Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Arminas Naujokaitis, A. K., kredito unija „X“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2022 m. balandžio 27 d. gautas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas A. K. prašo panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2022 m. balandžio 13 d. turto aprašą dalyje dėl A. K. ir A. K. asmeninių sąskaitų arešto, 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto aprašo ir aprašomo turto įkainojimo, 2022 m. balandžio 13 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti piniginių lėšų išieškojimą, 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisų, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto.

Antstolis Arminas Naujokaitis 2022 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Antstolis nurodė, kad skolininko (pareiškėjo) atžvilgiu antstolis Arminas Naujokaitis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2022-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1996-562/2022 nutarta: neviršijant atsakovams A. K. ir A. K., pareikštų reikalavimų sumos (261046,58 Eur) areštuoti atsakovams A. K. ir A. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, tiek esantį pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat areštuoti bet kokias gautinas sumas ir ieškovei priklausančias turtines teises. Vykdant šią teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2022 m. balandžio 13 d. priimti skundžiami antstolio procesiniai dokumentai: turto aprašas, patvarkymas dėl turto aprašo bei aprašomo turto įkainojimo Nr. S1-117978, nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymas dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymu pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas, vadovaujantis CPK 645 straipsniu, buvo antstolio įpareigotas per penkias dienas raštu pateikti informaciją apie visą priklausantį turtą. Šis antstolio patvarkymas skolininkui įteiktas 2022 m. balandžio 13 d. el. ryšių priemonėmis (el. pašto adresu, iš kurio antstoliui ir buvo atsiųstas skundas) bei registruota pašto siunta (2022 m. balandžio 15 d.). Antstolio patvarkymu reikalautos informacijos skolininkas iki šiol pateikęs nėra. 2022 m balandžio 19 d. skundu skolininkas prašo panaikinti turto aprašą dalyje, patvarkymą dėl turto aprašo bei aprašomo turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis arešto Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis atkreipė dėmesį, kad skunde skolininkas taip pat prašo panaikinti turto aprašą dalyje dėl pareiškėjo sutuoktinės, panaikinti patvarkymą dėl turto aprašo bei aprašomo turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (priimtas sutuoktinės atžvilgiu vykdomoje byloje bei adresuotas jai), nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (priimtas sutuoktinės atžvilgiu vykdomoje byloje bei adresuotas jai). Dėl skundo teiginių, kad turto aprašas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nėra nurodyta kiekvieno aprašyto objekto vertė, antstolis nurodė, kad sudarytu turto aprašu siekiama įvykdyti teismo nutartį, t. y. surasti bei aprašyti skolininko turtą ieškinio reikalavimo sumai užtikrinti. Šis procesinis dokumentas yra pirminis teismo nutartį vykdant antstolio priimtas dokumentas, kuriame be kita ko yra nurodyta, kad aprašyto turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Dėl skundo argumentų, kad buvo areštuota turto, kurio vertė didesnė, nei reikalinga ieškinio reikalavimui užtikrinti, antstolis pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kuo grindžia šį skundo argumentą ar skunde parašytas sumas. Be to, skolininko minimas turto aprašo 7 punkte aprašytas turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai. Vykdomojoje byloje esančiais registrų duomenimis, nustatyta, kad dalis skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeista hipotekos kreditorių naudai, kita dalis priklauso bendrosios dalinės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Nelaikytina, kad hipotekos kreditorių naudai įkeistas turtas yra turtas, kuriuo galimas reikalavimo realaus įvykdymo užtikrinimas, nes hipotekos kreditoriai turi pirmenybę prieš kitus kreditorius. Remiantis VĮ Registrų centro pateikiamais vidutinės rinkos vertės paieškos rezultatais turto aprašo sudarymo dienai, nesuvaržyto aprašyto turto vertės nepakanka ieškinio reikalavimo užtikrinimui. Prašomu panaikinti patvarkymu dėl turto aprašo bei aprašomo turto įkainojimo antstolis yra išaiškinęs skolininkui, kad turto aprašas gali būti keičiamas pateikus antstoliui sąrašą nesuvaržyto skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (nustačius jam priklausančią dalį bendrame turte), kurio vertės visiškai pakaktų ieškinio reikalavimui užtikrinti. Šiuo metu antstoliui nei prašomo aprašyti konkretaus skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto sąrašas, nei šio turto realią rinkos vertę pagrindžiantys duomenys, nei apskritai prašymas kažkokį konkretų turtą aprašyti antstoliui pateikti nėra, kaip nėra pateikta ir patvarkymu pateikti informaciją apie turtimą turtą reikalauta informacija. Antstolis laikosi pozicijos, kad nelaikytina, jog nesant skolininko prašymo dėl konkretaus nesuvaržyto ieškinio reikalavimo sumai užtikrinti pakankamo turto aprašymo ir nepriėjus turto įkainojimo stadijos, buvo aprašyta daugiau skolininko turto, nei reikalinga ieškinio reikalavimui užtikrinti. Antstolis pažymėjo, kad pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, teismas leido iš areštuotų lėšų atlikti atsiskaitymus tik su ieškove. Kitokių leidimų vykdyti atsiskaitymus teismo nutartyje nenumatyta. Dėl tokio leidimo pareiškėjas turi kreiptis į teismą, pritaikiusį laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0157/22/00627 pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1996-562/2022, kuria buvo nutarta: neviršijant atsakovams A. K. ir A. K. pareikštų reikalavimų sumos (261046,58 Eur) areštuoti atsakovams A. K. ir A. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, tiek esantį pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat areštuoti bet kokias gautinas sumas ir ieškovei priklausančias turtines teises. Vykdydamas teismo nutartį, antstolis 2022 m. balandžio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl turto aprašo bei aprašomo turto įkainojimo, 2022 m. balandžio 13 d. turto aprašą, 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)pateikti informaciją apie turimą turtą, 2022 m. balandžio 13 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą ir 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto.

Antstolis 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. S1-117978 dėl turto aprašo ir aprašomo turto įkainojimo nurodė, kad turto arešto mastas – 261046,58 Eur, taip pat pažymėjo, kad turtas įkainotas rinkos kainomis bei informavo, jog pareiškėjui pateikus antstoliui sąrašą nesuvaržyto skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (nustačius jam priklausančią dalį bendrame turte), kurio vertės visiškai pakaktų ieškinio reikalavimui užtikrinti, turto aprašas gali būti koreguojamas. Be to, patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo įpareigotas per 5 dienas raštu pateikti antstoliui informaciją apie jam priklausantį turtą.

Pareiškėjas ginčija antstolio sudarytą turto aprašą, motyvuodamas tuo, kad, pažeidžiant CPK reikalavimus, šiame apraše nebuvo nurodyta tiksli turto vertė ir areštuotas didesnės vertės turtas, nei nustatyta Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Antstolio galių ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 straipsnio 4 punktas), kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad antstoliui, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, kad atsakovui taikomi ribojimai būtų būtini, teisėti ir pagrįsti, užtikrintų ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

Teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagrindinis antstolio uždavinys vykdant bylas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra realus teismo nutarties reikalavimų užtikrinimas tam, kad ateityje prasidėjus išieškojimo procesui kreditorius galėtų gauti teismo priteistą sumą/skolą, o skolininko turto vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtų areštuota nepagrįstai per daug (CPK 677 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas savo poziciją argumentuoja skundžiamo turto aprašo turinio (CPK 678 straipsnio 1 dalis), įskaitant turto vertę, arešto mastą, trūkumais.

Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. CPK 678 straipsnio, reglamentuojančio turto arešto akto turinį, 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad, turto arešto akte turi būti nurodoma kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė, o jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

Vykdymo proceso stadijoje, kuomet dar tik areštuojamas skolininko turtas, užtikrinant būsimą sprendimo įvykdymą, galioja bendra taisyklė, kad negalima areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Be to, turi būti užtikrinti ir kreditoriaus interesai, kad tuo metu, kol bus nustatoma skolininko turto vertė, apskritai liktų areštuotino turto. Nagrinėjamu atveju antstolis, sudarydamas pareiškėjui priklausančio turto aprašą, kiekvieno daikto vertės nenurodė, tačiau turto aprašo pastabose nurodė, kad viso areštuoto turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Teismo nuomone, antstolis, priešingai nei teigia pareiškėjas, siekia teisingo turto įvertinimo bei realaus vykdomojo dokumento įvykdymo, todėl patvarkyme Nr. S1-117978 informavo pareiškėją, kad jam pateikus duomenis apie turtą, kurio pakaktų reikalavimui užtikrinti, turto aprašas bus koreguojamas, o patvarkymu Nr. S-22-157-9886 įpareigojo pateikti raštu duomenis apie savo turtą, t. y. antstolis siekė sužinoti ir skolininko nuomonę apie turto vertę. Be to, pagal vykdomojoje byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis, dalis pareiškėjo turto yra įkeistas hipoteka arba priklauso bendrosios jungtinės ar dalinės nuosavybės teise. Tokiu būdu antstoliui nurodžius turto arešto mastą (261046,58 Eur), kuris atitinka Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytą sumą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad antstolis, priimdamas skundžiamą turto apyrašą, pažeidė areštuoto turto įkainojimą reglamentuojančias CPK nuostatas. Teismo nuomone, aprašas taikytas kaip reali ir rezultatyvi priverstinio teismo procesinio sprendimo užtikrinimo priemonė, kurios metu nėra aktualu nustatyti tikslią areštuojamo turto rinkos vertę, o tik siekiama areštuoti pakankamai turto skolininko įsipareigojimams vykdyti. Kai bus nustatyta tiksli turto vertė, bus galimas turto aprašo koregavimas.

Pareiškėjas teigia, kad antstolis pritaikė turto areštą didesne, nei Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta turto arešto, apimtimi. Priimant 2022 m. balandžio 13 d. turto aprašą buvo nustatyta, jog vykdomojoje byloje esančiais VĮ Registrų centro duomenimis, vien pareiškėjo nesuvaržyto nekilnojamojo turto nepakanka užtikrinti nustatyto turto arešto apimties, todėl buvo areštuotos skolininko lėšos 261046,58 Eur sumai, esančios sąskaitose. Teismas sprendžia, jog nesant duomenų, kad pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto pakanka užtikrinti teismo nustatytą turto arešto apimtį, antstolis, siekdamas užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, pagrįstai areštavo nurodytas lėšas pareiškėjo sąskaitose.

Dalis turto apraše nurodyto pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto iki antstoliui priimant šį turto aprašą, jau buvo įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai arba yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (vykdomoje byloje esančiais duomenimis, santuoką pareiškėjas registravo 1993 m. rugpjūčio 7 d.). CK 4.170 straipsnio 3 dalis numato, jog hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą nuostatą, matyti, kad antstolis, net ir aprašęs skolininkui priklausantį hipoteka suvaržytą turtą, negali užtikrinti galimai būsimo išieškotojo reikalavimo, nes hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę nukreipti reikalavimą į hipoteka įkeistą turtą, o išieškojimas iš hipoteka apsunkinto turto yra negalimas, jeigu hipotekos kreditorius neduoda sutikimo antstoliui išieškoti iš tokio turto, todėl minėto turto areštas tinkamai neužtikrina išieškotojo interesų (CPK 746 straipsnis, 754 straipsnis).

Vykdymo proceso stadijoje, kuomet dar tik areštuojamas skolininko turtas užtikrinant sprendimo įvykdymą, turi būti užtikrinti ir kreditoriaus interesai, kad tuo metu, kol bus nustatoma skolininko turto vertė, apskritai liktų areštuotino turto. Taigi, pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o antstolis, vykdydamas jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). CPK nuostatos vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui numato pareigas būti aktyviems, domėtis vykdymo eiga ir atlikti kitas CPK numatytas pareigas. Pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą, skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktinę situaciją, spręstina, jog skolininkas nesilaikė pareigos bendradarbiauti su antstoliu, nevykdė antstolio patvarkymo pateikti duomenis apie savo turimą turtą, tačiau apsiribojo deklaratyviais teiginiais, jog areštuoto turto vertė sudaro 1,5 milijono eurų. Pareiškėjas savo teiginius patvirtinančių įrodymų teikiant prieštaravimą dėl turto vertės nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitokią turto vertę. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą dėl turto įvertinimo.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti antstolio nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą 261046,58 Eur sumai, ir patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo lėšų arešto, teigdamas, jog taip negali atsiskaityti su kreditoriais.

Teismas pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kai laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti (CPK 148 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skundo dalį panaikinti sąskaitų areštą, kad pareiškėjas galėtų atsiskaityti su kreditoriais, ir atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi, teismas leido pareiškėjui atsiskaityti tik su ieškove kredito unija „X“. Kadangi antstoliui teisės aktais nėra suteikta teisė keisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalies ir naikinti antstolio nustatyto lėšų arešto.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolio skundžiami veiksmai ir priimti sprendimai atitinka jiems keliamus įstatymų reikalavimus, nepažeidžia vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, kadangi, kaip pažymėjo antstolis, 2022 m. balandžio 13 d. patvarkymai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)priimti pareiškėjo sutuoktinės atžvilgiu ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo priimant šiuos patvarkymus sprendžiamas kitoje civilinėje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.