikti savo turtą <vardas pavardė>, galėjo ir neminėti tuo metu esamo statuso; esminė būtinos testamente numatytos testatoriaus valios sąlygos – palikimo atsiradimo dieną sutuoktinės statuso – nebuvimas sudaro pagrindą teigti, kad sutuoktinės statusas testamento sudarymo dieną buvo esminė ir viena iš būtinųjų sąlygų, atitinkančių tikrąją testatoriaus valią, o šį statusą turintis įpėdinis pagal testamentą palikimo atsiradimo dieną yra tinkamas įpėdinis; šiuo atveju atsakovė palikimo atsiradimo dieną nebebuvo testatoriaus sutuoktinė, todėl neatitiko esminės testatoriaus būtinos sąlygos, kuri yra nurodyta testamente. Klaipėdos apygardos teismas minėtu sprendimu konstatavo, kad atsakovė (testamente nurodytas asmuo, buvusi testatoriaus sutuoktinė) neturi teisės paveldėti pagal testamentą.

Nagrinėjamu atveju notarė Neringa Bartkuvienė, žinodama tokią teisminę praktiką ir teismo išaiškinimą, laikydamasi įstatymo nuostatos, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės pareigūnams, atmetė pareiškėjos I. K. prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kadangi notarei kilo abejonių dėl testamentinio įpėdinio statuso ir jo teisės paveldėti. O kaip minėta, notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso ir kitų aplinkybių jam nekyla jokių abejonių.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus, teismas vertina, kad kilus abejonių dėl testamentinio įpėdinio statuso ir jo teisės paveldėti, notarė teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas.

Tačiau pažymėtina, jog, kaip ir minėta anksčiau, notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu, pavyzdžiui, pripažįstant asmens teisę/es.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Pareiškėja pateikė į bylą duomenis, kad nagrinėjamu atveju patyrė 3 685,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir sumokėjo 55,00 Eur žyminį mokestį už skundą. Skundą atmetus, pareiškėja laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-05-15 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos I. K. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-05-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.