Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. kaltinamas tuo, kad 2022 m. liepos 7 d. apie 5:40 val. namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia mažiausiai vieną kartą kumščiu sudavė K. D. į veidą, padarydamas nubrozdinimus veido kairėje, nosies kaulų lūžį, ir tokiu būdu sukėlė K. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Bylos nagrinėjimo metu iš Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ išrašo apie asmenį, gauto iš Registrų centro gyventojų registro departamento, nustatyta, kad kaltinamasis L. K. 2022 m. lapkričio 27 d. mirė.

2022 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio metu prokurorė prašė procesą nutraukti kaltinamajam mirus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byla nutrauktina.

Teismas pažymi, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Taigi pradedant procesą ar jį tęsiant turi būti įsitikinama (turi būti aišku), kad nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išdėstytos BPK 3 straipsnio 1 dalyje, kurioje imperatyviai nurodoma, kad, esant nors vienai iš pirmoje dalyje paminėtų aplinkybių baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Bylos nutraukimo tvarką teismo posėdyje reglamentuoja BPK 235 straipsnis. Jeigu pradedant procesą apie BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą nežinoma arba jos atsiranda vėliau, tokioms aplinkybėms paaiškėjus nagrinėjimo metu, pagal BPK 254 straipsnio 4 dalį byla nutraukiama teismo nutartimi, kai tik nustatomos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2-7 punktuose numatytos aplinkybės. Viena iš tokių aplinkybių yra įtvirtinta BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte – tai asmens (nusikalstamos veikos subjekto), kuriam baudžiamasis procesas pradėtas ar jau vykdomas, mirtis. Ši taisyklė turi dvi išimtis: mirus asmeniui, baudžiamasis procesas gali būti tęsiamas, kai tai reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nesant šių sąlygų, baudžiamasis procesas mirusiam asmeniui nutraukiamas, nepriklausomai nuo proceso stadijos.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė nei vienos iš įstatyme numatytų išimčių, kurios sudarytų prielaidą tęsti baudžiamąjį procesą tuo atveju, kai baudžiamojon atsakomybė patrauktas asmuo mirė – mirusiojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai šiuo atveju nėra padavę prašymo tęsti procesą reabilituojančiais pagrindais, taip pat nėra duomenų, kad reikalingas šios bylos išnagrinėjimas kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas sprendimą, ar tęsti bylos nagrinėjimą reabilituojančiais pagrindais, turi priimti savarankiškai, tokiam sprendimui priimti mirusiojo artimųjų prašymai tęsti procesą nėra būtini, jie gali būti laikomi tik kaip papildomi argumentai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2005).

Pažymėtina, kad kaip išaiškinta teismų praktikoje, nukentėjusiojo interesų apsauga, mirus baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, negali būti suabsoliutinama, teismui priėmus sprendimą baudžiamąją bylą nutraukti, teisė į žalos atlyginimą nėra paneigiama, paliekant galimybę nukentėjusiesiems kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-236-579/2022).

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis byloje nėra pareiškęs civilinio ieškinio, būdamas tinkamai informuotas apie bylos procesą, į teismo teisiamąjį posėdį neatvyko, kas rodo šio asmens pasyvią procesinę padėtį, nesuinteresuotumą bylos procesu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis L. K. mirė, BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų išimčių nenustatyta, todėl procesas nutrauktinas.

L. K. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus – nuoplova ant vatos tampono su galimi biologinės kilmės pėdsakais išimta įvykio vietos apžiūros metu priduota saugojimui Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriui (b.l. 99-101) – sunaikintini.

Tiesiogiai baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, kaip išspręsti civilinį ieškinį, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, tad šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Tad nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006; 2008 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327/2008). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys (b. l. 64-68) paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 235 straipsniu, 254 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsniu, 318 straipsniu,

nutaria:

baudžiamąją bylą L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti, kaltinamajam mirus.

L. K. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus – nuoplova ant vatos tampono su galimi biologinės kilmės pėdsakais išimta įvykio vietos apžiūros metu priduota saugojimui Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriui – sunaikinti.

Palikti nenagrinėtą byloje Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.