Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą duodančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovėms A. P., A. M. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui P. J. L. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Verkių būstas“, išvadą duodančios institucijos – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo P. J. L. 997,40 Eur skolos, 27,63 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinyje nurodė, kad energetikos įmonė (UAB „Vilniaus energija“ iki 2017-03-29 ir ieškovas nuo 2017-03-30) tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį į pastatus (duomenys neskelbtini) g. 3 ir (duomenys neskelbtini) g. 3A, Vilniuje, kuriuose įrengta vieninga šildymo sistema su bendru šilumos punktu ir įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, atitinkamai šie namai šilumos paskirstymo atžvilgiu traktuojami kaip vienas pastatas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos, adresu (duomenys neskelbtini)g. 3A, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2017-10-31 už į Patalpas atsakovui patiektą karštą vandenį, šilumos energiją karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) ir šilumą bendrosioms reikmėms yra susidariusi 997,40 Eur skola. Atsakovo skolą pagrindžia ieškovo mokesčių paskaičiavimo pažyma, mokesčių paskaičiavimo pažyma iš Vilniaus energijos pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos, Vilniaus energijos atsakovui pateikta 2017-03-29 PVM sąskaita faktūra 11703 Nr. 784, kuri buvo perduota ieškovui pagal 2017‑06-22 Dokumentų perdavimo - priėmimo akto priedą Nr. 11, ir PVM sąskaitos faktūros, kurias atsakovui pateikė ieškovas už jau Vilniaus šilumos tinklų veiklos vykdymo laikotarpį (ieškinio priedai Nr. 7-10).

Nagrinėjamu atveju su Atsakovu buvo sudaryta 1999 m. Atsiskaitymo už daugiabučiame gyv. name esančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) g. 3 šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 13255, kurios vykdymas pagal Nuomos sutartį 2002 m. buvo perduotas Vilniaus energijai. Minėtą sutartį tiesiogiai tikslino šilumos ūkį reguliuojančių teisės aktų imperatyvios nuostatos. Nors raštu sudarytais sutarties pakeitimais/papildymais kiekvieną kartą besikeičiant šilumos ūkio sektoriaus teisės aktams minėta sutartis ir nebuvo atnaujinama, tačiau sutartį tiesiogiai tikslino teisės aktais patvirtintos standartinės sąlygos, Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių imperatyvios nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 metais suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2005). 2017-03-29 pasibaigus Nuomos sutarčiai, remiantis kuria Vilniaus energijai 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovo turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų įsiskolinimus, ieškovas neperėmė Vilniaus energijos sutartinių įsipareigojimų vartotojams, o Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – ir Komisija) nuo 2017-03-30 panaikinus Vilniaus energijai išduotos šilumos tiekėjos licencijos galiojimą, Vilniaus energija dėl objektyvių priežasčių (Šilumos ūkio įstatymo, toliau – ir ŠŪĮ, 30 str. 1 d. nustatyto specifinio teisinio reguliavimo) nebeturi teisės vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklos, tuo pačiu negali būti ir dvišalės 1999 m. sutarties su atsakovu tinkama šalimi. Tai ieškovo vertinimu, sąlygojo 1999 m. sutarties pasibaigimą 2017-03-29. Tarp ieškovo ir atsakovo nuo 2017-03-30 susiklosčiusius santykius dėl šilumos energijos pirkimo - pardavimo bendrosioms reikmėms tenkinti, šilumos energijos karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), karšto vandens pirkimo - pardavimo, tiekimo - vartojimo reguliuoja šilumos pirkimo - pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo namo bendrosioms reikmėms tenkinti / karšto vandens pirkimo - pardavimo sutartis pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas. Atsakovo pareiga atsiskaityti už į jo Patalpas patiektą karštą vandenį, šilumos energiją karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) ir šilumą bendrosioms reikmėms numatyta teisiniu reguliavimu: CK 4.76 str., 4.82 str., 6.383 str. 1 d., 6.388 str., 6.391 str., ŠŪĮ 12 str. 3 d., 25 str. 1 d., 29 str. 3 d., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.4 p., 235.2 p. Vilniaus energijai perleidus reikalavimo teises į iš atsakovo gautinas sumas, pagal CK 6.101-6.106 str. ieškovas turi teisę reikšti reikalavimus atsakovui dėl skolos už šilumos energiją, palūkanų apmokėjimo.

Atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu name, kur yra ir atsakovo Patalpos, visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos / karšto vandens kiekis vartotojams (įskaitant ir atsakovui) paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 bei kartu taikomo Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtino (nuo 2015-03-07 galiojusi redakcija) Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taisykles; nuo 2017-08-01 pagal Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. 03-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 bei kartu taikomo Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. 03-184 patvirtinto Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 taisykles, kurie labiausiai atitinka namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis skaičiuojamas ŠŪĮ 15 str. 3 d. pagrindu.

Šilumos paskirstymui ir mokesčių skaičiavimui name taikomų šilumos paskirstymo metodų teisėtumą ir tinkamumą yra patvirtinusi Komisija 2016-09-29 rašytine konsultacija Nr. R2- (ŠP)-2483 (ieškinio priedas Nr. 12), kuri taip pat pasisakė, jog atsakovui turi būti skaičiuojami mokesčiai už šilumą bendrosioms reikmėms. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų laiku atsiskaityti nevykdo, todėl už laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2017-10-31 patiektą šilumos energiją yra susidariusi atsakovo 997,40 Eur dydžio skola ieškovui. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją / karštą vandenį, ieškovas, vadovaudamasis CK 6.38 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.210 str. 1 d., 6.261 str., paskaičiavo atsakovui 5 proc. dydžio metines materialiąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2017-11-29. kurios sudaro 27,63 Eur.

2. Atsakovas P. J. L. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovo sutartis dėl atsiskaitymo už daugiabučiame gyvenamajame name esančių patalpų karštą vandenį Nr. 13255 yra pasirašyta ne su Vilniaus energija, o būtent su ieškovu. Todėl teigti, kad tarp šalių nėra sutarties ar ji sudaryta konkliudentiniais veiksmais, ieškovas neturi jokio pagrindo.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad 1986 metais Kolūkių statybos projektavimo instituto (KSPI) buvo suprojektuotas daugiabutis gyvenamasis namas su trikotažo parduotuvės patalpomis (duomenys neskelbtini) 3, Vilniuje, pastatytas ir 1991 m. apgyvendintas. Pradžioje gyvenamajam namui ir parduotuvei buvo suteiktas vienas adresas (duomenys neskelbtini)g. 3. Vėliau namas liko tokiu pačiu adresu, o parduotuvei suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)g. 3A. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2001-05-03 priėmė sprendimą byloje Nr. 2-22-674/2001 pagal (duomenys neskelbtini)g. 3 namo gyventojų ieškinį P. J. L. (2001-08-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje Nr. 2A-915/2001 bei 2002-03-04 Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimu byloje Nr. 3K-3-380/2002 sprendimas paliktas nepakeistu). Teismas nurodytame sprendime pasisakė: „pagal 1986 m. projektinius planus, parduotuvei ir jai priklausančiam rūsiui buvo paruošti vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, šildymo ir vėdinimo sistemų, elektros tinklų, ryšių planai .... Ieškovų pateiktas raštas (b.l 195) tik patvirtino, kad šilumos, vandens atskiro naudojimo klausimai yra išspręsti.“. Teismas nusprendė bylą dėl reikalavimo pripažinti pastato (duomenys neskelbtini)g. 3, Vilniuje dvylikaaukštį ir vienaukštį (atsakovo patalpos) korpusus vienu daugiabučiu namu dalyje nutraukti. 1986 metais projektuojant 12 aukštų gyvenamą namą tipiniame projekte buvo suprojektuota patalpa gyvenamojo namo šiluminiam punktui. 1988 m. parduotuvės pastate buvo suprojektuotas individualus šiluminis punktas (kvartalinė boilerinė) su atskiromis šildymo sistemomis gyvenamajam namui ir verslo patalpoms (parduotuvei) su individualiu šilumos punktu vienaukščiame negyvenamame pastate, abiejų pastatų reikmėms. Gyvenamajame namo rūsyje, nors patalpa natūroje yra, šiluminis mazgas neįrengtas. 1993 metais buvo suprojektuotos ir 1995-11-15 dienai sumontuotos atskiros apskaitos gyvenamajam namui ir verslo patalpoms (parduotuvei). 1996‑09-25 metais šilumos punkte trasoje į negyvenamos paskirties pastatą sumontuotos šilumos atjungimo aklės ir užplombuotos. Tokiu būdų centrinis šildymas į negyvenamą pastatą (verslo patalpas) išjungtas, tuo pačiu išjungta ir subapskaita sumontuota už šilumos atjungimo aklių. Nuo to momento vietoje dviejų pastatų veikiančių centrinio šildymo sistemų liko viena gyvenamojo namo centrinio šildymo sistema, kur turi šilumos punkte apskaitą. 1998-10-22 atsakovas nusipirko ginčo Patalpas. Atjungimas atliktas šiluminiame punkte ir jokių vieningų sistemų ar apskaitų centrinio šildymo sistemoje nebuvo ir nėra, taip pat nėra ir šilumos bendrosioms reikmėms.

Reali faktinė situacija yra tokia. Pastatas - gyvenamasis, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)g. 3, plane pažymėtas 3A12p, ir atsakovo pastatas parduotuvė, un. Nr (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4E1p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)3A, yra greta. Centrinis šildymas atsakovo pastate atjungtas 1996-09-25, uždarius ir užplombavus įvadines sklendes. Atsakovas šildymu nesinaudoja. Duomenų apie neteisėtą prisijungimą ieškovas taip pat nepateikia. Kuomet atsakovas 1998 spalio mėnesį nusipirko patalpas, jose jau buvo įrengtas vietinis šildymas elektra, kuris naudojamas iki šiol. Nusipirkęs patalpas, atsakovas 1999-10-05 pasirašė su ieškovu sutartį Nr. 13255 dėl atsiskaitymo už karštą vandenį, kuris pajungtas nuo gyvenamojo namo stovo. Su ieškovu atsiskaitoma už karštą vandenį pagal verslo patalpose sumontuotą karšto vandens apskaitą. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo pirkti tik šilumos energiją karštam vandeniui ruošti.

Pirmą kartą panašaus pobūdžio problema iškilo 2000-02-14, kuomet atsakovas gavo Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir namų ūkio skyriaus raštą Nr. 18-6-132, kuriuo buvo informuotas, kad nagrinėjant (duomenys neskelbtini)g. 3 namo gyventojų prašymą, buvo nustatyta, kad per privatizuotas parduotuvės tris patalpas praeina gyvenamojo namo 12 neizoliuotų šildymo stovų, kurie dalinai apšildo atsakovo patalpas, o už šilumos energiją apmoka namo gyventojai. Atsakovas buvo paprašytas izoliuoti praeinančius stovus arba mokėti už per patalpas praeinančių stovų skleidžiamą šilumą. 2000-03-06 vykdant savivaldybės pavedimą, buvo sudarytas stovų izoliavimo aktas, kuriuo patvirtinama, kad visi 12 stovų yra izoliuoti.

Karšto vandens tiekėjas nuo 1998 iki 2015 metų spalio mokesčio už šildymą neskaičiavo. Vilniaus energija neįspėjusi apie naują mokestį už 2015 m. spalio mėnesį paskaičiavo mokestį už patalpų šildymą (šioje sąskaitoje mokesčio už šilumą bendroms reikmėms nebuvo), o 2017-01-12 bei 2017-01-18 informavo atsakovą, kad už patalpų šildymą mokesčių nebeskaičiuoja. Tačiau, vėl neįspėjusi pradėjo skaičiuoti naują mokestį, mokesčius už šilumą bendroms reikmės, remiantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. bei šilumos paskirstymo metodais 4 ir 5.

Atsakovas mano, kad „nesusipratimas“ kyla iš to, kad statant visus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)g. 3, buvo vienas statytojas ir savininkas. Rūsio patalpose buvo bendrų praėjimų. Tai patvirtina 1991-06-25 rūsio patalpų planas. Pagal 2001-11-30 registruotus naujus planus akivaizdžiai matyti, kad patalpos pilnai atskirtos. Atsakovo patalpoms tuo metu suteiktas naujas adresas (duomenys neskelbtini)g. 3A. Jokių bendrų patalpų atsakovas ir gyvenamojo namo gyventojai neturi. Tai, kad patalpos, kurias ieškovas bando įvardinti bendromis, nepriklauso atsakovui ir jis neturi mokėti už šildymą bendrų patalpų reikmėms, patvirtina 2018-02-23 UAB „Verkių būstas“ pažyma Nr. S-151, kuriame nurodoma, kad bendrojo naudojimo rūsio patalpos priklauso gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini)g. 3, ir jomis naudojasi namo gyventojai. Tai patvirtina atsakovui nepriklausančio namo planai. Dėl negyvenamajam pastatui priskirtų plotų, kurie nuo 1995-01-25 faktiškai priklauso gyvenamajam namui atsakovas 2015-10-30 kreipėsi į Registrų centrą, kad minėti plotai būtų atskirti nuo atsakovo pastato. Registrų centras nesutiko atskirti nuo atsakovo pastato gretimam namui priklausančių plotų, kuriais atsakovas nei naudojasi, nei disponuoja, nei gali į juos patekti. Tokius veiksmus turi atlikti (duomenys neskelbtini)g. 3 gyventojai, nes jie privatizavo rūsius, ten turi įrengtus sandėliukus ir patenka į rūsį per savo laiptinę, o ne per atsakovo patalpas.

3. Ieškovas UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ dublike nurodė, kad ginčo pastatai turi vieningą šildymo sistemą su bendru šilumos punktu ir įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, todėl šilumos paskirstymo atžvilgiu traktuojami kaip vienas pastatas. Atsakovui nuosavybės teise priklausanti patalpa, adresu (duomenys neskelbtini)g. 3A, Vilniuje, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastato (duomenys neskelbtini)g. 3A, Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis. Tai patvirtinta ieškovo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016-04-14 raštas Nr. VILIN912.5.13)-10082 (2018-03-06 ieškovės atsiliepimo priedas Nr. 2), o taip pat ir kartu su ieškiniu (priedas Nr. 5) pateiktas 2017-11-21 nekilnojamojo turto registro išrašas dėl atsakovo patalpų. Mano, jog Komisija savo 2016-09-29 rašte pateikta išvada patvirtino teisiniu reguliavimu nustatytą atsakovo prievolę mokėti mokesčius už šilumą bendroms reikmėms tenkinti.

Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją, ieškovas paskaičiavo atsakovui 5 proc. dydžio metines materialiąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2017- 05-01 iki 2017-11-29, kurios sudaro 27,63 Eur, o ne delspinigius kaip teigia atsakovas.

Pažymėjo, kad po ieškinio pateikimo atsakovas 2017.12 sumokėjo ieškovui 64,50 Eur, 2018.01 sumokėjo 59,53 Eur ir 2018.02 sumokėjo 63,27 Eur, taip sumažindamas savo skolą. Įmokos paskirstomos seniausiai skolai padengti / grąžinti (CK 6.55 str.). Atitinkamai sumažina ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo ir prašo iš atsakovo priteisti 810,10 Eur skolos, 27,63 Eur palūkanų, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 24,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas P. J. L. triplike nurodė, kad yra negyvenamojo paskirties pastato savininkas. Pastate jis yra vienintelis savininkas ir bendrųjų patalpų nei bendros įrangos su niekuo neturi, taip pat pastate nėra jokių bendraturčių ir jokių bendro naudojimosi patalpų. Gyvenamojo 12 aukštų namo dalis yra pastatyta ant atsakovui priklausančios negyvenamo pastato dalies. Jis turi 47 butus ir per viso gyvenamojo namo rūsio plotą yra išsidėstė 47 gyventojų sandėliukai, kuriai daugiabučio namo gyventojai naudojasi nuo namo pastatymo. Gyventojai 16 sandėliukų (iš viso 66,24 kv. m.), esančių po negyvenamos paskirties ir gyvenamu pastatu iki šiol neįsiteisino, naudojasi, bet nemoka nekilnojamojo turto mokesčio. Atsakovas net neturi galimybės patekti į rūsio dalį, kurioje yra sandėliukai. Negyvenamos paskirties pastatas 1996-09-25 buvo atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos. Tai atlikta dar iki atsakovo 1998-10-22 pastato įsigijimo. Tuo pačiu metu buvo atjungta ir negyvenamojo pastato šilumos apskaita.

Ieškovas nenurodo kokias bendrąsias patalpas daline nuosavybe atsakovas turi gyvenamajame name. Ieškovas neturėdamas gyvenamojo namo bendrųjų patalpų plotų (šildomos, nešildomos) ir jų naudotojų aprašo, kuris turėjo būti sudarytas vadovaujantis Statybos įstatymo 42 str. ir poįstatyminiais teisės aktais, skaičiuoja 18 proc. nuo šildymo sąnaudų nepranešęs vartotojams apie naują mokestį. Išrašydamas sąskaitas atsakovui už šilumą bendroms reikmėms, ieškovas vadovaujasi kito pastato, tai yra gyvenamojo namo šildymo apskaita. Negyvenamam pastatui tiekiamas tik karštas vanduo. Ieškovas skaičiuoja mokestį už gyvenamojo namo bendrųjų patalpų šildymą pagal negyvenamojo pastato atsakovui nuosavybes teise priklausantį visą (bendrą) plotą. Todėl gyvenamojo namo šildymo laikotarpiu mokestis už šilumą bendroms reikmės suma yra daug didesnė nei už suvartotą karštą vandenį, o atmetus sunaudoto šalto vandens kiekio kainą, karšto vandens pašildymui suma tampa daugiau nei du kartus mažesnė už priskaičiuotą sumą šilumą bendroms reikmės.

Traktavimas, kad abu pastatai yra kaip vienas pastatas yra neteisingas ir nėra pagrįstas teisės aktais. Toks traktavimas nesuteikia atsakovui kokios nors nuosavybės kaimyno pastate už kurio eksploataciją, kaip dalinės nuosavybės savininkas privalėtų mokėti. Abu pastatai turi suprojektuotas ir sumontuotas atskiras šildymo sistemas, kurie turi atskirus įvadus į pastatus ir atskirus stovus patalpų šildymui paskirstyti. 1995-11-15 abiem pastatams buvo įrengtos patalpų šildymo apskaitos. Apskaitos projektas suderintas su būtinomis institucijomis. 1996-09-25 teisėtai atjungus centrinį šildymą, nuo to momento šilumos tiekimas į šilumos trasą einančią į negyvenamos paskirties pastatą nutrauktas. Nuo šios datos šilumos įvadinė apskaita apskaito tik gyvenamojo namo centrinį šildymą. Todėl ieškovo tvirtinimas, kad įvadinė apskaita apskaito abiejų pastatų šilumą yra neteisingas. Tai patvirtina rašytiniai, atsakovo pateikti dokumentai ir teismo sprendimas.

Pažymėjo, kad ieškovas klaidina teismą tvirtindamas, kad pagal įvadinę apskaitą apskaito karšto vandens ir patalpų šildymo sąnaudas. Tai yra netiesa. Bendras buičiai naudojamas karštas vanduo apskaitomas pagal sumontuotą atskirą kašto vandens įvadinį apskaitą, kuris apskaito sunaudoto vandens kubatūrą. Sunaudota karšto vandens kubatūra yra padauginama iš pastovaus patvirtinto šilumos sąnaudų kiekio, būtino vienam šalto vandens kubui pašildyti (tai yra 51 KWh/kub). Šiluma karštam vandeniui pašildyti skaičiuojamas pagal patvirtintas normas, ne pagal įvadinį centrinio šildymo skaitiklį. Tai yra dar vienas faktas, kad negalima sąlygoti dviejų pastatų sujungimą į vieną.

Ieškovo minimame Komisijos 2016-09-29 rašte pažymėtina, jog Vilniaus energija pateikė Komisijai esamą padėtį, kad abu pastatai turi vieningą šildymo sistemą. Tai yra netiesa. Ieškovas taip nurodydamas klaidino Komisiją norėdamas gauti jam palankų atsakymą. Komisijos rašte minima, kad Vilniaus energija nurodė: „Kad pastatai (duomenys neskelbtini)3 ir (duomenys neskelbtini)3A turi bendras šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas“. Tai yra netiesa, nes yra pateikti įrodymai, kad įvadinė apskaita, apskaito tik gyvenamojo namo sunaudotą šilumą centriniam šildymui. Karštas vanduo įvadiniu skaitikliu apskaitomas abiem pastatams tik sąlyginai. Konkretus karšto vandens sunaudojimą apskaito negyvenamame pastate bei butuose esantys karšto vandens skaitikliai. Nedeklaruotas ar pavogtas karštas vanduo apskaitomas įvadinio karšto vandens buities reikmėms skaitikliu. Sunaudotą vandenį pagal įvadinį skaitiklį atėmus visų butų ir negyvenamojo pastato sunaudotą vandens kiekį. Be to, įvadinis karšto vandens skaitiklio suskaičiuota šilumos energija sunaudotam šaltam vandeniui pašildyti atimama iš centrinio šildymo apskaitos sunaudotos šilumos bendro kiekio. Tokiu būdų gaunamas šilumos energijos kiekis sunaudotas gyvenamojo namo centriniam patalpų šildymui. Rašte nurodoma, kad skaitiklis įrengtas pastate (duomenys neskelbtini)3. Tai yra netiesa, nes jis įrengtas (duomenys neskelbtini)3A šilumos punkto patalpoje vienaaukšteje dalyje (gyv. namo projektas tipinis ir vienaaukštės dalies neturi). Rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)3A patalpose praeina trys šildymo sistemos atšakos, iš kurių dvi eina į gyvenamąjį namą ir viena į pastatą (duomenys neskelbtini)3A. Tai taip pat neatitinka faktinės situacijos, nes gyvenamojo namo yra viena šildymo trasa, kita karštą vandenį tiekianti trasa, abi iš šilumos punkto per gyvenamojo namo sieną patenką į gyvenamą namą ir per gyventojų sandėliukus viena nueina į gyvenamojo namo šilumos punkto patalpą (iš ten į šildymo sistemą), kita į karšto vandens paskirstymo stovus ir jos abi yra gyventojų nuosavybė. Į verslo patalpas einanti trasa yra atjungta ir be vandens nuo 1996 metų.

Be to Vilniaus energija 2016-09-01 rašte Nr.008-04-17493 Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teigia, kad užplombuotos įvadinės sklendės patalpos. Tai yra netiesa, nes yra sumontuotos ir užplombuotos aklės. Rašte ieškovas teigia, kad nebuvo duomenų, jog negyvenamos patalpos šildomas ne nuo centralizuotų tinklų. Netiesa, nes žinojo ir turėjo duomenų, ieškovas prie rašto pridėjo 1999 m. sutarties nuorašą, kurioje pažymėta, kad patalpos nešildomos, šilumos nuo centralizuotų tinklų atjungimo 1996-09-25 aktą, ieškovės surašytą tikrovės neatitinkantį 2015-10-20 aktą, nuo pat Vilniaus energijos atsiradimo išrašinėjo atsakovui sąskaitas tik už karštą vandenį bei vykdė dažnus mano patalpų patikrinimus. Atsakovas pastate yra vienas (pirko patalpas be gyventojų naudojamo rūsio, nes iki privatizavimo jos buvo atskirtos nuo (duomenys neskelbtini)3 A pastato. Gyvenamojo namo rūsys nešildomas kaip nešildoma ir šilumos punkto patalpa. Atsakovas jokiais teisės aktais neįpareigotas mokėti už kito savininko daikto šilumos nuostolius (jeigu tokie yra) ir už dviejų dvylikaaukščio gyvenamojo namo laiptinių apšildymą (trečia nešildoma). Atsakovas pilnai atsiskaito už sunaudotą karštą vandenį pagal Ieškovo sumontuotą apskaitos prietaisą, kuris sumontuotas ieškovo pastate verslo patalpų sanmazge. Komisijos išvadas atsakovas gavo su ieškovo ieškiniu. Komisijos išvados yra niekinės, Komisija buvo suklaidinta, nes ieškovas pateikė komisijai duomenis, kurie neatitinka faktinės padėties.

Dubliko Nr. 15 ir 16 punktuose ieškovas neteisingai teikia, kad atsakovas privalo mokėti palūkanas. Gavus ieškovo skaičiavimui už 2017 metų 4-10 mėnesius, paaiškėjo, kad ieškovo paskaičiuota 27,63 Eurų suma už palūkanas yra neteisinga. Šiam periodui priskaičiuotas mokestis šilumai bendroms reikmėms yra 87,47 Eur. Palūkanų 5 proc. sudaro tik 2,52 Eur (87,47 x 0,05 = 4,37 : 12 = 0,36 x 7 mėn.). Už karštą vandenį, už sąnaudas karšto vandens temperatūrai palaikyti, už nepaskirstytas karšto vandens sąnaudas, už mažmeninį aptarnavimą bei už skaitliuko aptarnavimą sumokėjo laiku. Galimai ir už kitą laikotarpį yra priskaičiuota neteisingai.

Ieškovas neteisingai apskaito priskaičiuotą skolą. Atsakovas už karšto vandens sąskaitas (išskyrus šilumą bendroms reikmėms) yra sumokėjęs pilnai ir laiku iki 2018-03-01, todėl negali būti mažinama skola už šilumą bendroms reikmėms karštą vandenį apmokėtos sumos sąskaita. Negyvenamos pastatas yra verslo, yra sudaromos sutartys su verslininkais, todėl visos išlaidos privalo būti teisingos ir pagrįstos, nauji mokesčiai pranešti iš anksto, negalima keisti laikotarpio ar kita, bei įrašyti nesuprantamus mokesčius kaip šiuo atveju už kitą (kaimyno) pastatą.

5. Tretysis asmuo UAB „Verkių būstas“ prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, nes jis namo gyventojams ir atsakovui mokesčių už jų sunaudotą šilumos energiją ir karštą vandenį neskaičiuoja.. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-08-31 įsakymu buvo paskirtas pastato (duomenys neskelbtini)g.3A, Vilniuje administratoriumi. Šiame pastate 528,76 kv. m. bendro ploto užima pastatas - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovui. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad nustatytas UAB „Verkių būsto“ administravimas pastatui - gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Atsakovo patalpoms administravimas nėra nustatytas. Su atsakovu UAB „Verkių būstas“ 2012-11-29 sudarė paslaugų tiekimo sutartį kuria susitarė administruoti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini)g. 3, Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3a12p) ir negyvenamojo pastato „Parduotuvės su grožio salonu“ adresu (duomenys neskelbtini)g. 3A/(duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4E1p) tarpusavyje susietus, bet skirtingų nuosavybių ir paskirčių, objektus, daiktus eksploatuoti, vesti jų techninę priežiūrą bei teikti kitas paslaugas. Šios sutarties 1.2p. UAB „Verkių būstas“ įsipareigojo administruoti gyvenamajame pastate esančius ir jo gyventojams bendrosios nuosavybės teise priklausančius objektus: <...1.2.4. Karšto vandens vamzdyno dalį, nuo kurios yra pajungtas parduotuvės karšto vandens vamzdis....1.2.6. Įėjimą į vandentiekio įvado ir elektros skydinės patalpas.> 1.3. Administruoti negyvenamajame pastate „Parduotuvė su grožio salonu“ esančius objektus: 1.3.1. Individualaus šiluminio mazgo patalpą (bendras plotas 33,74 kv.m.). Įrangą esančią patalpoje. 1.3.2. Stogą virš individualaus šiluminio mazgo perimetro su šilumos mazgo sienomis.....1.3.5. Įėjimą į individualią mazgo patalpą.> 1.4. Administruoti tranzitinius inžinierinius objektus< ...1.4.1.1. Vertikalia kryptimi gyvenamojo namo centrinio šildymo stovus...>. Sutartyje yra nurodomi objektai už kuriuos moka atsakovas, o už kuriuos moka namo savininkai (sut. 2.1 p.) bei atsakovo administruojami (eksploatuojami) jo lėšomis objektai. Šios sutarties pagrindu nuo 2012-11-29 atsakovui priskaičiuojami mokesčiai už suteiktas paslaugas, už 61,76 kv.m. plotą. Atsakovui yra skaičiuojami mokesčiai už kanalizacijos vamzdyno administravimą; karšto vandens sistemos administravimą; šalto vandentiekio administravimą; privalomos kaupiamosios lėšos. Iki šios sutarties sudarymo t.y. nuo administravimo pradžios (2012-08-31) iki 2012-11-29 atsakovas pagal jam UAB „Verkių būsto “ pateikiamas sąskaitas mokėjo taip pat už 61,76 kv.m. plotą, už kanalizacijos vamzdyno administravimą, karšto vandens sistemos administravimą, šalto vandentiekio administravimą. Namo gyventojams tiek 2012 m., tiek 2018 m. yra skaičiuojami kiti mokesčiai, tame tarpe ir už jų namo bendrojo naudojimo administravimą priklausomai nuo turimo buto ploto.

6. Teismo posėdyje ieškovo atstovė I. M. prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo 625,69 Eur skolos, 27,23 palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mokesčiai atsakovui paskaičiuoti pagal ŠŪĮ 12 straipsnį. Pastatai turi bendrą šildymo sistemą ir bendrą apskaitą. Tai patvirtina ieškovo pateikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos raštai – 2018-04-12 ir 2016 m., 2018‑04‑18 Valstybinės energetikos komisijos konsultacija, pastato bendro naudojimo valdytojo ir pastato prižiūrėtojo Verkių būsto ir ieškovo atstovo surašytas aktas dėl faktinių aplinkybių. Ieškovo žiniomis, sistemos nėra atskirtos. Atsakovo sutartyse su Verkių būstu nurodyta kokie įrenginiai bendri. Tiekėjas negali elgtis kitaip nei numato teisės aktai. Atsakovas turi mokėti ir taip yra pasisakiusi Kainų komisija. Bendroms reikmėms nustatant mokestį jokie plotai nedalyvauja, yra numatyti koeficientai. Pastatas (duomenys neskelbtini)g. 3A yra atsakovo patalpa, kuri yra sudėtinė pastato (duomenys neskelbtini)g. 3 dalis. Neginčija, kad tai atskiri pastatai. Tačiau šilumos paskirstymo prasme tai abu pastatai turi bendrą šildymo sistemą. Kainų komisija skelbia viešai, kad bendraturčiai už šilumą bendroms reikmėms turi mokėti nepriklausomai nuo patalpų padėties. Nebuvo įvykdytas projektas dėl sistemų atjungimo. Vienintelis variantas atsakovui nemokėti už šilumą bendroms reikmėms, tai atskirti pastatų šildymo sistemas, t. y. įgyvendinti projektą. Ginčo laikotarpiu mokesčiai atsakovui už šildymą nėra paskaičiuoti. Ginčas dėl mokesčio už šilumą bendroms reikmėms. Atsakovas į bylą pateikė projektą, kuriuo įrodinėjo neva tos sistemos pastatų yra atskiros, bet ieškovui pateikus pilną projektą, atsakovas žodžiu patvirtino, kad jo neįgyvendino. Ieškovas neperėmė Vilniaus energijos sudarytų sutarčių vykdymo, teisių bei pareigų.

Ieškovo atstovė J. M. nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpos šiuo konkrečiu atveju yra laiptinė, rūsiai ir atsijungusios patalpos. Atsakovas name (duomenys neskelbtini)g. 3 neturi. Pastate (duomenys neskelbtini)g. 3A laiptinės ir rūsio nėra. Atsakovui į sąskaitas įtraukta už plotą. Paskaičiuotas koeficientas pagal metodą nuo viso ploto. Ieškovas pateikia šilumą iki įvado. Bendrą plotą paskaičiavo pagal visų butų plotą. Jei namo administratorius būtų kreipęsis į ieškovą ir paprašęs šilumą bendroms reikmėms skaičiuoti tik butams, taip ir būtų padaryta. Ieškovui perleistas už ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2015 metų. Imamas 18 proc. pagal matematinį modelį. Anksčiau buvo vertinamas šilumos skaitiklis patalpose pastatytas, nes kiek pamena buvo kita metodika, patvirtinta savivaldybės, ir vertinta subabonentinis šilumos skaitiklis. Šiuo metu nėra tokios metodikos. Nauja metodika – 5 metodas, todėl tas skaitiklis nevertinamas.

Atsakovas P. J. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šilumos bendroms reikmėms negauna ir nesinaudoja, tą patvirtino ir pats ieškovas. Todėl ieškovas išrašydamas sąskaitas pažeidė 12 straipsnį, nes jo pastate yra tik vienas savininkas. 25 straipsnis nustato galimybę daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams netaikyti apmokėjimo už daugiabučio namo bendro naudojimo ir šildymą, jeigu gyventojai sutinka. Namo gyventojai 20 metų neprieštaravo, kad yra nemokamas šildymas. Jis nėra bendrųjų patalpų savininkas. Šilumos ūkio 1 straipsnis nustato, kad įteisiną pagrįstą konkurenciją, o 3 straipsnis nustato laisvą šilumos būdo pasirinkimą. Dėl to ieškovas spaudžia ir baudžia, kad neįgyvendintas projektas ir dėl to reikia mokėti. Jeigu būtų įgyvendinęs nuostolingą projektą ir po to atjungęs pastatą, tada būtų ta pati padėtis. Kaip dabar atjungta, taip ir vėliau būtų atjungtas pastatas. Ieškovas nepripažįsta, kad pastate sumontuotos apskaitos, kurių reikia iki pastato atjungimo. Apskaitų projektas buvo suderintas su visomis instancijomis. Viename projekte buvo suprojektuota ir viena, ir kita apskaita. Ji buvo priimta ir aktas, kuris yra atjungiant pastatą, yra aiškiai parašyta, kad (duomenys neskelbtini) parduotuvės skaitliukas yra, duomenys, viską pasirašyta šilumos tinklų atstovo ir savininko. Reiškia apskaita veikė, ji pripažinta. Dabar centrinis skaitliukas apskaito tik gyvenamojo namo šildymą, taip jau 22 metai. Už stovų izoliavimą yra atsakingas savininkas pagal teisės aktus ir pasirašytą paslaugų sutartį. Stovai ir visi kiti vamzdynai izoliuojami pagal projektą. Projektuotojas numato medžiagas ir izoliavimo apimtis. Jei izoliuojama pagal projektą, tai laikoma, kad nuostolių nėra. Teigimas, kad vis tiek atiduoda šiluma, yra neteisingas. Kam tada izoliuoti. Ieškovas niekada įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į savininkus, nors tikrino ir vaikščiojo. Ieškovas kreipėsi į trečiuosius asmenis, nes jie nežino tikrosios padėties ir juos lengviau suklaidinti. 30 dienos akte parašyta priestatas, kas reiškia, kad gyvenamojo namo dalis. Komisijai ieškovas rašo, kad yra šildomos namo trys laiptinės. Pagal projektą nei vienos laiptinės nėra šildomos. Nuo pirmo iki vienuolikto aukšto nėra nei vieno radiatoriaus. Laiptinės dvi šildomos atsiranda tik iš vienuolikto į dvyliktą aukštą. Galimybė šildytis būtų, jeigu parduotuvės patalpos būtų atjungtos nuo gyvenamojo namo stogo nupjauti radiatoriai. Kadangi yra visiškai iš negyvenamo pastato šiluminio mazgo atšaka į negyvenamą patalpą ir ji šiluminiame punkte atjungta, tai nėra jokios galimybės šildytis. Netiesa parašyta rašte. 2016-09-09 ir 2015-07-20 raštuose rašo, kad patalpos nešildomos. Jei viskas būtų teisėta, tai ieškovui nereikėtų rašyti tikrovės neatitinkančius atvejus.

Atsakovo atstovė adv. V. Čivilytė nurodė, kad 1996 buvo sprendžiamas ginčas tarp gyvenamojo namo gyventojų ir atsakovo, kad šiuos du pastatus pripažinti bendrais. Jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, jog name yra išspręsta atskiro šildymo ir vandens sistemos. Ieškovai traktuoja, kad tai nebuvo išspręsta, nes byla nutraukta. Bet byla ir buvo nutraukta teismui konstatavus, kad atskiros šildymo sistemos yra išspręstos. Tai buvo atskiras pagrindas bylą nutraukti. Ieškovas byloje pareiškė ieškinį toje dalyje, kurioje tarp nieko iš tikrųjų niekada nebuvo ginčo. Ginčas dėl lėšų paskirstymo galėjo kilti tik tarp daugiabučio namo gyventojų ir atsakovo. Į bylą ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad kažkas turi klausimų ar nesutarimų kaip paskirstoma šilumos energija. Nuo namo įvado gyventojai jau 22 metus gyvena pagal vienodas sutartas taisykles ir niekas teisių pažeidimo nekildino ir nekėlė. Jokių bendrų patalpų atsakovas su namu neturi. Be to, daugiabučiame name buvo suprojektuota ir iki šiol tuščios patalpos, kurios skirtos daugiabučio namo atskiram šiluminiam mazgui. Ten išeina stovai, tereikia pastatyti įrangą ir perjungti vamzdžius. Mokesčiai skaičiuojami nuo viso atsakovo negyvenamojo namo patalpų ploto. Jei sąžiningai, tai būtų galima traktuoti, kad nuo šiluminio mazgo ploto, nuo kažkokio kito daikto, kuris yra realiai apčiuopiamas. Dabar kas mėnesį gaunamos sąskaitos už šilumą bendroms reikmėms 15 kartų viršija sąskaitas, kiek atsakovas sumoka už karšto vandens pašildymą. Mokėdamas už elektrinį šildymą atsakovas kas mėnesį sumoka mažesnes sumas už visas parduotuvės patalpas. Esant teigiamam sprendimui šioje byloje, atsakovui nieko nebeliks kaip pasakyti gyvenamajam namui susirinkti visus šildymo prietaisus ir neštis į savo namą, kur yra suprojektuotos patalpos. Atsakovas demonstruoja gerą valią ir tokio konflikto su visu gyvenamuoju namu nekelia, tačiau dabar turi patirti nuostolius. Patys gyventojai, kuriems mokesčių paskirstymas aktualiausias, jokių problemų nekelia. Už kelis praeinančius vamzdžius tokių sumų kiekvieną mėnesį skaičiavimas yra nesąžiningas. Akivaizdu iš į bylą kviestų institucijų atstovų, kad jie net nesiorientuoja nei kokios patalpos, nei kokie pastatai, nei kam jie priklauso, turi bendrų objektų ar ne, tačiau jie vis tiek patvirtina išvadas, jog atsakovas privalo mokėti. Vienas iš ekspertų pasakė, kad atsakovas neturėtų mokėti už šilumą bendroms reikmėms, jeigu sistema atjungta teisėtai. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad atsakovo patalpų šildymo sistema buvo atjungta teisėtai dar 1996 metais ir yra paties ieškovo įpareigojimas, kad negali paleisti šildymo be atskiro leidimo. Duomenų apie tokį leidimą byloje nėra. Atsakovas vienas turi karšto vandens skaitiklį, gyvenamieji butai neturi. Kiek dingsta vandens name, atsakovas nesiginčydamas šiuos nuostolius moka.

Trečiojo asmens UAB ,,Verkių būstas“ atstovė adv. P. Stonkienė prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Jie už šilumos energiją jokių mokesčių neskaičiuoja. UAB ,,Verkių būstas“ administruoja gyvenamąjį namą. Atsakovo patalpų administruoja tik tai stogo dalį, kuri yra bendra. Ji užima 61,76 kv.m. Šitą dalį ir administruoja. Sudarytojo paslaugų teikimo sutartyje numatyta, kad gyvenamojo namo stogo dalis 61,76 kv.m. UAB ,,Verkių būstas“ pastatą administruoja nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. Kaip iki tol buvo skaičiuojama negali pasakyti. Nuo 2012 metų jokių pretenzijų namo gyventojai dėl šilumos paskirstymo bendroms reikmėms UAB ,,Verkių būstui“ nėra pareiškę. Atsakovas po gyvenamuoju namu turi bendrą stogo dalį, todėl negalima sakyti, kad nieko bendro neturi. Pagal sudarytą sutartį administratorius teikia administravimo paslaugas atsakovui. Atsakovui išstato kas mėnesį mokesčius ir atsakovas tvarkingai moka. Būtent administruoja kanalizacijos vamzdyną, karšto vandens sistemos administravimą ir šalto vandentiekio administravimą. Kitų mokesčių atsakovui UAB ,,Verkių būstas“ neteikia ir tuos mokesčius skaičiuoja nuo bendros stogo dalies, t.y. 61,76 kv.m. Atsakovas kas mėnesį moka apie 6,00 Eur administravimo mokesčių. 2018‑02-27 buvo patikrinta situacija name ir surašytas aktas, pasirašė ir atsakovas. Mano, kad nesąžininga skaičiuoti atsakovui mokesčius už bendras patalpas – laiptines ir pan., kuriomis jis nesinaudoja.

Trečiojo asmens UAB ,,Verkių būstas“ atstovas V. R. nurodė, kad yra vyriausiasis energetikas. Į jo pareigas įeina tikrinti kada kas įvyksta su šildymo sistema su namais. (duomenys neskelbtini)g. 3 yra privatizuota patalpa, ten yra viena šildymo sistema. Kadangi ji turi vieną bendrą komercinę apskaitą, per privatizuotas patalpas praeina bendri gyvenamojo namo šildymo stovai. Tos patalpos nėra atskirai nuo namo, o dalinai po namu. Į atsakovo patalpas eina atskiri vamzdžiai. Jo patalpas galima traktuoti kaip atskirą kitą šildymo stovą. Tie vamzdžiai yra užaklinti aklėmis. Jam atėjus į darbą spalio mėnesį tai jau buvo padaryta. Nuo spalio mėnesio atsakovui šildymas neteikiamas. UAB „Verkių būstas“ yra namo administratorius. Pastatai (duomenys neskelbtini)g. 3 ir (duomenys neskelbtini)g. 3A turi bendrą šildymo ir karšto vandens sistemą. Kadangi neteikiama šiluma traktuojama, kad atsakovas nesinaudoja šildymu ir turėjo būti atsisakyta nuo šildymo pagal visas galiojančias procedūras kaip ir gyventojams. Šildymo stovai praeinantys pro atsakovo patalpas izoliuoti, bet izoliacija pilnai nekompensuoja, neanuliuoja patalpų šildymo. Išskiriama kažkokia dalis šilumos. Šilumos tinklai turi nustatyti tą išskiriamos šilumos dalį. Pats atsakovas to padaryti negali. Šilumos tinklai turi apskaičiavimo metodiką. Bendra šildymo sistema yra tada, kai visi įrengimai, esantys po bendro šilumos punkto stovu, visu nueinantys ir turintys vieną komercinę apskaitą. Jei negyvenamasis pastatas parduotuvė būtų neprijungtas prie gyvenamojo namo, o būtų tarkim 100 metrų nuo jo atskirai ir jei turėtų komercinę apskaitą būtų atskira apskaitos sistema. Pastatuose (duomenys neskelbtini)g. 3 ir 3A yra bendras šilumos mazgas. Kažkokia šildymo mazgo patalpų dalis įeina į atsakovo privatizuotas patalpas. Tai matė fiziškai, ne vieną kartą ten lankėsi. Akte negyvenamąjį namą vadina priestatu gal nelabai tiksliai. Čia gal labiau ne priestatas, o patalpos, kurios dalinai palindusios po namu. Šildymo stovai praeina dalyje patalpų – toje dalyje, kur yra po namu. Pas atsakovas yra aštuoni vamzdžiai, keturiose vietose. (duomenys neskelbtini)g. 3 ir 3A yra vienas šilumos įvadas.

Valstybinės energetikos inspekcijos atstovas V. V. nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 24 dalyje yra apibrėžta kas yra pastato šildymo ir karšto vandens sistema. Tai pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nuo šilumos tinklų ji atribojama pastato įvadu. Tai atspirties taškas. Pagal Registrų centro duomenis, tai (duomenys neskelbtini)g. 3 ir 3A yra laikoma kaip vienas pastatas. Byloje specialistas energetikas atsakė, kad yra vienas pastato įvadas. ŠŲĮ 2 straipsnio 40 dalyje numatyta, kad šilumos įvadas – šilumos perdavimo tinklo atšaka, įskaitant pastato pirmuosius uždaromuosius įtaisus ir apskaitos prietaisus, jungianti pastato šilumos įrenginius ir šilumos perdavimo tinklą. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtintas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas. Apraše yra nurodytas būtent kas yra pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros eksploatavimo dokumentai. Jeigu būtų atskirtos šildymo sistemos (duomenys neskelbtini)g. 3 ir 3A, tai turėtų būti atskiri ir dokumentai. Šiuo atveju laikytina, kad tai yra vieno pastato viena šildymo ir karšto vandens sistema. Pagal ŠŲĮ 12 straipsnio 2 dalį, kiekvienas vartotojas turi mokėti pagal Kainų ir energetikos komisijos rekomenduotus taikyti metodus. Tie metodai nustato kokia šilumos dalis priskirta. Svarbu šioje byloje pažymėti, kad vartotojai gali pasirinkti metodą, suderinus jį su Kainų komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Kaip supranta, tai atsakovas yra nelegaliai atsijungęs ir tokiu atveju vartotojas yra laikomas pagal teismų praktiką neatsijungusiu ir vis tiek turi mokėti, nes atsijungė ne pagal nustatytas procedūras. Inspekcijos 2018-04-18 rašytinė konsultacija, susipažinus su bylos medžiaga, nesikeičia. Jei atsakovas būtų atsijungęs teisėtai, tai į bylą būtų patiekti dokumentai - atjungimo aktas pagal Šilumos vartojimo taisyklių 123 punktą. Taisyklės priimtos 2010 metais. Jei atjungimo procedūra 1996 metais buvo atlikta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, tai tokiu atveju atjungimas galioja ir šiandien. Iš energetiko paaiškinimų teisme suprato, kad užaklinimas įvyko neseniai. Yra LAT nutartis civilinėje byloje 2012-05-04 Nr. 3K-3-229, kur konstatuota, jog šilumos vartotojai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu ir net jei jie yra teisėtai atsijungę, jie turi vis tiek mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Dėl bendro naudojimo patalpų reikia žiūrėti Registrų centro išrašą ir atsižvelgiant į STR – laiptinės, holai, bendras rūsys. Jei nėra bendrų patalpų, tai už jas mokėti nereikia, bet lieka mokesčiai už priežiūrą ir eksploatavimą. Priežiūrą atlieka administratorius. Inspekcijos kompetencijai nepriskirta šilumos paskirstymo, mokesčių apskaičiavimo klausimai pagal Energetikos įstatymo 34, 34¹ straipsnį, tai Kainų komisijos kompetencija.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė A. P. prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal byloje pateiktą informaciją pastate taikomas 4 ir 5 šilumos paskirstymo metodai. Visas pastate suvartotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekio karštam vandeniui ruošti, cirkuliacijai ir šilumos kiekio šildymui. Šilumos kiekis šildymui savo ruoštu susideda iš šilumos kiekio butams ar patalpoms šildyti ir šilumos kiekio bendroms reikmėms. Pastate suvartojamas šilumos kiekis ne tik bendroms patalpoms, bet ir bendroms reikmėms. Tai reiškia, kad patiriami šilumos nuostoliai nuo įvadinio apskaitos prietaiso iki visų butų ar patalpų. Šitie nuostoliai taip pat nueina į šilumos kiekį bendroms reikmėms. Dalis šilumos kiekio yra suvartojama bendro naudojimo patalpose. Neteisinga sakyti, kad mokėjimas už šilumos kiekį bendroms reikmės susijęs tik su tuo ar patalpose daugiabučiame name yra bendro naudojimo patalpos ar ne. Iš bylos medžiagos matyti, kad per atsakovo patalpas eina izoliuoti stovai. Neįmanoma izoliuoti taip, kad šilumos nuostoliai nebūtų patiriami. Kažkuris šilumos kiekis vis tiek išsiskiria atsakovui priklausančiose patalpose. Šiuo atveju sistema yra netipinė. ŠŪĮ 12 straipsnyje yra numatyta galimybė vartotojams patiems parengti ir su Komisija suderinti atskirą šilumos paskirstymo metodą. Jeigu sistema netipinė, tikrai daug vartotojų pasinaudoja šita galimybe. Galima sugalvoti tokią šilumos paskirstymo formulę, kuri užtikrintų atsakovo ir kitų gyventojų teises. Reikia pačių gyventojų noro. Ieškovas taiko labiausiai sistemą atitinkantį metodą – elgiasi pagal įstatymą. Komisija palaiko pateiktas dvi konsultacijas. Viena paaiškino kaip skirstyti šilumos kiekį iki 2016 metų, o kita kaip skirstyti nuo 2016 metų. Priskirti metodą galima ir pagal audito duomenis, bet jis turi būtų atliktas vartotojų iniciatyva. Kol nėra eksperto duomenų yra skaičiuojama pagal metode numatytus komisijos patvirtintus standartinius procentinius dydžius – 18 arba 10 proc. Atsakovas galėtų nemokėti, jeigu jam priklausančiame pastate nebeliktų jokių šildymo įrenginių ir šildymo vamzdynų. Turėtų nebelikti ir šilumos punkto, bet čia hipotetinė situacija. Šiuo atveju šilumos punktas įrengtas dalimi po (duomenys neskelbtini)g. 3 pastato ir dalimi po (duomenys neskelbtini)g. 3A.

Ieškinys atmestinas.

7. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme,ieškovė turėjo galimybę nevaržomai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (be kita ko, teikti rašytinius įrodymus, inicijuoti liudytojų apklausą ir pan.).

Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. LAT yra pažymėjęs, kad draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.); dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).

8.Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovui P. J. L. nuosavybės teise 1998-10-28 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-9030, 1999-12-20 Statybos inspektoriaus pažymos Nr. 101-468, 2001-12-10 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 1391 pagrindu priklauso 427,35 kv.m bendro ploto (310,46 kv.m pagrindinio ploto) negyvenamoji patalpa – parduotuvė su grožio salonu (patalpos pažymėtos nuo 1-1 iki 1-19 ir nuo 2-1 iki 2-9), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini)g. 3A. Nekilnojamojo turto registre užfiksuota, kad šios atsakovui priklausančios patalpos yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (4E1p); šildymas – vietinis centrinis šildymas.

Ieškovas SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir atsakovas P. J. L. 1999-10-05 sudarė rašytinę atsiskaitymo už daugiabučiame gyv. name esančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini)g. 3 šildymą (teismo pastaba – sutarties pavadinime žodis išbrauktas) ir karštą vandenį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui (vartotojui) šilumos energiją negyvenamosios patalpoms, kurių šildomas plotas 408,89 m², esančioms (duomenys neskelbtini)g. 3 pagal šalių susitartą šilumos poreikį 0,0052 MW, tame skaičiuje: šildymui – MW (įrašytas brūkšnys), karštam vandeniui – 0,0052 MW, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas. Sutartie 6 punkte numatyta, kad ji įsigalioja 1999-10-05 ir galioje neterminuotai, o sutarties 7 punkte numatyta, kad ji gali būti nutraukta šalių susitarimu: 1. panaikinus (pakeitus) šilumos tiekimo projektą, atjungus ir demontavus termofikacinio vandens vamzdynų dalis; 2. reorganizavus (likvidavus) „vartotojo“ organizaciją ir jai atsiskaičius už suvartotą šilumos energiją.

Atsakovas P. J. L. ir UAB „Verkių ūkis“ 2011-07-21 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 20, pagal kurią UAB „Verkių ūkis“ įsipareigojo administruoti:

A. objektus, už kurių administravimą proporcingai apmoka parduotuvės savininkas:

- gyvenamojo namo šalto vandens vamzdyno dalį ir nuotekų nuvedimo vamzdžio dalį;

- gyvenamojo namo karšto vandens vamzdyno dalį;

B. objektus, kuriuos administruoja ir jie yra apmokami gyvenamojo namo savininkų lėšomis:

- gyvenamojo namo stogo dalį 61,76 kv.m, kuri yra virš dalies „Parduotuvė su grožio salonu“ pastato;

- šalto vandens įvado patalpą;

- elektros įvado patalpą;

- individualaus šiluminio mazgo patalpos statybinę dalį;

- tranzitinius objektus, esančius gyvenamajame name;

- gyvenamojo namo bendrą sieną, kurioje yra įrengta dalies butų ir parduotuvės natūrali ventiliacija gyvenamojo namo plote;

- įėjimą į vandentiekio įvado ir elektros skydinės patalpas;

- vienaaukštį „Parduotuvė su grožio salonu“ pastato dalies stogo valymą.

Parduotuvės savininkas (atsakovas) įsipareigojo administruoti (eksploatuoti) ir savo lėšomis apmokėti šiuos objektus:

- stogą virš individualaus šiluminio mazgo;

- įėjimą į individualaus šiluminio mazgo patalpą;

- gyvenamojo namo kolonos dalį, esančią parduotuvės savininko patalpose;

- gyvenamojo namo kapitalinės sienos dalį, esančią parduotuvės savininko patalpose;

- tranzitinius objektus, esančius parduotuvės savininko patalpose;

- gyvenamojo namo bendrą sieną, kurioje yra įrengta kai kurių butų ir parduotuvės natūrali ventiliacija, parduotuvės savininko nuosavybės plote.

Analogišką sutartį atsakovas P. J. L. 2012-11-29 pasirašė su UAB „Verkių būstas“.

1996-09-25 Įpareigojimų akte Nr. 5-7, kurį parengė ieškovo abonentų tarnybos kontrolierius A. D., nurodyta, jog apžiūrint šilumos įrenginius (duomenys neskelbtini)g. 3 parduotuvėje buvo užplombuotos įv. sklendės (pl. Nr. 54, parodymai 16,785 MWh, 2166,51 m³ 99354). Akte pažymėta, kad be šilumos tinklų leidimo šildymo nepaleisti.

Minėti įrodymai patvirtina atsakovo nurodomas aplinkybes,kad jis neturėjo tikslo sudaryti šildymo sutarties su pirminės sutarties šalimi ir jos nesudarė,kaip ir vėliau neakceptavo su dabartiniu ieškovu jokių šildymo tiekimo paslaugų išskyrus karšto vandens tiekimą.Jokių įrodymų byloje,kad atsakovo nuosavybėje be buvusių šilto vandens stovų kitokiu būdu būtų patektų šilumą į paties atsakovo patalpas nėra.Taip pat nėra jokių įrodymų,kad iš gretimo namo bendrosios patalpos yra sujungtos su atsakovo nuosavybe kokiu nors būdu,išskyrus šilumos mazgą,nes teismo posėdžio metu nepasitvirtino ieškovų argumentai ir teiginiai,kad atsakovas su namo gyventojais turi bendro naudojimo patalpų,išskyrus po namu esančiomis šildymo punkto patalpomis,kuriomis atsakovas nesinaudoja,ir kurios skirtos išimtinai namo gyventojų poreikių tenkinimui pagal tiesioginę savo paskirtį.

Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir namų ūkio skyrius 2000-02-14 rašte atsakovui Nr. 18-k-132 nurodyta, jog nagrinėjant (duomenys neskelbtini)g. 3 namo gyventojų prašymą nustatė, kad per privatizuotas parduotuvės 3 patalpas praeina gyvenamojo namo 12 neizoliuotų šildymo stovų, kurie dalinai apšildo minėtas patalpas, o visą šilumos energiją apmoka namo gyventojai, todėl paprašė atsakovą izoliuoti praeinančius stovus arba mokėti už per jo patalpas praeinančių stovų skleidžiamą šilumą. Pagal 2000-03-06 stovų izoliavimo aktą, adresu: (duomenys neskelbtini)3, Vilnius parduotuvėje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad komisija, susidedanti iš SP UAB „Verkių ūkis direktoriaus B. M., inžinieriaus V. K., ir parduotuvės savininko (atsakovo), apžiūrėjo 12 aukštų gyvenamojo namo stovus vertikaliai praeinančius per parduotuvės pirmąjį aukštą ir nustatė, jog visi stovai izoliuoti – stovai apjungti izoliacija keturiose vietose ir trijose parduotuvės patalpose.

Šis įrodymas patvirtina,kad atsakovas negauna į savo patalpas šilumos energijos per nurodytus stovus.Tai reiškia,kad neformaliai nėra šilumos nuostolių,kurie formaliai galėtų būti laikomi,kaip šilumos šaltinis,kurie savo ruožtu ir taip yra įskaitomi į šilumos tiekimo vamzdynais kainą kaip cirkuliacinės išlaidos,kurią moka namo gyventojai,tame tarpe ir atsakovas,kaip už karšto vandens tiekimą kiekvienam vartotojui.

Atsakovas P. J. L. 2015-10-23 kreipėsi su prašymu į VĮ „Registrų centras“ ištaisyti klaidingus nekilnojamojo daikto – ginčo parduotuvės su grožio salonu, kadastro duomenis apie patalpų šildymo sistemą. VĮ „Registrų centras“ 2016-06-29 rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-17586 nurodė, kad matininkui išnagrinėjus atsakovo prašymą, kartu su prašymu pateiktus dokumentus ir nustačius, kad užsakovo pateiktoje 2001-11-27 parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuoti klaidingi duomenys apie šio nekilnojamojo daikto šildymo būdą – „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“, bei 2015-11-13 ištaisius kadastro duomenų byloje minimus duomenis į vietinį centrinį šildymą, teritorinis registratorius ištaisytos kadastro duomenų bylos pagrindu patikslino kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre.

VĮ „Registrų centras“ 2015-12-16 raštiškame atsakyme atsakovui Nr. VILIN(12.5.13.)-34344 nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti nekilnojamojo daikto – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)g. 3A, Vilniuje, kadastro duomenys atitinka nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje 2001-11-27 užfiksuotus atliekant kadastrinius matavimus duomenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, bei į tai, jog nepateikta teisės aktų tvarka parengta patalpos – šilumos mazgo kadastro duomenų bylą ir viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis patalpos suformavimo atskiru nekilnojamojo turto objektų teisėtumą, atsakovo prašymai įrašyti šilumos mazgo kaip atskiro nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei tikslinti minėto pastato kadastro duomenis netenkintini.

Minėtas juridinis asmuo neturi pareigos fiziškai tikrinti situacijos ginčo vietoje,todėl pasielgė formaliai ir neįrašė,kad atsakovas nesinaudoja centriniu šildymu,nes neformaliam įrašui nebuvo teisės aktais numatytų ir tai patvirtinančių duomenų iš pareiškėjo pusės.

AB „Vilniaus energija“ 2017-01-12 rašte atsakovui Nr. 008-04-594R/12 nurodė, kad mokesčiai už atsakovui priklausančių patalpų šildymą nėra skaičiuojami ir dėl to nesutarimo/ginčo nėra, tačiau nurodė, kad turi būti skaičiuojamas mokestis už šilumą bendroms reikmėms, nes atsakovo patalpos yra pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (t.y. atsakovas yra bendraturtis). AB „Vilniaus energija“ 2017-01-18 rašte atsakovui Nr. 008-04-1064R/11109 nurodė, kad atsakovui priklausanti parduotuvė yra sublokuota su (duomenys neskelbtini)g. 3 namu, pro atsakovui priklausančias patalpas praeina šildymo stovai, kuriais tiekiama šilumos energija į (duomenys neskelbtini)g. 3 namo butus, (duomenys neskelbtini)g. 3A priestatas turi bendrą šilumos apskaitos tašką ir bendras šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemas su (duomenys neskelbtini)g. 3 namu, todėl namo įvade įrengtu įvadiniu šilumos skaitikliu apskaičiuotas šilumos kiekis skirstomas visiems sublokuotų namų (duomenys neskelbtini)g. 3 ir 3A butų (patalpų) savininkams (vartotojams) pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, o atsižvelgiant į tai, kad ne visų butų (patalpų) šildymui naudojama centralizuotai tiekiama šiluma (remiantis 2015-08-25 surašytu aktu, atsakovui priklausančios (duomenys neskelbtini)g. 3A patalpos atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos) – taip pat pagal metodą Nr. 5. Dėl to nurodė, jog nėra teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovui už šilumos energiją, suvartotą bendroms reikmėms.

Tai kas išdėstyta aukščiau parodo dėl ko yra kilęs ginčas.Ieškovas skaičiuoja atsakovui už pateiktą šildymą bendroms reikmėms pasinaudodamas tuo,kad per atsakovui priklausančių bendrų su namu sienomis praeina šilumą tiekiantys namo gyventojams šildymo stovai pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir Nr.5.Ieškovas pripažįsta,kad atsakovas yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo.Dėl to ginčo nėra.

Komisija, susidedanti iš UAB „Verkių būstas“ energetiko V. R., UAB „Verkių būstas“ administratorės H. B. ir negyvenamosios paskirties patalpų savininko bei šio pastato administratoriaus atsakovo P. J. L., apžiūrėjo ir patikrino esamą padėtį šilumos punkte, kuris yra negyvenamosios paskirties vieno aukšto pastato rūsyje, abiejų pastato šildymo sistemų priklausomumą viena nuo kitos ir gyvenamojo 12 aukštų namo šildymo ir karšto vandens stovų praeinančių per gyvenamojo pastato (verslo patalpų) pirmąjį aukštą izoliacijos būklę bei šilumos trasas gyvenamojo namo rūsyje. Atitinkamai ši komisija 2018-02-27 pasirašė aktą Nr. K-37 dėl centrinio šildymo sistemų, apskaitų gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini)g. Nr. 3, korpusas 3a1/12 ir negyvenamos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini)g. Nr. 3A padėties nustatymo. Akte nurodyta, jog komisija nustatė, kad šiluminė trasa iš lauko įeina į šilumos punktą, Šilumos punkte ant centrinio šildymo trasos, einančios į gyvenamąjį namą, sumontuota gyvenamojo namo centrinio šildymo apskaita, kuri apskaito centrinio šildymo sąnaudas tik gyvenamajam namui. Kita trasa iš šilumos punkto eina į gyvenamąjį namą karštam vandeniui tiekti. Šilumos punkte daugiau veikiančių centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo trasų nėra, nes šildymo trasa į negyvenamos paskirties pastatą yra dar 1996-09-25 atjungta, ant jos sumontuotos šilumos atjungimo aklės ir jos užplombuotos. Plombos atitinka 1996-09-25 Vilniaus šilumos tinklų įpareigojimų akte Nr. 5-7 nurodytas žymes. Apžiūrėjus negyvenamos paskirties pastato verslo patalpas (savininkas atsakovas), per negyvenamos paskirties pastato pirmąjį aukštą vertikaliai praeinančius 12 aukštų gyvenamojo namo stovus rasta keturiose vietose izoliuotus stovus su ant izoliacijos sumontuota apdaila. Būklė atitinka Stovų izoliavimo 2000-03-06 akte aprašymą. Kitų gyvenamojo namo šilumos vamzdynų negyvenamajame pastate (verslo patalpose) nėra. Pirmo aukšto sanitarinio mazgo patalpose sumontuota karšto vandens apskaita, kuri pajungta nuo gyvenamojo namo stovo (karšto vandens vamzdis išeina iš gyvenamojo namo ir negyvenamųjų pastato bendros sienos). Apžiūrėjus gyvenamojo namo rūsį, rūsys nešildomas, jame nėra sumontuotų radiatorių. Gyvenamojo namo šilumos ir karšto vandens paskirstymo trasos sumontuotos gyvenamo namo rūsyje ir yra izoliuotos. Prie šių trasų galima patekti tik per gyvenamojo namo rūsį, kuris turi tik vieną įėjimą.

Aktas patvirtina,kad šildymo punktas skirtas išimtinai gyvenamojo namo aptarnavimui ir jokių šildymo trasų(vamzdynų,kuriais teikiama šiluma) į atsakovo patalpas nėra.Minėtas ieškovo raštas įrodo,kad atsakovas,kaip parduotuvės savininkas nėra gyvenamojo namo bendrųjų patalpų bendrasavininkas,nes neformaliai ir formaliai taip nėra.Stovai izoliuoti,t.y. šilumos atsakovas negauna.

Atsakovas neturi teisinio pagrindo naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimosi ginčo patalpomis-laiptinėmis,sandėliukais ir gyvenamajame name esančia infrastuktūra bet kokia apimtimi,kaip bendraturtis,nes jis turi savo nuosavybėje atskiras patalpas-parduotuvę su atskiru įėjimu ir visa infrastuktūra.Jo nuosavybė realiai ir faktiškai siejama su gyvenamuoju namu tik bendra siena,per kurią eina izoliuoti šildymo stovai,kas nėra vienas ir tas pats.Šie stovai skirti išimtinai gyventojams skirtam šildymui teikti,kaip ir su patalpomis po namu,kurios yra nešildomos ir atsakovo nenaudojamos.Būtent pagal bylos duomenis yra taip,kad šilumos mazgo dalimi naudojasi tik savo reikmėmis namo gyventojai,o ne atsakovas.

UAB „Vilniaus energija“ 2017-06-16 rašte Nr. 013-01-3567 patvirtino, kad perleido ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teises į perleidimo dieną turimas vartotojų skolas, apibrėžtas 2002-02-01 Nuomos sutarties 13 priede bei vartotojų permokas.

Todėl tai patvirtina,kad ieškovė yra visų AB„Vilniaus šilumos tinklų“ iki 2012 metų ir “Vilniaus energijos“ buvusių teisių ir pareigų į sutartis su atsakovu peremėja.

Ieškovo pateiktame gautinų sumų patikrinimo ataskaitoje 2017-05-04 nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas buvo 969,97 Eur. Ieškovo pateiktoje 2017-11-22 Mokesčių paskaičiavimo pažymoje (lentelėje) nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2017‑10‑31 buvo 997,40 Eur ir 27,63 palūkanų (5 proc. metinė norma); padaryta pastaba, jog skolos likutis iki 2017-03-29, t.y. 969,97 Eur nurodytas pagal UAB „Vilniaus energija“ pateiktą informaciją. Iš mokesčių paskaičiavimo pažymos iš Vilniaus energijos pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos ir atsakovui pateiktų sąskaitų matyti, kad atsakovui nuo 2015-11-01 iki 2016-05-01 bei nuo 2016‑10‑01 paskaičiuotuose mokesčiuose numatytas mokestis už šilumą bendrosioms reikmėms.

Ieškovo priedas Nr.7 rodo,kad ieškovas skaičiavo mokesčius atsakovui 2017 metais kaip už šilumą bendroms reikmėms,už karštą vandenį ir įskaičiavo skolą 997,40 euro.Ši suma ir yra ginčo suma.

Pažyma parodo,kad atsakovas visada mokėjo už karštą vandenį.Tai reiškia,kad atsakovas ginčija mokestį bendroms patalpų reikmėms ir 2017 ir ankstesniais metais.

Priede Nr.8 buvo skaičiuojamas atsakovo įsiskolinimas už šilumą bendroms reikmėms,tačiau galima objektyviai konstatuoti,kad jis buvo pradėtas skaičiuoti tik nuo 2015-11-01 iki 2016-05-01 ir jo skaičiavimo metodas buvo nesuprantamas ta prasme,kad kito jo koeficientas:šilumos dedamoji buvo dauginama iš 50,80;62,90;58,90;55,60.Po to šiluma bendroms reikmėms buvo skaičiuojama vėl nuo 2016-10-01 iki 2017-03-01 ir šiuo atveju koeficientai pakito taip,kad buvo dauginama šilumos dedamoji nuo 39,20 iki 42,30.

Šie įrodymai tik patvirtina ieškovo pateiktus skaičiavimus už dviejų metų laikotarpius tik dėl galimos atsakovo skolos pagal naujai sukurtą skaičiavimo metodą šildymo sezono metu,jeigu atsakovas realiai turėjo šildomų bendro naudojimosi patalpų.Tačiau šie skaičiavimai realiai nepagrindžia,kad ieškovas patyrė šilumos perdavimo nuostolius nurodytai sumai,nes ieškovas teisme pripažino,kad skaičiuojama buvo atsižvelgiant į atsakovo turimą stogo plotą,laikant kad gyventojų namas ir parduotuvė yra vienas ir tas pats pastatas.

Realiai taip nėra ir negali būti,nes pastatai yra atskiri ir juos sieja tik bendra sienos dalis,kas nėra vienas ir tas pats pastatas neformaliąja prasme.

9.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2001-05-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2²²-674/2001 pagal ieškovu J. U., K. L., V. K., J. A. Z., V. S., V. V. ieškinį atsakovams P. J. L., žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Vilniaus filialui, Aplinkos ministerijai, AB „Krašto projektai“ nusprendė bylą reikalavimo dalyje pripažinti pastato (duomenys neskelbtini)3, Vilniuje dvylikaaukštį ir vienaukštį korpusus vienu daugiabučiu namu nutraukti ir likusioje dalyje ieškinį atmesti. Teismas sprendime nurodė, kad iš pateiktų teismui dokumentų matyti, kad parduotuvė, su jai priklausančiomis ginčijamomis patalpoms jau projektavimo stadijoje buvo formuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, priimtas naudojimui, nustatyta tvarka įregistruotas ir vėliau privatizuotas taip pat kaip atskiras turto objektas. Nurodytoje byloje teismas nustatė, kad namas (duomenys neskelbtini)g. 3, Vilniuje yra daugiabutis namas, kuriame yra negyvenamosios patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir priklausantis atskiram asmeniui nuosavybės teise. Pagal 1986 m. projektinius planus, parduotuvei ir jai priklausančiam rūsiui buvo paruošti vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, šildymo ir vėdinimo sistemų, elektros tinklų, ryšių planai ir visur žiniaraščiuose projekto vyriausiasis inžinierius savo parašu patvirtino, kad šie planai atitinka galiojančias normas bei taisykles. Ieškovų pateiktas raštas (b.l.195) tik patvirtino, kad šilumos, vandens atskiro naudojimo klausimai yra išspręsti. Pažymėjo, kad teismas sprendžia tik tarp šalių kilusius ginčus, kurio egzistavimo bylos nagrinėjimo diena ieškovai nenurodė ir nepagrindė, todėl bylą šioje reikalavimo dalyje nutraukė, kaip nežinybingą teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-31 atsakyme ieškovui nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2²²-674/2001 jau yra sunaikinta pasibaigus bylos saugojimo terminui, o sprendimas nuolatiniam saugojimui yra perduotas Vilniaus regioniniam valstybės archyvui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2001 m. gegužės 3 d. sprendimą, o ieškovų apeliacinį skundą atmetė. Kolegija nustatė, kad ieškovai neįrodė, kad ginčo patalpos buvo pastatytos kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai ir jie šias patalpas įsigijo kartu su gyvenamosiomis patalpomis ir ginčo patalpos jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ( CPK 58 straipsnis ). Teismas turėjo pagrindą Nekilnojamo turto registro duomenis ir notaro patvirtintą sutartį vertinti kaip teisingus dokumentus, o ieškovai turėjo teisę tai nuginčyti ( Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnis ir Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalis ). Pastatytas namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas Valstybinės firmos KSPI vardu 1991 m. gegužės 20 d. priėmimo naudoti akto pagrindu, t.y. gyvenamasis namas pastatytas ne už gyventojų lėšas. Gyvenamojo namo patalpos inventorizuotos 1991 m. sausio 15 d. Patalpų vidaus plotų eksplikacijoje yra nurodytas rūsio plotas – 310,73 kv.m, į kurį nėra įtrauktos ginčo patalpos bei nėra nurodytos rūsio išplanavime. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad perdavimo naudoti aktu ginčo patalpos nebuvo priskirtos gyvenamajam namui. Tokiu būdu statant gyvenamąjį namą ir trikotažo parduotuvę buvo numatyta, kokios patalpos priklauso gyvenamajam namui ir kokios – parduotuvei, nors dalies gyvenamojo namo rūsio patalpų statyba buvo įtraukta į parduotuvės projektą. Ieškovai nėra pareiškę reikalavimo tuo pagrindu, kad ginčo patalpos nebuvo įtrauktos į valstybinės firmos KSPI turtą šios įmonės privatizavimo metu ir todėl AB “Krašto projektai” neįgijo nuosavybės teisės į ginčo patalpas, todėl apelianto K. L. ir jo atstovo prašymas perduoti bylą nagrinėti iš naujo atmestinas. Kolegijos teigimu, AB “Krašto projektai”, perleisdama ginčo patalpas P. J. L. , ieškovų teisių nepažeidė ( LR Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 patvirtintos Namo perdavimo bendrijai tvarkos 3 punktas, Lietuvos Konstitucinio Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutarimas ). Ieškovai neįrodė, kad jie mokėjo už ginčo patalpas kaip bendrasavininkiai, o naudojimosi šiomis patalpomis faktas nepatvirtina šių patalpų įgijimo nuosavybės teise. Pažymėtina, kad teismas konstatavo, jog namas ir parduotuvė Vilniuje, (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis namas, kuriame yra negyvenamosios patalpos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2002 nusprendė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-05-03 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-08-24 nutartį palikti nepakeistus. Nutartyje akcentavo, jog parduotuvė su ginčo patalpomis jau projektavimo stadijoje buvo formuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, priimtas naudojimui, teisiniai įregistruotas, o vėliau ir privatizuotas taip pat kaip atskiras objektas. Kasatorių argumentai dėl naudojimosi šilumos mazgu nesudaro pagrindo teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais. Ieškovai nereiškė reikalavimo dėl trukdymų naudotis šilumos mazgu pašalinimo, o esant trukdymų faktui tokie reikalavimai gali būti pareikšti ir išnagrinėti kitoje byloje.

Tokiu būdu ieškovas jau turėjo įvertinti ir teismų nustatytas aplinkybes,kad atsakovo turto objektas yra atskiras nuo gyvenamojo namo objektas su po parduotuve esančiais gyvenamojo namo sandėliukais ir šildymo mazgo dalimi, ,kurie nėra šildomi ir kuriais naudojasi gyventojai savo reikmėms tenkinti,o ne atsakovas,kaip bendrasavininkas.

10. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016-09-29 atsakyme Nr. R2-(ŠP)-R483 į ieškovo prašymą, atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes, pažymėjo, jog kadangi ginčo pastatuose įrengta vieninga šilumos sistema su bendru šilumos punktu ir vienu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, pastatai, šilumos paskirstymo atžvilgiu, traktuojami kaip vienas pastatas. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad jeigu nuo 1996-09-25 patalpa buvo teisėtai atjungtą nuo bendros pastatų šildymo sistemos, įvertinant tai, kad per pastato (duomenys neskelbtini)g. 3A patalpas praeina bendro šildymo sistemos vamzdynai, kuriuose neišvengiamai susidaro šilumos nuostoliai, pastatuose šiluma turėjo būti skirstoma pagal Metodą Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5. Atitinkamai patalpos savininkui po Metodo Nr. 5 įsigaliojimo, vadovaujantis ŠŪĮ 25 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti skaičiuojami mokesčiai už šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Tačiau jeigu minėtu laikotarpiu patalpa buvo neteisėtai atjungta nuo bendros pastatų šildymo sistemos pastatuose šiluma turėjo būti skirstoma pagal Metodą Nr. 4, priskiriant savininkui mokesčius už patalpos šildymą.

Atsakymas patvirtina faktą,kad komisija netyrė ar realiai atsijungta nuo šildymo sistemos,ar 1996-09-25 sistemos atjungimas yra teisėtas ir galiojantis(byloje įrodyta,kad jis yra realus ieškinio padavimo dienai,t.y. šildymas į pastatą neteikiamas),o apsiribojo formaliomis išvadomis,kad net ir nešildant patalpos-šildymo kaštai vis tiek turi būti skaičiuojami pagal metodą Nr.4.

Ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-11-27 rašte Nr. SD-6112/8001 atsakovui P. J. L. į jo prašymą nurodė, kad remiantis ankstesnio tiekėjo – Vilniaus energijos – pateiktais duomenimis, atsakovui priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)g. 3A, Vilniuje, yra teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo. Tačiau kadangi pastatuose (duomenys neskelbtini)g. 3 ir (duomenys neskelbtini)g. 3A, Vilniuje, įrengta vieninga šildymo sistema su bendru šilumos punktu ir vienu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, šie pastatai – šilumos paskirstymo atžvilgiu – traktuojami kaip vienas pastatas, o atsižvelgiant į tai, kad nors atsakovo patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo, tačiau per jas (esančias pastato (duomenys neskelbtini)g. 3A, Vilniuje sudedamąja dalimi) praeina bendros šildymo sistemos vamzdynai, kuriuose neišvengiamai susidaro šilumos nuostoliai, suvartotas šilumos kiekis skirstomas ir mokesčiai skaičiuojami pagal Komisijos patvirtintų ir kartu taikomu Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 ir Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatyti bei paskirstymo metodo Nr. 5 taisykles. Bendrovė pagal tiesės aktų reikalavimus skaičiuoja mokesčius atsakovui tik už karštą vandenį ir bendroms reikmėms priskirtą šilumos energijos kiekį. Taip pat atsakyme pažymėjo, kad 1999 m. Atsiskaitymo už daugiabučiame gyv. name esančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini)g. 3 karštą vandenį sutarties Nr. 13255 vykdymas (teisės aktų pasikeitimams/ naujai priimtiems teisės aktams tiesiogiai tikslinant sutartį) 2002-02-02 buvo perduotas Vilniaus energijai. Pagal šilumos energijos pirkimo-pardavimo prievolės prigimtį it ŠŪĮ 30 str. 1 d. šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi gali būti tik atitinkamą šilumos tiekimo veiklos licenciją turintis asmuo. Tuomet, 2017-03-29 pasibaigus nuomos sutarčiai, bendrovė neperėmė Vilniaus energijos sutartinių įsipareigojimų vartotojams, o Komisijai panaikinus Vilniaus energijai išduotos šilumos tiekėjos licencijos galiojimą, Vilniaus energija dėl objektyvių priežasčių (ŠŪĮ nustatyto specifinio teisinio reguliavimo) nebeturi teisės vykdyti šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veiklos, tuo pačių negali būti ir dvišalės sutarties tinkama šalimi, kas, ieškovo vertinimu, sąlygojo sutarties pasibaigimą 2017‑03‑29.

Tokiu būdu ieškovas pripažino,kad atsakovas teisėtai yra atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemos ir dėl to ginčo neturi būti.Ginčas yra dėl bendrojo naudojimo patalpų skaičiavimo ir joms taikomų metodų pagrįstumo.

2015-10-20 akte dėl gyvenamųjų patalpų patikrinimo (duomenys neskelbtini)g. 3A nurodyta, kad patikrinimo metu atsakovas nedalyvavo, o į patalpas pakliūta su nuomininkais. Nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta: (duomenys neskelbtini)g. 3A šildymo sistema ir šildymo prietaisai nedemontuoti, šildytis galimybė yra.

Galimybė šildytis buvo ir yra bet kokiu atveju,jeigu sistema nedemontuota.Tačiau tai neįrodo,kad šildymas atsakovui tiekiamas iš viso,nors yra tokia galimybė per tą pačią sistemą.Tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra ir negali būti,nes atsakovas buvo ir yra atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemos.

2018-04-30 akte, kurį parengė ieškovo atstovas vyr. vadybininkas-šilumininkas A. K. ir UAB „Verkių būstas“ atstovas vyr. energetikas V. R., nurodyta, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)g. 3 ir priestato (duomenys neskelbtini)g. 3A bendras šilumos punktas randasi po (duomenys neskelbtini)g. 3A priestatu; kadangi priestatas yra dalinai po gyvenamuoju namu, todėl galima teigti, kad ir šilumos punktas yra dalinai ir po gyvenamuoju namu; šildymo ir karšto vandens sistemos abiem pastatams bendros.

Akte atsakovo parašo nėra ir nėra jo nebuvimo aplinkybių paaiškinimo.Šis aktas konstatuoja tas pačias aplinkybes,kurios buvo iki jo surašymo.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2018-04-17 atsakyme į ieškovo prašymą dėl konsultacijos nurodė, kad tais atvejais. kai keliems pastatams yra įrengtas bendras šilumos punktas ir vienas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, apskaitantis visą dviem pastatams patiektą šilumos energijos kiekį, nėra galimybės nustatyti, koks konkretus šilumos kiekis buvo suvartotas kiekviename iš pastatų, o nesant tokios galimybės, abejuose pastatuose suvartotas šilumos kiekis gali būti paskirstomas pastatų gyventojams tik laikant, kad abu pastatai yra vienas objektas, turintis vieną bendrą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą. Atsižvelgiant į tai padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai traktuoja pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)g. 3, Vilniuje, ir pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)g. 3A, Vilniuje, kaip turinčius bendrą šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemą. Pastatų gyventojai, įskaitant ir vartotoją (atsakovą), kaip pastatų bendrojo naudojimo objektų savininkai, privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms. Atsižvelgiant į tai padarė išvadą, jog ieškovas pagrįstai skaičiuoja mokesčius už šilumą bendrosios reikmėms atsakovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis, pastatams įrengtas bendras šilumos punktas ir vienas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, apskaitantis abejuose pastatuose suvartotą šilumos energiją, daro išvadą, jog ieškovo nurodytų ginčo laikotarpiu (2015-10-01 – 2017-10-31) tinkamiausi šilumos paskirstymo metodai ginčo pastatuose suvartotai šilumai paskirstyti buvo Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5, todėl ieškovas pagrįstai pastatuose suvartotą šilumos energiją skirstė ir skirto pagal šiuos metodus. Kadangi pagal teisės aktus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, visi šilumos vartotojai turi imperatyvią pareigą mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, Komisija atsisakytų derinti šilumos vartotojų siūlomą šilumos paskirstymo metodą, pagal kurį atsakovo ar kitų vartotojų atžvilgiu galėtų būti nepriskiriamas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms, dėl tokio metode numatyto šilumos paskirstymo reglamentavimo prieštaravimo imperatyviam teisiniam reguliavimui.

Šiuo raštu komisija tik pakartojo tai ką atsakė atsakovui pirma.Tačiau iš jo matyti,kad realios situacijos komisija netyrė,o pasinaudojo ieškovo pateikta informacija,kuri neleidžia neformaliai vertinti faktinę situaciją.Komisija netyrė situacijos,kai atsakovui neteikiama šiluma,nes jis yra atsijungęs nuo šildymo sistemos.Taip pat komisija nesiaiškino,kad patalpos yra visiškai atskiros ir turi atskirus įėjimus,kuriais naudojasi tik tų patalpų savininkai.Atsakovas su gyventojais neturi bendro stogo.Nors šildymo sistema buvo numatyta bendra,tačiau atsakovas atsijungė nuo sistemos,kuri tapo namo dalimi pagal galiojančius teisės aktus nepriklausomai kur ji randasi,kai faktinškai šildymas realiai nepatenka į atsakovo patalpas,o šilto vandens stovai visiškai izoliuoti.Viso to kas aukščiau nurodyta komisija netyrė,todėl teismas neturi pagrindo vadovautis atsakyme pateiktomis išvadomis(CPK 185 str.).

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2018-04-18 atsakyme ieškovui Nr. 2R-1519 į prašymą dėl konsultacijos suteikimo nurodė, kad daugiabutis namas ir negyvenamasis pastatas yra tarpusavyje susieti statybinėmis konstrukcijomis: daugiabutis namas 61,76 kv.m plotu yra pastatytas ant negyvenamojo pastato; dalis bendros sienos (per rūsį ir pirmąjį aukštą rytinės pusės). Taip pat šie pastatai tarpusavyje susieti inžinerinėmis komunikacijomis. Šilumos įvadas įeina į šilumos punktą, kuris randasi negyvenamojo pastato rūsyje. Šilumos punkte įrengtas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, apskaitantis šilumos suvartojimą patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui. Iš šilumos punkto išeina vamzdynai daugiabučio namo ir negyvenamojo pastato šildymui ir karšto vandens tiekimui. Šilumos tiekimo vamzdynai į negyvenamąjį pastatą 1996-09-25 atjungti, sumontuotos aklės ir plombos. Per negyvenamojo pastato pirmąjį aukštą vertikaliai praeina dalis šilumos tiekimo (po šilumos punkto) į daugiabučio namo butus stovų. Šie stovai izoliuoti. Karštas vanduo į negyvenamojo pastato pirmo aukšto sanitarinį mazgą tiekiamas iš daugiabučio namo pusės per bendrą šių pastatų sieną. ŠŪĮ 2 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad pastato šildymo būdas – pastato projektavimo dokumentuose techniniu sprendimu nustatytas būdas pastato patalpoms šildyti, apimantis ir karšto vandens tiekimo sistemoje įrengtus šildymo prietaisus. Pastato šildymo ir karšto vandens sistema – pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjo tinklų ji atribojama pastato įvadu (ŠŪĮ 2 str. 24 d.) Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus (ŠŪĮ 2 str. 44 d.) Apibendrinus šias teisės akto nuostatas, daro išvadą, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistema, tai pastato projektavimo dokumentuose techniniu sprendimu nustatytas būdas pastato patalpoms šildyti ir karštam vandeniui tiekti, apimantis šilumos punktą su įrenginiais, šilumos pristatymo į patalpų šildymo prietaisus ir karšto vandens tiekimo vamzdynus bei šildymo prietaisus. Vertinant nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, inspekcijos nuomone, namams adresu (duomenys neskelbtini)g. 3 ir (duomenys neskelbtini)g. 3A įrengta bendra šildymo ir karšto vandens sistema. Pastato (duomenys neskelbtini)g. 3A, Vilniuje šildymas 1996-09-25 atjungtas nuo šios sistemos ir įrengta vietinio centrinio šildymo sistema, o karšto vandens vartojimas išlikęs nuo bendros sistemos.

Inspekcija teisingai nurodė,kad iki atjungiant centrinį šildymą nuo atsakovo nuosavybės 1996-09-25 sistema buvo vieninga.Tačiau neatkreipė dėmesio,kad po jos atjungimo dar ir stovai šiltam vandeniui tiekti gyventojams,buvę vieningoje sistemoje buvo ir yra šiai dienai izoliuoti,kas reiškia,kad jais neteikiama šiluma atsakovui.Konsultacijoje patvirtinama,kad atsakovui realiai tiekiamas tik karštas vanduo,bet ne šildymas.

VĮ „Registrų centras“ 2018-05-09 rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-1671 ieškovui nurodė, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)g. 3, Vilniuje, 1991-01-15 parengtos kadastro duomenų bylos duomenimis patalpos, šio pastato rūsio plane pažymėtos nuo R-2 iki R-18, yra rūsio patalpos, kurių plotas įrašytas į pastato bendrą plotą, tačiau į naudingą plotą neįskaičiuotas. Nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso šios rūsio patalpos negali, nes nekilnojamieji daiktai – butai Nr. 62, 63, 65, 66, 67, 69, 70, 71, 74 ,75, 76, 80, 81, 82, 84, 85, 86, 87, 89, 90, 91, 92, 96, 97, 98, 99, 100, 102, 103, 105, 106, 107, esantys šiame pastate, įsigyti su rūsiais – priklausiniais, kurie įsigijimo dokumentuose neidentifikuoti. Taip pat pažymėjo, jog fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisės į patalpą, plane pažymėtą R-18 (šiluminis mazgas; 35,17 kv.m), esančią pastate - parduotuvėje, (duomenys neskelbtini)g. 3A, Vilniuje, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos; ši patalpa atskiru nekilnojamojo turto objektu nesuformuota.

Pateikti duomenys patvirtina tą faktą,kad ginčo gyvenamajame name net nesuformuota visų bendrasavininkų nuosavybė į tas patalpas,į kurias atsakovas neturi jokių teisių,t.y. į rūsio patalpas.Šiluminis mazgas yra rūsio patalpose ir viso 35,17 kv.m. ploto,todėl 1 butui iš 47 tektų papildomai tik 0,7483 kv.m., ir ką galima būtų registruoti tik pateikus reikiamus dokumentus,kurių savininkai neteikia ir ką įtakoti atsakovas negali.

Byloje pateiktas 2000 m. balandžio mėn. techninis projektas dėl parduotuvės (duomenys neskelbtini)g. 3 šiluminio mazgo rekonstrukcijos, kuris kaip nustatyta byloje atsakovo nebuvo įgyvendintas.

Dėl ieškinio pagrįstumo

11. ŠŪĮ 15 str. 3 d. - Savivaldybės taryba pagal Komisijos patvirtintą metodiką nustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.ŠŪĮ 12 str. 2 d. - Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodas Nr. 5 (toliau – Metodas Nr. 5) gali būti taikomas,kai: 1.1. dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nematuojamas;1.2. dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, teisėtai įrengtų po įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, rodmenis;1.3. dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, teisėtai įrengtų prieš įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, rodmenis;1.4. dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.);1.5. dalis vartotojams priklausančių patalpų nėra ir nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.).

Esamoje situacijoje atsakovo nuosavybė niekada neturėjo bendrų patalpų su gyvenamuoju namu,kurios buvo šildomos.Maža to,iki 2015-11-01 nebuvo skaičiuojama atsakovo patalpoms išlaidos bendrų patalpų šildymui,kas rodo,kad šilumos tiekėjas neturėjo jokio pagrindo laikyti,kad atsakovas turi tokias patalpas.Teismas pažymi,kad iki to laiko šilumos tiekėjas-ieškovo pirmtakas skaičiavo šilumą bendroms patalpoms,kurią padalindavo namo gyventojams ir neskaičiavo atsakovui.

Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4 (toliau – Metodas Nr. 4) gali būti taikomas, kai:1.1. šiluma ir karštas vanduo šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojams tiekiami iš pastato individualaus šilumos punkto;1.2. visas pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui rodmenis;1.3. bute ir (ar) kitoje patalpoje, kuriuose esantys karšto vandens vartojimo prietaisai prijungti prie pastato karšto vandens tiekimo sistemos, suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas:1.3.1. pagal faktinius karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis;1.3.2. pagal karšto vandens suvartojimo normas, kurių taikymo sąlygos nurodytos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėse, patvirtintose Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“;1.4. pastate suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, geriamojo vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis.

Pirminis šilumos tiekėjas ėmė traktuoti atsiradusius pakeitimus sau naudinga forma,kai nepasikeitus faktinei situacijai ėmė skaičiuoti šilumą atsakovui nuo 2015-11-01 pagal metodą Nr.5,nes pagal metodą Nr.4 gyventojams visas šilumos kiekis perduodamas iš vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso,kuris yra šilumos punkte ir duomenų,kad negalima nustatyti teikiamo šilumos kiekio visiems vartotojams byloje nėra.Pagal šį metodą yra nustatomas pastate suvartojamas cirkuliacijai sunaudojamas šilumos kiekis,kuris padalijamas vartotojams.

ŠŪĮ 2 str. 46 p. Šilumos tiekėjas – asmuo, turintis šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis.Esamoje situacijoje ieškovas turi sudaręs realią sutartį su atsakovu tik dėl karšto vandens tiekimo,bet ne dėl šilumos tiekimo.

ŠŪĮ 2 str. 52 p. Šilumos vartotojas (vartotojas) – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.Atsakovas įrodė,kad nėra sudaręs sutarties su ieškovu dėl šilumos tiekimo.ŠŪĮ 2 str. 9 p. Buitinis šilumos vartotojas – fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms.Tokiu atveju atsakovas pagal esamus įrodymus yra vartotojas,perkantis iš ieškovo tik karštą vandenį.

ŠŪĮ 2 str. 23 p. Pastato šildymo būdas – pastato projektavimo dokumentuose techniniu sprendimu nustatytas būdas pastato patalpoms šildyti, apimantis ir karšto vandens tiekimo sistemoje įrengtus šildymo prietaisus.Šiuo atveju atsakovas šildosi savo nuosavybę elektra,o pastato centrinio šildymo sistema atjungta nuo projektavimo dokumentuose techniniu sprendimu nustatyto būdo pastato patalpoms šildyti.

ŠŪĮ 2 str. 24 p. Pastato šildymo ir karšto vandens sistema – pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjo tinklų ji atribojama pastato įvadu.Šiuo atveju per bendrą sieną su gyvenamuoju namu einantys izoliuoti šildymo sistemos stovai,kuriais atsakovas negauna jokio šildymo ir kurie yra skirti išimtinai gyvenamojo namo šildymui perduoti.Karšto vandens sistema yra bendra,už kurią atsakovas moka mokesčius ir dėl to ginčo nėra.

ŠŪĮ 2 str. 44 p. Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai).Todėl realūs šilumos punkto ir jame esančių prietaisų bendrasavininkai yra namo gyventojai,o ne atsakovas,kuriam netiekiama šiluma.Visas šilumos punktas yra neatskiriama namo dalis,kurios atsakovas neginčija.Tai,kad dalis šio punkto yra po atsakovo nuosavybe nekeičia faktinės situacijos,kad atsakovas neturi bendrosios dalinės nuosavybės su gyventojais,ir neturi jokių benrų patalpų.

Analizuojant esamą faktinę situaciją,vertinant esamus įrodymus ir norminius aktus, teismas daro išvadą,kad AB“Vilniaus energija“ žinodama,kad su atsakovu sudaryta tik karšto tiekimo vandens sutartis,kad iki 2015-11-01 ji pati šiam vartotojui neskaičiavo šildymo tiekimo paslaugos bendroms patalpoms šildyti,nes žinojo,kad atsakovas yra atsijungęs nuo šildymo sistemos ir dėl to ginčo nėra,kad stovai esantys bendroje sienos dalyje su (duomenys neskelbtini)g.3 ir 3A pastatais,per kuriuos teikiamas šildymas gretimo namo gyventojams yra izoliuoti,ko pasekoje atsakovas negauna jokios šilumos ir per šiuos stovus,2015-11-01 vienašališkai ėmė skaičiuoti atsakovui šildymą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

Teismas atkreipia dėmesį,kad iki minėtos datos šilumos teikėjas laikė,kad atsakovas su gyventojais neturi bendrų patalpų,bet po naujo norminio akto redakcijos ėmė traktuoti norminių aktų reikalavimus kitaip.t.y. kaip jam naudinga ir kaip jam atrodo.Taip pat teisme ieškovo atstovai paaiškino,kad skaičiuojama buvo pagal stogo plotą,kuris nėra gyventojų ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė,kas yra nesąžininga atsakovo atžvilgiu.

Byloje nėra įrodymų,kad atsakovas su gyventojais turi bendrų patalpų,kuriomis atsakovas naudojasi,kurios formaliai yra atsakovo ir kurios yra šildomos kartu su gyventojų patalpomis,nes atsakovo patalpos yra atskiras turto vienetas,o ne bendroji dalinė nuosavybė net ir jeigu suinteresuoto asmens UAB“Verkių ūkis“ inžinierius skaito pastatą adresu (duomenys neskelbtini)g.Nr.3 ir Nr.3A vienų pastatu.

Teismas nesiremia ieškovo pateiktos 2017-01-12 AB „Vilniaus energija“ rašto išvadomis,nes jose esantys teiginiai nėra pagrįsti(sprendimo 8p.).

Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir namų ūkio skyrius 2000-02-14 raštas atsakovui Nr. 18-k-132 patvirtina,kad atsakovas negauna į savo patalpas šilumos energijos per nurodytus stovus.Tai reiškia,kad neformaliai nėra šilumos nuostolių,kurie formaliai galėtų būti laikomi,kaip šilumos šaltinis,kurie savo ruožtu ir taip yra įskaitomi į šilumos tiekimo vamzdynais kainą,kurią moka namo gyventojai,tame tarpe ir atsakovas,kaip už karšto vandens tiekimą kiekvienam vartotojui(8p.).

Komisija, susidedanti iš UAB „Verkių būstas“ energetiko V. R., UAB „Verkių būstas“ administratorės H. B. ir negyvenamosios paskirties patalpų savininko bei šio pastato administratoriaus atsakovo P. J. L., apžiūrėjo ir patikrino esamą padėtį šilumos punkte, kuris yra negyvenamosios paskirties vieno aukšto pastato rūsyje, abiejų pastato šildymo sistemų priklausomumą viena nuo kitos ir gyvenamojo 12 aukštų namo šildymo ir karšto vandens stovų praeinančių per gyvenamojo pastato (verslo patalpų) pirmąjį aukštą izoliacijos būklę bei šilumos trasas gyvenamojo namo rūsyje. Ši komisija 2018-02-27 pasirašė aktą Nr. K-37 dėl centrinio šildymo sistemų, apskaitų gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini)g. Nr. 3, korpusas 3a1/12 ir negyvenamos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini)g. Nr. 3A padėties nustatymo.

Konstatuotina dar kartą,kad aktas patvirtina,kad šildymo punktas skirtas išimtinai gyvenamojo namo aptarnavimui ir jokių šildymo trasų(vamzdynų,kuriais teikiama šiluma) į atsakovo patalpas nėra.Minėtas ieškovo raštas įrodo,kad atsakovas,kaip parduotuvės savininkas nėra gyvenamojo namo bendrųjų patalpų bendrasavininkas,nes neformaliai ir formaliai taip nėra.Stovai izoliuoti,t.y. šilumos atsakovas negauna.Atsakovas neturi teisinio pagrindo naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimosi ginčo patalpomis-laiptinėmis,sandėliukais ir gyvenamajame name esančia infrastuktūra bet kokia apimtimi,kaip bendraturtis.Jis turi savo nuosavybėje atskiras patalpas-parduotuvę su atskiru įėjimu ir visa infrastuktūra.Jo nuosavybė realiai ir faktiškai siejama su gyvenamuoju namu tik bendra siena,per kurią eina izoliuoti šildymo stovai,kas nėra vienas ir tas pats žiūrint į tai,kaip bendrąsias patalpas.Šie stovai skirti išimtinai gyventojams skirtam šildymui teikti,kaip ir su patalpomis po namu,kurios yra nešildomos ir atsakovo nenaudojamos.Būtent pagal bylos duomenis yra taip,kad šilumos mazgo dalimi naudojasi tik savo reikmėmis namo gyventojai,o ne atsakovas.Stovai yra inžineriniai įrenginiai šiai dienai skirti išimtinai gyventojų poreikiams tenkinti ir neperduodantys šilumos energijos atsakovui.

Teismas neturi pagrindo remtis ieškovo pateiktomis sąskaitomis-faktūromis ir skolų skaičiavimais,nes jie visų pirma yra abejotino skaičiavimo metodo pritaikymo logine prasme dėl aukščiau nurodytų (8 p.) koeficientų ir taip pat dėl to,kad ieškovas nepagrindė ir neįrodė esant (duomenys neskelbtini)g.Nr.3 ir Nr.3A bendroms patalpoms.

Teismų sprendimai(9p.) pagrindė,kad minėtos aukščiau patalpos buvo ir yra atskiros suprojektuotos nekilnojamojo turto dalys,kurios savo laiku turėjo vieną centralizuotą šildymo sistemą.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016-09-29 komisija netyrė ar realiai atsijungta nuo šildymo sistemos,ar 1996-09-25 sistemos atjungimas yra teisėtas ir galiojantis(byloje įrodyta,kad jis yra realus ieškinio padavimo dienai,t.y. šildymas į pastatą neteikiamas),o apsiribojo formaliomis išvadomis,kad net ir nešildant patalpos-šildymo kaštai vis tiek turi būti skaičiuojami pagal metodą Nr.4.,todėl teismas neturi pagrino remtis jos išvadomis,kurios yra neobjektyvios,o formalios pagal pateiktą medžiagą.

Ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-11-27 rašte pripažino,kad atsakovas teisėtai yra atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemos ir dėl to ginčo neturi būti.Tai,kad ieškovas traktuoja esamus pastatus kaip vieną,kai faktinė situacija yra priešinga,nesudaro teisėto pagrindo ieškovui reikalauti iš atsakovo skolos už šildymą,kurio ji jam neteikia ir kurios paslaugomis nesinaudoja,kai jis nėra šilumos mazgo bendrasavininkas,nes mazgas yra neatskiriama namo dalinės nuosavybės dalis.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2018-04-17 atsakymas rodo,kad realios situacijos komisija netyrė,o pasinaudojo ieškovo pateikta informacija,kuri neleidžia neformaliai vertinti faktinę situaciją.Komisija netyrė situacijos,kai atsakovui neteikiama šiluma,nes jis yra atsijungęs nuo šildymo sistemos.Taip pat komisija nesiaiškino,kad patalpos yra visiškai atskiros ir turi atskirus įėjimus,kuriais naudojasi tik tų patalpų savininkai.Atsakovas su gyventojais neturi bendro stogo.Nors šildymo sistema yra bendra tik ta apimtimi,kad gali būti šildoma,tačiau realiai atsakovas yra atsijungęs nuo šildymo sistemos,stovai namo sienose izoliuoti,aklės užaklintos, šildymas realiai nepatenka į atsakovo patalpas.Viso to kas aukščiau nurodyta komisija netyrė,todėl teismas neturi pagrindo vadovautis atsakyme pateiktomis išvadomis(CPK 185 str.).

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2018-04-18 atsakymas ieškovui Nr. 2R-1519 į prašymą dėl konsultacijos suteikimo paaiškino teisingai,kad iki atjungiant centrinį šildymą nuo atsakovo nuosavybės 1996-09-25 sistema buvo vieninga.Tačiau neatkreipė dėmesio,kad po jos atjungimo dar ir stovai šiltam vandeniui tiekti gyventojams,buvę vieningoje sistemoje buvo ir yra šiai dienai izoliuoti,kas reiškia,kad jais neteikiama šiluma atsakovui.Konsultacijoje patvirtinama,kad atsakovui realiai tiekiamas tik karštas vanduo,bet ne šildymas.Kiti vis paaiškinimai nepatvirtina ieškovo argumentų pagrįstumo.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą teismas daro išvadą,kad AB“Vilniaus energija“ nesąžiningai ėmė skaičiuoti atsakovui skolą už šildymą bendrosioms patalpų reikmėms 2015-11-01 iki 2017-10-31,kadangi atsakovas su (duomenys neskelbtini)g. Nr.3 gyventojais neturi bendrojo naudojimo patalpų,kurioms būtų skaičiuojama už šildymo paslaugas bendrųjų patalpų šildymo reikmėms,nes atsakovas yra atsijungęs nuo ieškovo teikiamos šildymo sistemos,stovai esantys bendroje sienoje su gyventojais yra izoliuoti ir atsakovas negauna iš ieškovo šildymo paslaugos.

Šilumos įstatymo tikslai:1) mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams;2) šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją;3) ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus;4) didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą;5) gaminant šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius;6) mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai.

Ieškovas savo ieškiniu ėmė ginti ne gyventojų teises ir interesus,o savo interesus,nes iš jo pateiktų skaičiavimų matyti,kad esant faktiniai situacijai jis skaičiavo šildymą atsakovui,kurio realiai neteikė,o pasinaudojo galimybe traktuoti esamą situaciją savo naudai net to neįrodinėdamas,t.y. teikdamas sąskaitas atsakovui kartu su karštu vandeniu susimokėti ir naują mokestį.Jeigu jis skaičiavo gyventojams šildymą pagal 4 metodą,tai į tą skaičiavimą jau įėjo išlaidos vandens cirkuliacijos išlaidoms padengti.Tokiu būdu atsakovas mokėtų mokesčius,kurie būtų papildomas mokestis ieškovui,o ne mokestis už suteiktą šildymą.Tokius ieškovo veiksmus teismas laiko nesąžiningais ir neteisingais(CK 1.5 str.).

Savo pateiktais įrodymais ir argumentais ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo,kuris netenkinamas pilna apimtimi(CPK 185 str.).

Ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ už ieškinį sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 0,84 Eur už Gyventojų registro išrašą, t.y. patyrė iš viso 24,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas P. J. L. byloje sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį už prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, turėjo 1 100,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų.

Popierinėje bylos dalyje, b.l. 40, buvo pateikti trys kvitai 34,94 Eur sumai už teksto žymeklius, segtuvėlius ir nedetalizuotas paslaugas.Šios bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos,todėl nepriteisiamos.Iš aieškovo atsakovui priteisiamos tik bylinėjimosi išlaidos,skirtos atsovavaimui,t.y. 1100 eurų(CPK 88,93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88,93,185, 259, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti ir ieškovo AB“Vilniaus šilumos tinklai“(į.k.124135580) atsakovo P. J. L.(a.k(duomenys neskelbtini) naudai 1100eur(vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.