Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam S. T. (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“), jo gynėjui advokatui S. J.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas aštuonis kartus, paskutinius kartus: 1) 2024 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 60 parų arešto bausme; 2) 2025 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, subendrinta paskirta bausmė su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės dalimi, pridedant šią neatliktą bausmės dalį prie nauju šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T., 2025 m. sausio 10 d. , apie 21:00 val., (duomenys neskelbtini), esančioje virtuvėje, savo šeimos nariui - sutuoktinei I. T. kumščiu tyčia sudavė du smūgius į galvą, vieną smūgį delnu į veidą, po to, sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų, ją tempė į kitą kambarį.

Kaltinamasis S. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, labai gailisi, parodė, kad tą dieną išgėrė su draugais, susipyko su I. T. ir jai sudavė. Išgėręs buvo smarkiai. Dėl ko susipyko neatsimena, bet viską pripažįsta, dėl visko gailisi. Pripažįsta, kad sudavė, nors ir nelabai neatsimena. Pats savimi netiki, kad galėjo taip padaryti, bet jei žmona sako, tai taip ir buvo. Pavartojęs alkoholio nesusivaldo, todėl ir smurtauja. Dabar jai jau nepakenks atlikinėdamas bausmę. Norėtų pasitaisyti. Gal prieš metus važiavo gydytis į (duomenys neskelbtini), bet jam nepadėjo, neišbuvo ten viso laiko. Kol bus įkalinimo įstaigoje alkoholio nevartos, žmonai nekenks. Kaltę pripažįsta dėl viso kaltinimo. Jis neįgalus, nedarbingumas 30 procentų. Žmonos atsiprašė, su ja susitaikė.

Nukentėjusioji I. T. teismo posėdžio metu jai išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį, ji atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį, sutuoktinį, kaltinamąjį

Nukentėjusioji I. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyru S. T. gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 10 d., apie 20:00 val., ji miegamajame žiūrėjo televizorių, kai neblaivus S. T. pradėjo prie jos kabinėtis, liepė gultis į lovą. Jie susibarė. Ji taip pat buvo išgėrusi. Ji iš miegamojo nuėjo į virtuvę parūkyti, vyras atėjo jai iš paskos. Virtuvėje ji sėdėjo ant kėdės ir rūkė. Vyras vėl jai liepė eiti į lovą, bet ji nesutiko. S. T. supyko ir kumščiu sudavė du smūgius jai į galvą, po to delnu vieną kartą sudavė į veido dešinę pusę. Pataikė į dešinį skruostą ir prakirto viršutinę lūpą, pradėjo bėgti kraujas. Ji nugriuvo nuo kėdės ir vyras ją pradėjo tempti rankomis už plaukų, išrovė kuokštą plaukų. Ji verkė, prašė paleisti. Kažkuriuo momentu jis ją paleido ir nuėjo į kitą kambarį. Ji pasakė, kad kvies policiją ir tada jis pabėgo iš namų. Atvyko iškviesti policija ir medikai. Ją apžiūrėjo, tačiau į gydymo įstaigą vykti ji atsisakė. Pas teismo medicinos ekspertą nevyko ir nevyks. S. T. smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, už tai yra gavęs 60 parų arešto, bausmės dar neatlikęs. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 48-50).

Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus specialisto Sauliaus Simonavičiaus tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2025 m. sausio 10 d., 22:22 val., dirbdamas Raseinių rajone kartu su Šiaulių apskrities VPK VTT SPS vyresn. specialistu A. J. Jokimčiu, gavo budėtojo pranešimą apie tai, kad pranešėją sumušė vyras, išrovė daug plaukų. 22:26 val. atvykus į budėtojo nurodytą įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), juos pasitiko neblaivi (2,45 prom.) I. T., kuri buvo susijaudinusi, verkė. Ji paaiškino, kad jos vyras S. T. virtuvėje sudavė jai smūgius kumščiu į galvą ir, sugriebęs už plaukų, išrovė jai plaukų sruogą. I. T. galvoje matėsi sužalojimai. Moteris sukeltą skausmą įvertino 6 balais. Jos vyras S. T. buvo pasišalinęs. Atvykę GMP darbuotojai I. T. nustatė galvos plaukuotos dalies sužalojimą, į ligoninę vykti ji atsisakė. Blaivumas tikrintas alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0084, metrologinės patikros sertifikato Nr. 108614, patikra galioja iki 2025-10-06 (b. l. 8-11).

2025 m. sausio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur esama girtavimo požymių (b. l. 12-21).

2025 m. sausio 10 d. asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti nukentėjusiosios I. T. kūno apžiūros rezultatai: ant dešiniojo skruosto ir smakro yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Viršutinės lūpos dešinėje pusėja yra patinimas ir ant lūpų matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į sudžiūvusį kraują. Viršugalvio kairėje pusėje matomas paraudimas ir patinimas, panašus į sumušimą (b. l. 22-29).

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos kvietimo kortelėje nurodyta, kad nukentėjusioji I. T. teigia, jog vyras trenkė kumščiu į galvą. Apžiūrint viršugalvyje, kairėje pusėje, čiuopiasi nedidelis, skausmingas guzas. Šiuo metu jaučiasi gerai, galvos svaigimo nejaučia, nepykino, nevėmė. Moteris teigia, kad vartojo alkoholį kartu su vyru. Vykti į ligoninę atsisako (b. l. 41-45)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Artimas giminaitis baudžiamojoje teisėje yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (BK 248 straipsnio 1 d.). Šeimos narys - kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai (BPK 38 straipsnis).

S. T. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga:

Kaltinamasis S. T. savo kaltę pripažino visiškai, labai gailėjosi, nurodė, kad su sutuoktine – nukentėjusiąja I. T. susitaikė. Nurodė, kad savo veiksmų pilnai neatsimena, bet sutinka, kad jai sudavė, visus kaltinime nurodytus veiksmus pripažįsta. I. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prieš ją smurtavo sutuoktinis, jai sudavė kumščiu du smūgius į galvą ir ranka į veido dešinę pusę, išrovė kuokštą plaukų. Skausmą įvertino iš 10 balų 6 balais. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir greitosios pagalbos tarnybos iškvietimo kortelės matyti, kad I. T. viršugalvyje kairėje pusėje čiuopiamas skausmingas guzas, galvoje matėsi sužalojimai. S. T. pripažino, kad pavartojęs alkoholio nesusivaldo ir smurtauja prieš sutuoktinę.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis S. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą - tai yra namuose, virtuvėje, savo šeimos nariui - sutuoktinei kumščiu tyčia sudavė du smūgius į galvą, vieną smūgį delnu į veidą, po to, sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų, ją tempė į kitą kambarį.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo S. T. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo S. T. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, į tai, kad S. T., būdamas teistas (už smurtinį nusikaltimą) ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą savo šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu (už smurtą artimoje aplinkoje teistas dešimt kartų), taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios išvados nekeičia tai, kad S. T. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi, kas teismo įvertinta kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat skiriant bausmę įvertintinas ir kaltinamojo elgesys po nusikaltimo padarymo, atsiprašymas nukentėjusiosios bei kitos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės.

Kaltinamojo S. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Kaltinamasis S. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veiką padarė dar neatlikęs bausmės paskirtos ankstesniu nuosprendžiu. Praeityje kaltinamasis teistas, paskutinį kartą teistas 2025 m. sausio 28 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t.y. padarė tapatų nusikaltimą; šuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 77-88), baustas administracine tvarka (b. l. 92-93), nedirbantis (b. l. 89), nėra duomenų, kad būtų registruotas įskaitose dėl priklausomybės ligų ar psichikos sutrikimų. S. T. vedęs, turi neįgalumą. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą (kaltinamasis ne pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę). Kaltinamasis S. T. savo kaltę pilnai pripažino, gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė ir jie susitaikė, nurodė, kad jis taip elgiasi (smurtauja) paveiktas alkoholio. Supranta, kas sutuoktinei skauda, supranta, kad šiuo metu jai bus geriau, nes jis atlieka bausmę ir kaip jis nurodė, ,,dabar jai nepakenks“. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, atsižvelgiant į tai, kad iš nubaudimų išvadų visiškai nedaro, kad jis jau teistas laisvės atėmimu už smurtą artimoje aplinkoje, skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima bausmės minimumui (BK 50 straipsnio 2 dalis), t.y. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad S. T. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

S. T. 2025 m. sausio 28 d. teistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika atlikta dar iki 2025 m. sausio 28 d. priimto nuosprendžio, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bausmės sudedamos iš dalies jas sudedant, prie 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Skiriant galutinę bausmę atsižvelgiama į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir skirtina laisvės atėmimo bausmė dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytina pagal 2025 m. sausio 28 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas.

S. T. skirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, kurios panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl atstovavimo išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. T. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kaltinamąjį gynė advokatas S. Jankauskas (b. l. 114, 124). Nustatyta, kad S. T. gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t.y. tuomet kai kaltinamasis nagrinėjant bylą yra suimtas (S. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajam kalėjime). Atsižvelgiant į tai kas aptarta, į tai, kad S. T. interesai būtų tinkamai ginami, jam gynėjas yra numatytas įstatymo ir būtinas, patirtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

S. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie 2025 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimt) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2025 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendį atliktą bausmės laiką ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. 22 val. 19 min. iki 2024 m. rugsėjo 17 d. 15 val. 20 min. (viena para), ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), S. T. pripažinti recidyvistu.

S. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.