- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-2594-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26457-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- L. D.
- Ieškovas
- V. D.
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui L. D. dėl nuosavybės teisių gynimo ir įkeldinimo į gyvenamąsias patalpas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. D., prašydama įkeldinti ieškovę į namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., Skaidiškių k., (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-341/2012 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta jų 2012-03-22 sudaryta taikos sutartis. Pagal taikos sutartį ieškovei atiteko ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Registrų centras“ įregistruotas atsakovo vardu, tačiau šis, nors ir pripažįsta ieškovės teisės į namą, bet piktybiškai į namą neįleidžia.
Atsiliepimas
Atsakovas L. D. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą. Prieš 5 metus ieškovė savo noru išsikėlė iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Vilniaus r. ir apsigyveno pas sūnų O. D.. Iki ieškinio pateikimo teismui ieškovė nedarė jokių pastangų sugrįžti gyventi nurodytame name, todėl ieškovės reikalavimas įkeldinti ją atsakovui yra nesuprantamas ir niekuo nepagrįstas. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkes teismas nenagrinėjo klausimo dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo, todėl iki šiol nėra išspręstas klausimas dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo po įvykdytos rekonstrukcijos. Pažymėjo ir tai, kad tarp šalių ginčo dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis nebuvo, nes realiai atsakovas naudojosi gyvenamosiomis patalpomis pirmame namo aukšte, ieškovė – antrajame, ir tik padidėjus namo plotui po rekonstrukcijos galimi pasikeitimai, kurie turi būti aptarti ir įteisinti. Kartu su ieškove po santuokos nutraukimo susitarė atnaujinti namo kadastro duomenis ryšium su įvykdyta namo rekonstrukcija. Pagal statinio projekto užbaigimą ir teisės aktų reikalavimus 2015-01-06 Nr. 1 buvo skelbiama deklaracija apie statinio užbaigimą. Ieškovė už atliktus darbus įsipareigojo atsakovui sumokėti ½ turėtų visų išlaidų, kurios sudarė apie 3 663.18 Eur. Savo įsipareigojimų iki šios dienos ieškovė neįvykdė. Susidarė situacija, kai ieškove atsisakė geruoju išspęsti klausimą dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe po statinio rekonstrukcijos bei apmokėti patirtas išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-06-20 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nusprendė įkeldinti ieškovę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., Skaidiškių k., (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo 41 eurą žyminio mokesčio valstybei. Nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui L. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės 2012-04-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat patvirtino šalių 2012-03-22 taikos sutartį, kuria be kitų aptartų santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovė ir atsakovas nusprendė pasidalinti santuokoje įgytą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Vilniaus rajone, po ½ dalį. Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra nusistovėjusi naudojimosi ginčo namu tvarka, pagal kurią atsakovas naudojasi pirmuoju namo aukštu, o ieškovė V. D. – antruoju. Ginčo dėl to nėra. Taip pat ieškovė patvirtino, kad į namą galima patekti per du atskirus įėjimus. To atsakovas neginčijo. Tačiau, kadangi ieškovė pastaruosius metus name nebegyvena, kaip atsakovo atstovė teisme patvirtino, atsakovas pakabino ant durų ir tvorų spynas, kontroliuodamas, kad į teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys. Dėl kokių priežasčių ieškovė nustojo gyventi jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, nagrinėjamam ginčui įtakos neturi. Teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad turto bendrasavininkas nesinaudoja nekilnojamuoju turtu, nesuteikia teisės kitiems bendrasavininkams apriboti jo galimybę patekti į jo turto buvimo vietą nuo pat sklypo ribos šalims priimtinu ir realiu būdu. Akivaizdu, kad ieškovė neturi raktų ir negali patekti į gyvenamąjį namą, nes atsakovas nesuteikia galimybės patekti į jo valdomą sklypą, o ieškovė negali pati atrakinti svetimos spynos ant jai priklausančių įėjimo durų, todėl ieškovės kaip savininkės teisės yra pažeidžiamos atsakovo neteisėtais veiksmais.
Šalies argumentai
Atsakovas (apeliantas) L. D. apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-20 sprendimą bei priteisti iš ieškovės 900 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procesines normas ir apelianto teisę į nuosavybę. Apeliantas nesutinka su skundžiamame sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kad apeliantas pažeidžia ieškovės teises į nuosavybę. Apelianto nuomone, teismas rėmėsi tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir įkeldino ieškovę į visą namą. Teismas neįpareigojo šalių pateikti įrodymus apie minėto namo rekonstrukciją ir apie šiame name suformuotis du atskirus butus, kurių unikalūs Nr. 4400-2424-6890:2706 (priklauso atsakovui) ir (duomenys neskelbtini) (priklauso ieškovei).
Atsiliepimas
Ieškovė V. D. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo teismo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas buvo priimtas, nepažeidžiant procesinių teisės normų. Šiuo atveju, ieškinio dalykas neturi nieko bendro su atlikta namo rekonstrukcija. Tuo tarpu, pats ieškovas nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir nepareiškė nei ieškinio, nei priešieškinio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-04-25 sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį apeliantui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės nusprendė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų kaltės. Taip pat teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovei ir apeliantui atiteko po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Vilniaus rajone. Bylos duomenimis, apeliantas savo veiksmais apribojo ieškovės teisę patekti į pastarajai nuosavybės teise priklausančią namo dalį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių gynimo ir įkeldinimo į gyvenamąsias patalpas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-20 sprendimu buvo nuspręsta įkeldinti ieškovę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., Skaidiškių k., (duomenys neskelbtini).
Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su minėtu teismo sprendimu, kadangi, pastarojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesines teisės normas. Taip pat teismas, remdamasis tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė apelianto teisę į nuosavybę. Pažymi, kad pastarajame name yra suformuoti du atskiri butai. Butas Nr. 1, unikalus Nr. 4400-2424-6890:2706 asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Teisėjų kolegija, su minėtais apelianto argumentais nesutinka. Apeliantas iš esmės nepateikė konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesines teisės normas. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių nenustatė. Taip pat nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtų vienokiu ar kitokiu būdu pažeidęs apelianto teisę į jam priklausančią nuosavybę. Šiuo atveju, pats apeliantas, nevykdydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-25 sprendimu šalių patvirtintos taikos sutarties, pagal kurią šalims buvo nustatytos nuosavybės teisės, neteisėtai apribojo ieškovės teises į jai nuosavybės teise priklausančio namo dalį / butą, tai pažeisdamas ieškovės teises ir teisėtus interesus.
Tuo tarpu, minėti apelianto argumentai, jog teismas rėmėsi tikrovės neatinkančiais duomenimis ir nevertino aplinkybės, kad name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuoti du atskiri bei savarankiški butai, nagrinėjamu atveju neįtakoja ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, yra aiškiai nurodyta, kad šalims priklauso po ½ dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Vilniaus rajone. Name taipogi yra suformuoti ir įregistruoti du butai. Butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Iš to yra akivaizdu, kad ieškovei ginčo name turint asmenine nuosavybe priklausantį butą, ji į namą buvo įkeldinta pagrįstai, o apeliantas neturi teisės ieškovės atžvilgiu imtis neteisėtų veiksmų ir apriboti pastarosios teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančia namo dalimi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai įvertino pateiktus šalių įrodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir išaiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).
Apelianto apeliacinį skundą atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nėra priteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
L. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.