Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2017-04-21 · Byla Nr. A2.8.-261-564/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-04-21
Bylos Nr.
A2.8.-261-564/2017
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00133-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Pažeidėjas
V. S.
Advokatai
Vaidas Paltanavičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr.A2.-261-564/2017
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00133-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10. (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS
2017 m. balandžio 21 d.,MarijampolėMarijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S.,jos gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. atžvilgiu 2017-03-14 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji dirbdama barmene UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare, adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikė Marijampolės savivaldybės administracijos išduotos licencijos Nr. LA-379(18.2), verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gaminiais (pardavimo būdas - vartoti vietoje), neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje bei sudarė sąlygas išsinešti parduodamus alkoholinius gėrimus, t.y. 2016-12-31 apie 00.10 val. pardavė A. Š. du pilnus butelius alaus "Carlsberg", po 0,5 litro talpos ir juos minėtas asmuo išsinešė iš prekybos vietos. Minėtus butelius ji atkimšo, tačiau neatliko jokių veiksmų, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje, t.y. neįspėjo pirkėjo vartoti alkoholį vietoje. Šiais savo veiksmais V. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. numatyto draudimo ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 164 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesį nuo 22 val. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) bare barmene. Į barą atėjo policijos pareigūnai ir paklausė, ar ji pardavė du „Carlsbergo“ Ji atsakė, kad tikrai neatsimena kada ką pardavė, nes tą vakarą pardavė daugiau alaus, buvo tarp jų ir „Calsberg“. Parodė, kad parduodama visada atkimšdama butelius automatiškai cituoja žodžius, kad nuo 22 val. alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, išsinešti draudžiama. Matė vaizdo įrašą ,iš kurio matyti, kaip ji atidaro butelius, paduoda vienkartinius indelius. Įraųe garso nėra. Bare dirba ir apsaugos darbuotojai. Šis pardavimas neatrodė išskirtinis, įtarimo nesukėlė. Mano, kad ji neprivalo sulaikinėti žmonių, jei šie išeina pro duris, neturi tokios pareigos, be to ji negali nueiti nuo kasos. Ar apsaugos darbuotojas turi tai daryti, nežino. Barmene dirba neseniai, toks atvejis jai pirmas.

Liudytojas R. A. parodė, kad 2016-12-30 vykdė neviešą patruliavimą ir patruliuojančių pareigūnų kontrolę. Turėdamas informacijos, kad bare, esančiame (duomenys neskelbtini), yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais ir leidžiama klientams juos išsinešti, nuvažiavęs prie minėto baro stebėjo situaciją. Matė, kad vis atvažiuoja automobiliais žmonės, nueina į barą, ilgai netrukę išeina ir nuvažiuoja. Apie tai pranešė patruliavusiems pareigūnams R. ir P.. Apie 00.10 val. atvyko automobilis, išlipo žmogus ir nuėjęs į barą po kokių 10 min. išėjo. Tada jis informavo pareigūnus R. R. ir P., kad šį automobilį sustabdytų. Pareigūnai jo nurodytą automobilį sustabdė. Vairuotojas buvo blaivus, o kitas automobilyje buvęs asmuo buvo neblaivus. Automobilyje buvo rasta 2 atidaryti alaus „Carlsberg“ buteliai su ir ant jų užmautais vienkartiniais puodeliais. Asmenys nurodė, kad alų įsigijo minėtame bare Gedimino gatvėje. Mano, kad vykdant vyriausybės numatytą alkoholio prieinamumo mažinimą, baras turėjo imtis priemonių, kad klientas neišsineštų alkoholinių gėrimų. Vien atitadyti butelį nepakanka, reikėtų ir išpilstyti į stiklines. Tai, kad bare kabo užrašas draudžiantis išsinešti alkoholį irgi nėra pakankama priemonė, nes žmogus gali nusipirkti alkoholio ir nepažiūrėjęs į užrašą. Mano, kad apsaugos darbuotojas galėjo pareikalauti, kad asmuo neišsineštų alkoholio.

Liudytojas R. R. parodė, kad 2016-12-30 su tyrėja patruliavo Marijampolės mieste, apie 23.00 val.viešosios tavrkos skyriaus viršininkas pranešė, kad reikės sustabdyti ir patikrinti automobilį. Sustabdžius automobilį, pas keleivius rasti atidaryti 2 buteliai alaus, asmenys paaiškino, kad alų įsigijo bare, esančiame Gedimino g. Sakė, kad pardavė barmenė, kuri nieko nesakė, kad išsinešti negalima. Nuvykus į barą buvo apklausta barmenė, ji paaiškino, kad visuomet pasako, kad alkoholį reikia vartoti bare, kad išsinešti negalima.

Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad nuėjo į naktinę parduotuvę, pirko du butelius alaus, juos barmenė atidarė, parodė pirštu į kažkokį užrašą, tačiau ar jis šį arąšą skaitė, negali pasakuyti, jam tai buvo mneaktualu. Jam pritrūko pinigų, tai nuėjo iki automobilio ir atsinešė. Kai sugrįžo, alus stovėjo ant staliuko. Grįžus barmenė lyg ir pasakė, kad išsinešti negalima, bet jis pasiėmė alų ir išėjo. Apsaugos darbuotojas tuo metu buvo stovėjo prie baro, jo sulaikyti niekas nebandė. Važiuojančius sustabdė sustabdė policijos pareigūnai. Galvojo, kad negalima išsinešti tik užkimštų butelių. Kai policijos pareigūnai sustabdė, jis išsigando, bijojo, kad nebūtų apkaltintas, kad išsinešė tuos butelius. Jam policijos pareigūnai pasakė, kad sakytų, jog barmenė jo neįspėjo dėl draudimo. Norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi, todėl savo paaiškinime ir nurodė, kad nebuvo įspėtas.

Liudytojas E. P. parodė, kad gruodžio 31 d. naktį jis dirbo apsaugos darbuotoju bare, esančiame Gedimino g. 33. Atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad iš baro buvo išsineštas alkoholis. Nėra įsitikinęs, bet mano, kad jam būnant bare niekas jokio alkoholio neišsinešė. Jų baras dirba nuo 22 val. iki 03 val. Tiek barmenė, tiek jis, privalo lankytojus įspėti, kad alkoholio negalima išsinešti, kad reikia suvartoti vietoje ir jie taip daro. Bare prie dar kabo didelis užrašas, įspėjantis lankytojus apie draudimą lakoholį išsinešti. Tą vakarą matė kaip barmenė pardavė alų, ji įspėjo klientą, parodė nurodytą užrašą, pirkėjas atsakė, kad vartos vietoje. Mano, kad patys pirkėjai turi nepažeidinėti įstatymo, jis negali visų sugaudyti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla nutrauktina nesant nusižengimo sudėties (ANK 635 str. 1 d. 2 p.).

Teismas pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ( toliau- AKĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

Įgyvendindamas anksčiau nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, aiškindama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija; bylai aktualioje 2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1739 redakcijoje – AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto) nuostatas, pažymėjo, jog mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto matyti, jog šiuo įstatymu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešti iš viešojo maitinimo vietų. Taigi akivaizdu, jog įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę.

Atsižvelgdamas į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas (jo darbuotojai) turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo.

Aplinkybė, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo išpilstyti (pirkėjas to neprašė), nagrinėjamu atveju nelaikytina savaime patvirtinančia V. S. aplaidumą, kadangi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte asmenims leidžiama pasirinkti arba parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus, arba parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje. Jokie teisės aktai V. S. neįpareigoja alkoholinius gėrimus iš gamyklinės taros išpilstyti į taures, bokalus ar kitokius indus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjui taikyti tam tikras prievartos priemones, kai pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, iš pardavėjo nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Šis aspektas svarbus analizuojant V. S. priemonių, kurių konkrečiu atveju ji ėmėsi siekdama nepažeisti imperatyvaus AKĮ reikalavimo prekiauti alkoholiniais gėrimais parduodant juos tik vartoti vietoje, pakankamumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Tai, kad darbuotoja negali sekti kiekvieno kliento, jį sulaikyti ar priversti nusipirktus alkoholinius gėrimus suvartoti vietoje, pažymėjo ir Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-596-417/2015, juo administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta.

Teismas pažymi, kad V. S. negali būti atsakinga už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento, ir jiems savavališkai išsinešus alkoholinius gėrimus iš baro ir jų nevartojant vietoje. V. S. pardavė 2 alaus butelius, kuriuos pilnai atidarė, kamštelių nepadavė, padavė vienkartinius puodelius, jos aiškinimas, kad žodžiu įspėjo, jog alų pirkėjas( A. Š. turi vartoti vietoje, nepaneigtas. A. Š. parodymai šioje dalyje nėra nuoseklūs, o kitokių įrodymų, paneigiančių A. S. aiškinimą, byloje nėra. Byloje nėra pateikta duomenų, kad tokiu būdu (atidarant butelius ir paduodant vienkartinius puodelius) šioje vietoje būtų prekiaujama sistemingai, t., y. kad toks būdas būtų tik priedanga alkoholio pardavimo išsinešimui. Šioje byloje tiek liudytojų parodymais, tiek vaizdo įrašo duomenimis užfiksuotas vienkartinius atvejis. Klientas nesukėlė jokių abejonių, jog alkoholinių gėrimų nevartos vietoje, juo labiau, kad bare, gerai matomoje vietoje, iškabintas informacinis pranešimas, kuriuo pirkėjai informuojami, kad nuo 22 val. įsigytą alkoholį galima vartoti tik vietoje. Kadangi tuo metu už baro A. S. dirbo viena, darbas atsakingas bei susijęs su pinigais, logiška, kad negalėjo spėti sutrukdyti išėjimui iš baro, to jos neįpareigoja ir minėtas AKĮ, ji nėra tas asmuo, kuris turėtų imtis prievartos veiksmų prieš klientą – pirkėją, siekdama užtikrinti, kad jis neišsineštų parduoto alkoholio ar kad jį suvartotų vietoje. Tai, kad ji atidarė alaus butelius, parodo, kad buvo įsitikinusi, kad klientas alkoholinius gėrimus suvartos vietoje bei kiek įmanoma reagavo į teisės aktų draudimą, kad alkoholinis gėrimas nebūtų išsineštas iš baro, ir tokiu būdu tinkamai įgyvendino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus – užtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų parduodami vartoti vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klientas alkoholinius gėrimus išsinešė ignoruodamas bare, matomoje vietoje iškabintus informacinius pranešimus dėl alkoholio vartojimo vietoje nuo 22.00 val., šią informaciją privalėjo matyti ir jos paisyti pats pirkėjas. Tai, kad nurodytas teisinis reglamentavimas nepakankamas ir neužkerta kelio alkoholio išsinešimui, neturėtų perkelti atsakomybės ūkio subjektui už tokius pirkėjų veiksmus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, V. S. ėmėsi proporcingų atsargos priemonių (atidarė butelius, kamštelių nedavė, padavė vienkartinius puodelius, žodžiu įspėjo apie draudimą bei parodė pirštu į įspėjamą pranešimą) AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintam reikalavimui užtikrinti, t. y. jos konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingą pusiausvyrą siekiamam tikslui. Be to, V. S. negalėjo pagrįstai numatyti, jog jai ėmusis paminėtųjų priemonių, alkoholinis gėrimas vis tiek bus išsineštas iš baro, t. y. nebus vartojamas vietoje. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog V. S. nesilaikė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų.

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog V. S. veiksmuose nėra jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties, todėl V. S. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą V. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 164 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant jos veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, V. S..

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė