Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-02 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015-06-18, apie 22.47 val., dirbdama (duomenys neskelbtini) bare, (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjui A. K. vieną 0,7 l talpos butelį vyno „JP CHENET“ ir vieną 0,5 l talpos butelį alaus „CALSBERG“, šis įsigyto alkoholio vietoje nevartojo, o išsinešė iš baro patalpų į lauką. Šiais veiksmais D. A. pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 2 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-02 nutarimu pripažino D. A. padarius ATPK 164 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jai nuobaudą – 144 Eur baudą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-02 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, teismas neįsigilino į bylos medžiagą, todėl padarė neteisingą išvadą, jog ji padarė pažeidimą. Nurodo, jog alkoholinius gėrimus pardavė vartoti vietoje atidarytoje pakuotėje. Teismo išvada, jog neužtikrino, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje, visiškai nepagrįsta. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) priklausantis baras yra tinkamai įrengtas, kad klientai galėtų vartoti įsigytus alkoholinius gėrimus, įmonei alkoholio prekybai išduota licencija, gėrimus pardavė atidarytoje taroje. Apeliantė teigia, kad ji negalėjo žinoti, jog pirkėjas gėrimų nevartos vietoje ir iškart paėmęs gėrimus išeis iš baro.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmasis policijos komisariatas nurodo, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog D. A. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 2 d., sudėties, todėl teismas turėjo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog D. A. kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 2 d., įrodyta.

D. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 2 d. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 164 str. 2 dalį kyla už alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimą prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, nesilaikant leidime nurodytų apribojimų. Iš minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Taikant šią teisės normą, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais alkoholinių gėrimų prekybą. LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Šioje įstatymo normoje imperatyviai nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos gali būti parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tai yra turi būti tenkinamos abi sąlygos. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų realiai įvykdytas, taip pat nedetalizavo įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-05 sprendimas Nr. A858 -351/2013).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014-04-14 (duomenys neskelbtini) išdavė licenciją Nr.16/14A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, leidžiančią barui, adresu (duomenys neskelbtini), parduoti alkoholinius gėrimus (spiritinius gėrimus, alkoholinius kokteilius, fermentuotus gėrimus, vyną, alų), alkoholinių gėrimų pardavimo būdas – vartoti vietoje (b. l. 7).

D. A. 2015-06-18, apie 22.47 val., bare pardavė klientui A. K. vieną 0,7 l talpos butelį vyno „JP CHENET“ ir vieną 0,5 l talpos butelį alaus „CALSBERG“, šis įsigyto alkoholio vietoje nevartojo, o išsinešė iš baro patalpų į lauką. Iš D. A. paaiškinimo bei teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, jog D. A., pardavusi alkoholinius gėrimus, juos atidarė, pasiūlė klientui atsisėsti ir nuėjo atnešti taurelių. Taigi įpareigojimas parduoti alkoholį atidarytoje pakuotėje bare nebuvo pažeistas. Byloje kilo ginčas dėl to, ar D. A. gali būti atsakinga už tai, kad atidarytoje pakuotėje parduotas alkoholis kliento nebuvo visas suvartotas vietoje.

Pažymėtina, jog D. A. pardavė alkoholį bare, kuriame yra sudarytos sąlygos, jog klientai galėtų vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, D. A. atidarė vyno ir alaus butelius, pasiūlė atsisėsti ir nuėjo atnešti taurelių. Iš pirkėjo A. K. paaiškinimo nustatyta, jog pardavėja atidarė butelius ir jis pradėjo vietoje gerti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog barmenė nėra tas asmuo, kuris turėtų imtis prievartos veiksmų prieš klientą – pirkėją, siekdama užtikrinti, kad jis neišsineštų parduoto alkoholio ar kad jį suvartotų vietoje. Barmenė negali sekti kiekvieno kliento, sulaikyti ir priversti nusipirktą alkoholį vartoti vietoje. Tuo labiau, kad barmenė turi aptarnauti ir kitus klientus.

Apygardos teismo nuomone, D. A. ėmėsi tinkamų ir pakankamų teisėtų priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis ji galėjo imtis, jog įstatyme ir licencijoje numatyti apribojimai nebūtų pažeisti, t. y. alkoholinį gėrimą atidarytoje pakuotėje pirkėjas vartotų vietoje –bare. Akcentuotina ir tai, jog barmenė negalėjo numatyti, jog pirkėjas, pradėjęs gerti gėrimus vietoje, vėliau nuspręs savavališkai juos išsinešti iš baro.

Atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus bei nustatytas aplinkybes, jog D. A. alkoholį pardavė pirkėjui pradarytoje pakuotėje, pasiūlė atsisėsti ir nuėjo atnešti taurelių, taigi pirkėjui sudarė visas sąlygas alkoholį vartoti vietoje, be to, pirkėjas pasiėmęs alkoholinius gėrimus juos pradėjo iškart vartoti vietoje, darytina išvada, jog LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. numatytų reikalavimų D. A. nepažeidė, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas jai surašytas ir ji nubausta pagal ATPK 164 str. 2 d. nepagrįstai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog D. A. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 2 d., sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jai nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-02 nutarimą, kuriuo D. A. nubausta pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir D. A. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.