Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I2-5814-402/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07111-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.4; 55.1.3

2025 m. gruodžio 16 d.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Astos Vailionės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti atsakovės Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra; iki 2023-12-31 – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, NDNT) 2024-10-17 sprendimą Nr. SS-1748;

2) įpareigoti atsakovę visiškai įgyvendinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau –Ginčų komisija) 2024-08-12 sprendimą Nr. 21RE2-177 (AG2-151/17-2024), atsižvelgiant į visas trūkstamas diagnozes, laikantis visų būtinų procedūrų.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu visiškai palaikė skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad jis 2024-11-09 gavo atsakovės 2024-10-18 raštą Nr. 11283 su pridėtu Agentūros 2024-10-17 sprendimu Nr. SS-1748, kuriuo jam nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas. Su tokiais Agentūros veiksmais jis kategoriškai nesutinka, nes laiko juos neteisėtais (pažeidžiančiais teises) ir jį diskriminuojančiais. Tai yra:

1) Agentūros 2024-10-17 sprendimas Nr. SS-1748 buvo priimtas negavus jo prašymo dėl jo sveikatos būklės įvertinimo ir tokius veiksmus motyvuojant tuo, kad ji vykdė Ginčų komisijos sprendimo reikalavimus, nepaisant to, kad tokio sprendimo ši komisija nebuvo priėmusi;

2) nustatant jo darbingumo laipsnį, remtasi pasenusių medicininių išvadų duomenimis, o kai kuriais duomenimis tyčia nebuvo remtasi;

3) nebuvo atlikta apklausa, kuri yra privaloma pateikus dokumentus ir turi didelės įtakos vertinimo rezultatui;

4) kaip ir anksčiau, nebuvo atsižvelgta į dvi diagnozes ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini)), kurių gydymas įmanomas tik chirurginiu būdu;

5) taip pat neatsižvelgta į 2023-03-30 diagnozę (duomenys neskelbtini));

6) savo 2024-10-17 sprendimą Nr. SS-1748 atsakovė bando pagrįsti praėjusia data, tai yra 2024-06-04.

Mano, kad tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti ir turi visus teisinės savivalės požymius. Tikėjosi, kad Ginčų komisijai panaikinus 2024-06-04 diskriminacinį sprendimą Nr. SS-1598, atsakovė įvykdys šį reikalavimą, jog įsigaliotų ankstesnis 2023-12-27 sprendimas Nr. STS-8465. Tačiau atsakovė veikė savo nuožiūra priimdama 2024-10-17 sprendimą Nr. SS-1748.

Nuo 2023 m. gruodžio iki 2024 m. sausio mėnesio atsakovė jo darbingumą vertino tris kartus, kaskart gaudama skirtingą rezultatą:

1. Agentūros Plungės teritorinio skyriaus 2023-12-27 sprendimu Nr. STS-8465 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, nors ten nebuvo atsižvelgta į keturias diagnozes.

2. Agentūros 2024-06-04 sprendimu Nr. SS-1598 nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, o priimant šį sprendimą pakartotinai buvo ignoruotos trūkstamos diagnozės, dėl to pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į Ginčų komisiją.

3. 2024-10-17 sprendimu Nr. SS-1748 nustatytas 50 proc. lygis. Jį priimant buvo atsižvelgta į dvi iš trūkstamų diagnozių, kitos trys vėl buvo ignoruotos.

Susidaro įspūdis, kad neįgaliųjų teises turinti ginti atsakovė elgiasi visiškai priešingai, visokeriopai pažeisdama šias teises, tikėdamasi, kad ne kiekvienas neįgalusis dėl savo sveikatos ir finansinės padėties galės pats save apsaugoti.

Atkreipė dėmesį, kad jau du kartus (2021 ir 2024) pareiškėjui teko kreiptis į Ginčų komisiją iškilus ginčytinai situacijai dėl jo darbingumo vertinimo ir abu kartus sulaukė jį tenkinančių šios komisijos sprendimų. Tai rodo, kad atsakovės darbuotojai arba neturi pakankamos kompetencijos, arba jo atžvilgiu turi šališką požiūrį.

Atsakovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepimą ir paaiškino, kad pareiškėjo negalią ginčo laikotarpiu (2023-12-01 – 2023-12-27) vertino Tarnybos Plungės teritorinis skyrius. Jis 2023-12-27, remdamasis darbingumo (nuo 2024-01-01 dalyvumo) lygio vertinimo aktu Nr. DL-5139, priėmė administracinį sprendimą Nr. STS-8465 „Dėl darbingumo lygio“ ir asmeniui nustatė 40 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2023-12-01 iki 2029-04-15, iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Nesutikdamas su Tarnybos Plungės teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Agentūros direktorių dėl Tarnybos Plungės teritorinio skyriaus priimto sprendimo peržiūrėjimo (Agentūroje skundas gautas 2024-01-22, reg. Nr. SK-293). Agentūros Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2024-02-22 skundą (jo turinį) ir aiškiai suformuotą reikalavimą, 2024-06-04 priėmė administracinės procedūros sprendimą Nr. SS-1598 ,,Dėl A. S. darbingumo lygio“, kuriuo pakeitė skundžiamą Tarnybos Plungės teritorinio skyriaus 2023-12-27 sprendimą Nr. STS-8465 ir pareiškėjui nustatė 55 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2024-06-04 iki 2029-04-15, iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Nesutikęs su pastaruoju sprendimu ir pasinaudodamas apskundimo teise, pareiškėjas Agentūros Sprendimų kontrolės skyriaus 2024-06-04 sprendimą Nr. SS-1598 apskundė Ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui. Šis 2024-08-12 priėmė sprendimą Nr. 21RE2-177 (AG2-151/17-2024), kuriame konstatavo, kad Agentūros Sprendimų kontrolės skyrius nepagrįstai neatsižvelgė į asmens skunde nurodytas diagnozes pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos (TLK-10-AM) kodus M21.4, M24.55, M25.37, N18.1. Ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus vertinimu, Agentūros Sprendimų kontrolės skyrius detaliai ir visapusiškai neišnagrinėjo bei neįvertino asmens skunde nurodytų aplinkybių, todėl priimtas Sprendimas Nr. SS-1598 nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius nusprendė panaikinti Agentūros Sprendimų kontrolės skyriaus 2024-06-04 sprendimą Nr. SS-1598 ,,Dėl A. S. dalyvumo lygio“ ir įpareigojo atlikti pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą.

Agentūros Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimą, atliko pakartotinį vertinimą ir 2024-10-17 sprendimu Nr. SS-1748 pareiškėjui nustatė 50 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2024-06-04 iki 2029-04-15, iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Nesutikdamas ir su pastaruoju sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Agentūros priimti sprendimai skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Jeigu ši privaloma išankstinio nagrinėjimo procedūra nebuvo atlikta, teismas gali nutraukti bylą, remdamasis ABTĮ 103 straipsnio 10 punktu, pagal kurį byla nutraukiama, jeigu ji nenagrinėtina teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos privalomos ikiteisminės tvarkos ir nepasinaudojo teise per vieną mėnesį nuo Agentūros sprendimo paskelbimo ar įteikimo asmeniui dienos sprendimą apskųsti Ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 10 punktu, byla nutrauktina.

Skundas netenkintinas.

1) panaikinti Agentūros 2024-10-17 sprendimą Nr. SS-1748;

2) įpareigoti atsakovę visiškai įgyvendinti Ginčų komisijos 2024-08-12 sprendimą Nr. 21RE2-177 (AG2-151/17-2024), atsižvelgiant į visas trūkstamas diagnozes, laikantis visų būtinų procedūrų (1 t., b. l. 82).

Bylos duomenimis, pareiškėjo negalią ginčo laikotarpiu (2023-12-01 – 2023-12-27) vertino Tarnybos Plungės teritorinis skyrius. Jis 2023-12-27, remdamasis darbingumo (nuo 2024-01-01 dalyvumo) lygio vertinimo aktu Nr. DL-5139, priėmė administracinį sprendimą Nr. STS-8465 „Dėl darbingumo lygio“ ir asmeniui nustatė 40 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2023-12-01 iki 2029-04-15, iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (1 t., b. l. 15).

Pareiškėjas kreipėsi į Agentūros direktorių dėl Tarnybos Plungės teritorinio skyriaus priimto sprendimo peržiūrėjimo (Agentūroje skundas gautas 2024-02-22, reg. Nr. SK-293). Agentūros Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2024-02-22 skundą, 2024-06-04 priėmė administracinės procedūros sprendimą Nr. SS-1598 ,,Dėl A. S. darbingumo lygio“, kuriuo pakeitė skundžiamą Tarnybos Plungės teritorinio skyriaus 2023-12-27 sprendimą Nr. STS-8465 ir pareiškėjui nustatė 55 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2024-06-04 iki 2029-04-15, iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (1 t., b. l. 16–18).

Nesutikęs su pastaruoju sprendimu ir pasinaudodamas apskundimo teise, pareiškėjas Agentūros Sprendimų kontrolės skyriaus 2024-06-04 sprendimą Nr. SS-1598 apskundė Ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui. Šis 2024-08-12 priėmė sprendimą Nr. 21RE2-177 (AG2-151/17-2024), kuriame konstatavo, kad Agentūros Sprendimų kontrolės skyrius nepagrįstai neatsižvelgė į asmens skunde nurodytas diagnozes pagal TLK-10-AM kodus M21.4, M24.55, M25.37, N18.1. Ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus vertinimu, Agentūros Sprendimų kontrolės skyrius detaliai ir visapusiškai neišnagrinėjo bei neįvertino asmens skunde nurodytų aplinkybių, todėl priimtas Sprendimas Nr. SS-1598 nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius nusprendė panaikinti Agentūros Sprendimų kontrolės skyriaus 2024-06-04 sprendimą Nr. SS-1598 ,,Dėl A. S. dalyvumo lygio“ ir įpareigojo atlikti pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą (1 t., b. l. 44–57).

Agentūros Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimą, atliko pakartotinį vertinimą ir 2024-10-17 ginčijamu sprendimu Nr. SS-1748 pareiškėjui nustatė 50 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2024-06-04 iki 2029-04-15, iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (1 t., b. l. 86–89).

Pareiškėjo manymu, Agentūros Sprendimų kontrolės skyrius neatsižvelgė į jo nurodytas diagnozes. Paaiškino, kad jo sveikatos būklė neleidžia pilnavertiškai gyventi ir dirbti. Plokščiapėdystė riboja judėjimo galimybes: nuolat skauda kelius, einant trumpam prarandamas jautrumas klubo sąnaryje, kartais pėda pasisuka, dėl to nukritęs gali išsinarinti sąnarį arba susilaužyti kaulą. Sėdint tirpsta kojų pirštai, o dėl stipraus juosmeninės stuburo dalies skausmo jis negali vaikščioti – skausmas praeina tik atsigulus po 7–10 minučių. Atliekant lengvus namų ruošos darbus rankomis (sėdint ar stovint) beveik iš karto pajunta stiprų krūtinės stuburo dalies skausmą, kartais net trukdantį kvėpuoti. Skausmai jį lydi nuolat, net naktį keičiant kūno padėtį. Pareiškėjas teigia, kad per pastaruosius metus skausmas tik stiprėja, todėl jis turi nuolat vartoti gydytojų paskirtus nuskausminamuosius vaistus. Pareiškėjas paaiškina, kad jo profesinė veikla yra susijusi su aviacija, tačiau dėl prarastos sveikatos (turi tris onkologines ligas, daug problemų su raumenų ir kaulų sistema) negali tęsti savo veiklos. Pareiškėjui susidaro įspūdis, kad užuot gindama ir palaikydama jo teises, Agentūra jas pažeidžia.

Kaip matyti, pareiškėjo skundas yra pakankamai trumpas. Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodomų, kurie paneigtų atlikto vertinimo ir priimto sprendimo išsamumą ar pagrįstumą. Tai, kad pareiškėjo netenkina minėto sprendimo motyvai ir (ar) pareiškėjas nesutinka su priimtu sprendimu dėl darbingumo lygio, nesudaro pagrindo išvadai, kad Agentūros priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų ar priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovė nėra įpareigota vadovautis ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytais darbingumo lygio procentais. Darbingumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Todėl kiekvieną kartą atlikdami pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, specialistai remiasi iš naujo pateiktais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais asmens sveikatos būklę vertinimo metu. Anksčiau priimti sprendimai dėl darbingumo lygio nedaro įtakos pakartotinai atliekamam vertinimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2021-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-438-552/2021).

Pareiškėjas teigė, kad Agentūros 2024-10-17 sprendimas Nr. SS-1748 buvo priimtas negavus jo prašymo dėl sveikatos būklės įvertinimo, kad nustatant jo darbingumo laipsnį buvo remtasi pasenusiomis medicininėmis išvadomis, kai kurie duomenys buvo tyčia nevertinti, o privaloma apklausa, turinti didelės įtakos vertinimo rezultatui, nebuvo atlikta. Taip pat teigė, jog atsakovė nurodė, jog, priimdama ginčijamą sprendimą, vykdė Ginčų komisijos sprendimo reikalavimus, nors, pareiškėjo nuomone, tokio sprendimo Ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius nebuvo priėmęs. Kaip matyti, pareiškėjas plačiau savo teiginių neargumentavo ir nenurodė tokių skundo teiginių teisinio reglamentavimo.

Ginčų komisija konstatavo, kad Agentūros Sprendimų kontrolės skyrius nepagrįstai neatsižvelgė į asmens skunde nurodytas diagnozes pagal TLK-10-AM kodus M21.4, M24.55, M25.37, N18.1. Ginčų komisijos vertinimu, Agentūros Sprendimų kontrolės skyrius detaliai ir visapusiškai neišnagrinėjo bei neįvertino asmens skunde nurodytų aplinkybių, todėl priimtas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčų komisija nusprendė panaikinti Agentūros Sprendimų kontrolės skyriaus 2024-06-04 sprendimą Nr. 5S-1598 „Dėl A. S. dalyvumo lygio“.

Pareiškėjas teigia, kad Agentūra savo 2024-10-17 sprendimą Nr. SS-1748 bando pagristi praėjusia data, tai yra 2024-06-04. Kaip matyti, pareiškėjo ginčijamame sprendime paaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – NSIĮ) 20 straipsnio 8 dalies 5 punktu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – Kriterijų aprašas), 34.3 papunkčio nuostatomis (kai atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą nustatomas mažesnis asmens darbingumas; tokiu atveju darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra keičiamame sprendime nurodyta darbingumo lygio nustatymo termino pradžia), asmeniui darbingumo lygis nustatomas nuo 2024-06-04 iki 2029-04-15, nes, atsižvelgiant į asmeniui diagnozuotų sveikatos funkcinių sutrikimų pobūdį (darbingumo lygis asmeniui sumažėjęs ilgiau nei 6 m., o dėl morfologinių pakitimų nėra prielaidų jo funkcinei būklei pagerėti), jis laikomas ilgalaikiu.

Pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo atsižvelgta į dvi diagnozes (duomenys neskelbtini)) ir M25.37(duomenys neskelbtini)), kurių gydymas įmanomas tik chirurginiu būdu. Kaip matyti, ginčijamame sprendime nurodoma, kad darbingumo lygis dėl būklių M25.37, M21.4 atskiru punktu pagal kriterijų punkto Nr. 80.19 papunktį nenustatytas, nes dėl šių ligų asmuo konsultuotas ortopedo ir radiologo 2021 metais. 2021-11-29 ortopedo konsultacijos duomenimis, 2020 m. rugpjūčio mėn. asmuo patyrė kairiojo kulnakaulio lūžį. Negydytas, vargina skausmai ir čiurnos patinimas vaikštant, radiologiniai kairės blauzdos pėdos sąnario artrazės požymiai (duomenys neskelbtini)), kairės čiurnos judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu): lenkimas 10°, tiesimas 15°, I° funkcinis nepakankamumas. Apie tolesnį asmens ištyrimą ir gydymą, išliekantį funkcijos sutrikimą duomenų nepateikta ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) nerasta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2024-01-01 įsigaliojo nauja Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Dalyvumo lygio nustatymo tvarkos aprašo redakcija (naujai išdėstytas kriterijų ir tvarkos aprašas su pasikeitusiomis vertinimui taikomų punktų vertėmis), kuri pakeitė iki 2023-12-31 galiojusią darbingumo lygio nustatymo tvarką. Paskutinio vertinimo metu, vykdant Ginčų komisijos įpareigojimą ir vertinant darbingumo lygį, buvo pritaikyti iki 2023-12-31 galioję Kriterijų aprašo 1 priedo kriterijai. Šie kriterijai, remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, labiausiai atitinka dabartinį sveikatos funkcijos sutrikdymo sunkumą (ir anksčiau nurodytas motyvacijas).

Pasikeitus sveikatos būklei ar pageidaujant, kad dalyvumo lygis būtų nustatytas nauja tvarka, asmuo turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Agentūrą ir medicininių dokumentų parengimo, kurie turėtų būti pateikti Agentūros teritoriniam skyriui dėl pakartotinio dalyvumo lygio vertinimo.

Asmens darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu, jo 1 bei 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas) (galiojusi redakcija iki 2023-12-31). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti.

Atsakovei teisės aktais suteikta teisė nustatyti darbingumo lygį, jo priežastis, atsiradimo laiką, terminą (NSIĮ 18 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Darbingumo lygis įvertinamas procentais ir yra nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos, darbingumas nustatomas procentais, jo lygis nustatomas 5 punktų intervalu (NSIĮ 20 straipsnio 1, 7 dalys). NSIĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją, įgyti naujų profesinių kompetencijų arba atlikti darbus, reikalaujančius mažesnės profesinės kompetencijos. Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (NSIĮ 20 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis NSIĮ 20 straipsnio 6 dalimi, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas <...>. Kriterijai ir tvarka, pagal kuriuos asmeniui nustatomas darbingumo lygis, nustatyti Kriterijų ir Tvarkos aprašuose (NSIĮ 20 straipsnio 9 dalis).

Kriterijų aprašas apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis bei jų taikymas (Kriterijų aprašo 1 punktas). Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (Kriterijų aprašo 1 priedas); asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (Kriterijų aprašo 2 priedas). Pagal minėtą aprašą medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančiais ligas ar traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcinius sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 punktas). Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100 (Kriterijų aprašo 7 punktas). Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Klausimyną. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

Tvarkos aprašas reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą (Tvarkos aprašo t punktas). Tvarkos aprašo 6.1 papunktyje apibrėžta, kad bazinis darbingumas – asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 8 punktu, asmenį gydantis gydytojas, siųsdamas asmenį į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, ESPBI IS pateikia klinikinius elektroninius dokumentus E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ ar E003 „Stacionaro epikrizė“ ir E027 „Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“, nurodytus Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-05-26 įsakymu Nr. V-657, priede (toliau – klinikiniai elektroniniai dokumentai E025 ar E003 ir E027), kuriuose nurodo diagnozę (-es), dėl kurios (-tų) asmuo siunčiamas į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, asmeniui taikytą gydymą ir (ar) medicininę reabilitaciją, įvertina, ar ESPBI IS nurodytos visos asmeniui suteiktos konsultacijos, atlikti instrumentiniai, klinikiniai laboratoriniai ir (ar) kiti tyrimai, patvirtinantys tą (tas) diagnozę (-es). Darbingumo lygis nustatomas 5 procentinių punktų intervalu (Tvarkos aprašo 11 punktas).

Darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis byloje esančiais duomenimis, asmens sveikatos duomenimis, įkeltais į ESPBI IS paciento kortelę, ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynu.

Darbingumo lygio vertinimas – tai kompleksinis asmens sveikatos funkcinių sutrikimų ir psichosocialinių faktorių vertinimas. Jo tikslas – atsižvelgiant į diagnozuotų organizmo funkcinių sutrikimų laipsnį, ligos eigą ir taikomą gydymą nustatyti, kiek asmuo pajėgus įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygio vertinimas atliekamas remiantis objektyviais duomenimis: asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotu siuntimu į Tarnybą, išrašais iš medicininių dokumentų, atliktų medicininių tyrimų išvadomis, gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis, ESPBI IS paciento kortelėje identifikuotais įrašais ir paties asmens pateikiama informacija. Darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo (negalios nustatymo) byloje esančiuose bei ESPBI IS paciento kortelėje esančiuose medicininiuose dokumentuose nurodyta informacija apie asmens sveikatos funkcinius sutrikimus ir bendrą asmens savijautą vertinama kompleksiškai.

Pažymėtina, jog Agentūros teritoriniai skyriai ir Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Atsakovė nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokius su gydymo procesu susijusius klausimus. Už siuntimo į Tarnybą teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, už konkrečios konsultacijos teisingumą – ją suteikęs gydytojas specialistas.

Taigi, nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio, todėl teismas vertina, ar pareiškėjo skundo ribose darbingumo lygis buvo nustatomas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar sprendimas dėl darbingumo lygio priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimų, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. LVAT yra nurodęs, jog administraciniai teismai (šiuo atveju – Ginčų komisija) turi ribotą kompetenciją sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir teismas nėra kompetentingas spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT (nuo 2024-01-01 – Agentūra) atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad teismas yra kompetentingas patikrinti, ar nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, o konkrečiai Kriterijų aprašo ir kitos nuostatos, sprendžiant dėl pareiškėjo darbingumo lygio, taip pat, ar priimant ginčijamą aktą buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, ar atsakovas veikė savo kompetencijos ribose (pvz., LVAT 2019-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1252-822/2019). Specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (pvz., LVAT 2013-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-22/2013).

Darytina išvada, jog atsakovė vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją ir, objektyviai įvertinusi asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus, tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas.

Antru skundo teismui reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę visiškai įgyvendinti Ginčų komisijos 2024-08-12 sprendimą Nr. 21RE2-177 (AG2-151/17-2024), atsižvelgiant į visas trūkstamas diagnozes, laikantis visų būtinų procedūrų. Šis reikalavimas teismui suformuluotas netinkamai, yra abstraktus, nekonkretus. Be to, jis yra išvestinis iš pirmojo (pagrindinio) reikalavimo, tačiau nenustačius skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Agentūros priimti sprendimai skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Pačiame ginčijamame sprendime nurodyta, jog asmenys, nesutinkantys su šiuo Agentūros sprendimu, turi teisę per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo ar įteikimo asmeniui dienos sprendimą apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai, esančiai Vilniuje, Goštauto g. 12, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Atsakovė teigia, kad, jeigu ši privaloma išankstinio nagrinėjimo procedūra nebuvo atlikta, teismas gali nutraukti bylą, remdamasis ABTĮ 103 straipsnio 10 punktu, pagal kurį byla nutraukiama, jeigu ji nenagrinėtina teisme. Atsakovė prašė administracinę bylą nutraukti vadovaudamasi ABTĮ 103 straipsnio 10 punktu, kadangi pareiškėjas nesilaikė nustatytos privalomos ikiteisminės tvarkos, nepasinaudojo teise per vieną mėnesį nuo Agentūros sprendimo paskelbimo ar įteikimo asmeniui dienos sprendimą apskųsti Ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka.

„55. Agentūros teritorinių skyrių sprendimai, nurodyti Aprašo 29 ar 49 punkte, gali būti skundžiami Agentūros direktoriui:

55.1. per vieną mėnesį nuo dokumentų, nurodytų Aprašo 30 ar 52 punkte, gavimo dienos, kai asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu;“.

„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (tiesiogiai), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017).

Vertindama nagrinėjamu atveju aktualios išankstinio ginčo dėl Agentūros neveikimo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti teisės aktai nesudaro pagrindo spręsti dėl išankstinio tokių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka privalomumo, nes teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme, todėl ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-552/2023).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Įstatymo nuostatos vienareikšmiškai nenustato privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad: „Agentūros priimti sprendimai yra privalomi ir gali būti skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, jos pareiškėja nagrinėjamu atveju nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros sprendimais, kuriais buvo vertinami pareiškėjos sveikatos būklės sutrikimai ir funkciniai apribojimai, turėjo teisę pasirinkti, ginčyti juos Administracinių ginčų komisijoje ar kreiptis tiesiogiai į administracinį teismą.“

Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į LVAT suformuotą teismų praktiką, daro išvadą, kad administracinės bylos nutraukti nėra pagrindo. Išanalizavus byloje esančius duomenis nustatyta, jog atsakovė, priimdama sprendimą, vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją ir objektyviai įvertino asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus. Nenustačius teisės aktų pažeidimų, kurie galėtų lemti sprendimo panaikinimą, skundas atmestinas visa apimtimi.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės priimant sprendimą dėl skundo atmetimo ar patenkinimo. Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT jurisprudencijoje, aiškinant ABTĮ normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Pažymėtina, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos proceso šalys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi, kaip minėta, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kitos (-ų) proceso šalies (-ių) pateikta nebuvo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.