Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam yra paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės K. P. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties, kuria pripažinta, kad K. P., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 259 str. 2 d. ir taikyta jam priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis už tai, kad dėl psichikos sutrikimo negalėdamas suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, veikdamas kartu su D. V., įvykdė svetimo turto vagystę įsibraunant į patalpą, bei neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prisirinko ir taip įsigijo narkotinės medžiagos šiomis aplinkybėmis: 2014 m. kovo 28 d., apie 3 val., veikdamas kartu su D. V., A. A. V. sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), pro duris įsibrovė į A. A. V. garažą ir iš jo vidaus pagrobė A. A. V. priklausantį turtą – 57,92 Eur vertės elektrinį grąžtą, 43,44 Eur vertės mažo diametro grąžtą, 43,44 Eur vertės kampinį šlifuoklį „KELLEN“, 43,44 Eur vertės kampinį šlifuoklį, 434,43 Eur vertės savaeigę žoliapjovę “Oleo-mok G-48TBQ“, 17,38 Eur vertės įrankių dėžę, 86,88 Eur vertės suvirinimo aparatą, 202,73 Eur vertės elektrinį piemenį „Delaval Energizer 1600B“ su pakrovėju, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, išdaužęs 28,96 Eur vertės gyvenamojo namo lango stiklą – pro langą įsibrovė į V. A. V. priklausantį gyvenamąjį namą, iš jo vidaus pagrobė V. A. V. priklausantį turtą – 21,72 Eur vertės barzdaskutę „Philips“ HQ6927/16, 21,72 Eur vertės barzdaskutę „Philips“ HQ 6940“, 43,44 Eur vertės kraujospūdžio aparatą „Microlife“, 17,38 Eur vertės juodos spalvos tris pultelius nuo televizoriaus (vieno pultelio kaina 5,79 Eur), 115,85 Eur vertės televizorių, 28,96 Eur vertės TV priedelį „Bigeline“, 24,62 Eur vertės skaitmeninį TV priedelį „TV STAR T910 USB“, 3,76 Eur vertės plaukų džiovintuvą „RIWA HD-1001“, 5,79 Eur vertės plaukų kirpimo mašinėlę „GAMMA“, iš seifo vidaus 800 litų (231,70 Eur), 324,37 Eur vertės avių kirpimo mašinėlę „Constanatas3-S“, auksinius dirbinius: 202,73 Eur vertės vyrišką stambaus pynimo auksinę grandinėlę ant kaklo, 115,85 Eur vertės vyrišką platų auksinį žiedą, 86,88 Eur vertės tris rusiško aukso moteriškas grandinėles (vienos grandinėlės kaina 28,96 Eur), 17,38 Eur vertės auksinį pakabuką su svarstyklių zodiako ženklu, 20,27 Eur vertės moterišką rusiško aukso grandinėlę ant rankos, 14,19 Eur vertės 5 pakelius cigarečių „Marlboro“ (vieno pakelio kaina 2,84 Eur), tuo nukentėjusiajam A. A. V. padarė 2255,23 Eur žalą.

Be to, 2014 m. liepos 25 d. metu, pievoje, esančioje (duomenys neskelbtini), K. P. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prisirinko ir taip įgijo narkotinės medžiagos – 37,0216 g. kanapių (antžeminių dalių), kurias parsigabeno į savo gyvenamą sodybą ir neteisėtai laikė gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, kol 2014 m. rugpjūčio 4 d. apie 14:30 val. atvykę policijos pareigūnai kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir išėmė.

Asmuo, kuriam yra paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės K. P. apeliaciniame skunde prašo paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį gydymą. Skunde nurodo, kad pakeistus gydymą į ambulatorinį lankysis pas gydytojus ir vartos paskirtus medikamentus. Apelianto teigimu, jis būdamas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje negali pasirūpinti sunkiai sergančia savo motina, kuri yra slaugos ligoninėje. Be to, šiuo metu nėra kam prižiūrėti namų, kurie jau du kartus buvo apiplėšti. Skunde pažymima, kad kitas kaltinamasis buvo nuteistas ir bausmės vykdymas atidėtas, nors prieš tai buvo nekartą teistas. Apeliantas pažymi, kad jo niekas negali aplankyti, negali pamatyti motinos, kurios būklė vis sunkėja.

Nukentėjusysis K. A. V. atsiliepime į K. P. nurodo, kad vagystė buvo įvykdyta šaltakraujiškai, vertingus daiktus kaltinamieji pardavė, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmens, kuriam yra paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės K. P. gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti. Prokurorė, K. P. apeliacinį skundą prašė atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Asmens, kuriam yra paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės K. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas nustatė, kad K. P. padarė BK 178 str. 2 d., 259 str. 2 d. uždraustas veikas ir apeliantas neginčija šių aplinkybių. Jis tik nesutinka su jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi - stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, prašo ją pakeisti ir skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Todėl atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde K. P. suformuluotą prašymą, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Pagal BK 98 str. 1 d. priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei.

Kolegija pažymi, kad pagrindinis kriterijus parenkant minėtą medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos. Byloje esantis teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-13/2015, patvirtina, kad K. P. nustatytas vidutinio sunkumo depresija, šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas, dėl ko jis veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. K. P. nustatyta nediferencijuota šizofrenija, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl jo psichikos būsenos rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ (t. 2 b. l. 157-161). Taigi, šiame akte konstatuota, jog K. P. diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas, dėl kurio jam reikalingas stacionarus priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausta ekspertė N. M. patvirtino, kad K. P. dėl psichikos sutrikimų negalėjo suvokti nusikalstamų veikų pobūdžio arba valdyti savo veiksmų. K. P. ne kartą lankėsi pas rajono psichiatrą, o dėl savęs žalojimo gydėsi Marių ligoninėje. K. P. yra nekritiškas savo sutrikimui, todėl ekspertė sprendė, kad jam tikslinga skirti priverstinį gydymą - stacionarinį stebėjimą specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Atsižvelgusi į ekspertizės akto išvadas, ekspertės paaiškinimus, kolegija konstatuoja, kad vadovaudamasis BPK 403 str. 2 d. 2 p., pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tokia priverčiamoji priemonė atitinka K. P. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantui pakaktų skirti ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes BK 98 str. 2 d. numato, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Apelianto vertinimas, kad jam galima skirti ir ambulatorinį stebėjimą, yra subjektyvus, jis savo elgesį vertina iš savo asmeninių pozicijų, todėl teisėjų kolegija, šiuo atveju, atsižvelgia į specialistų (teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų) pateiktą K. P. psichinės būklės vertinimą, į jų išvadas, nurodančias, kad dėl psichikos sutrikimų jam reikalingas priverstinis gydymas stacionare, o ne ambulatorinis stebėjimas.

Pažymima, kad vadovaujantis BK 98 str. 6 d. nuostatomis teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi, esant pagrindui, teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, galės priimti sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar jos taikymo panaikinimo BPK 405 str. nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas priverčiamąją medicinos priemonę pagal BK 98 str. 1 d. 2 p., baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė, todėl apelianto skundą tenkinti ir nutartį keisti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamuoju įstatymu uždraustas veikas padariusio asmens K. P. apeliacinį skundą atmesti.