Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-205-736/2016;

proceso Nr. 1-01-1-17725-2016-4;

1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.10.3; 1.2.4.8.3; 1.2.4.8.3; 1.2.4.9; 1.2.4.9; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.

2016 m. gruodžio 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, individualios įmonės savininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui sūnui R. K. laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-06), BK 140 str. 2 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo S. K. 2016-03-09), BK 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo S. K. 2016-04-12), BK 140 str. 3 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui sūnui R. K. 2016-04-14),

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

- laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 6 d., apie 12-13 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą savo šeimos nariui – mažamečiui sūnui R. K., gim. (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas jam fizinį skausmą;

- 2016 m. kovo 9 d., apie 7-8 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sugriebė savo šeimos nariui – žmonai S. K. už dešinės rankos ir, ją suspaudęs, tąsė, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešiniame žaste - taip nežymiai sutrikdė S. K. sveikatą;

- 2016 m. balandžio 12 d., apie 15-18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos nariui – žmonai S. K. į kaktą, po to, jai nuėjus į kitą kambarį, tyčia vieną kartą delnu sudavė S. K. į veidą ir tris kartus delnu į dešinę ranką, taip sukėlė jai fizinį skausmą;

- 2016 m. balandžio 14 d., apie 7-8 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia tris kartus delnu sudavė į sėdmenis savo šeimos nariui – mažamečiui sūnui R. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. K. dėl pareikštų kaltinimų kaltės nepripažino nei ikiteisminiame tyrime, nei teisiamajame posėdyje. Toks jo kaltės įvykdžius nusikaltimus neigimas vertintinas siekimu išvengti įstatymų numatytos atsakomybės. Visi kaltinimai pareikšti remiantis jo dukters iš ankstesnės santuokos A. K. ir sutuoktinės S. K. paaiškinimais ikiteisminiame tyrime, tačiau, dar jam nesibaigus, abi parodymus duoti atsisakė (1 t., 46, 149 b. l.). Nukentėjusioji S. K. duoti parodymus prieš sutuoktinį R. K. atsisakė ir teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl jos jį apkalbėjo vartojus fizinį smurtą. R. K. dukters ir sutuoktinės parodymus, kurie visiškai sutampa, patvirtina kiti byloje esantys ir BPK 20 str. tvarka patikrinti įrodymai dėl kaltinamojo smurtavimo.

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas abejonių nekelia, ji visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji S. K. dėl sutuoktinio smurtavimo į prokuratūrą kreipėsi 2016-04-12 trijų lapų apimties pareiškimu (1t., 21-23 b. l.). Prie pareiškimo pridėjo specialisto išvadą dėl jai 2016-03-09 padarytų sužalojimų, pažymėtina, kad į specialistą kreipėsi ne policijos pareigūnų siuntimu, o savo iniciatyva. Du kartus davė parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams (1t., 25-31 b. l.). 2016-04-20 parodymuose, dalyvaujant advokatui (jau pats advokato pasitelkimas laikytinas reikšmingu faktu) nurodoma „2016 m. kovo mėnesį, laikotarpiu nuo 1 iki 6 dienos apie 12-13 val. mano vyras R. K. sudavė vieną kartą delnu mūsų sūnui R. Tai matė R. dukra A., 18 metų amžiaus, bei virtuvėje buvo mūsų dukra S. 2 metų amžiaus. 1016-03-09, apie 7-8 val., R. mūsų vaikų S. ir R. akivaizdoje sugriebė man už dešinio žasto ir, stipriai suspaudęs, tampė. Man skaudėjo. Po šio įvykio kreipiausi į moterų krizių centrą ir man paskyrė teisininko konsultaciją. Konsultavo policijos pareigūnė D. Man pasakė, kad reikia po tokių įvykių kviesti policiją ir reikia dėl sužalojimų kreiptis pas ekspertus, ką aš ir padariau. Išvada pridėta prie mano pareiškimo. 2016 m. balandžio mėn., laikotarpiu nuo 12 iki 13 dienos, apie 15-18 val., aš su R. buvome kambaryje vieni ir R. man vieną kartą delnu sudavė į kaktą, aš nugriuvau ant lovos. Man skaudėjo nuo smūgio. Tuomet nuėjau į vaikų kambarį, kur buvo visi trys vaikai ir R. atėjęs vieną kartą sudavė man delnu per dešinį skruostą ir tris kartus sudavė delnu per ranką. Man skaudėjo. 2016-04-12 aš parašiau pareiškimą dėl R. elgesio ir jį tą pačią dieną išsiunčiau į prokuratūrą. 2016-04-14, apie 7-8 val., išgirdau trijų pliaukštelėjimų garsą ir, išėjusi iš vonios, pamačiau kaip sūnus R. verkia. Vyras jam sudavė tris kartus per užpakaliuką dėl to, kad sūnus sudavė sesei S. R. neleidžia man ir vaikams ramiai gyventi. Namuose yra pastovi įtampa. Mano vyras susiradęs meilužę ir tai man pasakė tiesiai į akis bei pasakė, kad su manim nesiskirs, nes aš turiu būti namuose ir tvarkytis bei auginti vaikus, o jis turi gyventi savo gyvenimą ir aš turiu pritarti meilužės turėjimui. Kai pasakiau, kad skirtis noriu jis pradeda sakyti, kad atims vaikus. Bijau normaliai gyventi, nes kai R. grįžta namo ir verkia ar triukšmauja vaikai, R. pradeda pykti. R. mane kontroliuoja, neleidžia man niekur išeiti be jo žinios. Aš net negaliu turėti draugų, nes visą dėmesį turiu skirti jam ir vaikams. R. neleidžia mūsų vaikams bendrauti su mano brolio šeima, nes mano brolis atseit turi neigiamą požiūrį į jį. R. mane emociškai ir psichologiškai terorizuoja. Aš šiuo metu renku dokumentus skyryboms. Šiuo metu aš gyvenu pas savo brolį su R. ir S., o A. gyvena pas R. seserį“.

Iš perskaitytų liudytojos A. K. (kaltinamojo ir nukentėjusiosios teigimu, ji gyvena ir mokosi Škotijoje, artimiausius 2-3 metus neketina grįžti į Lietuvą) parodymų 2016-04-25 (1t., 50-51 b. l.) matyti, kad ji parodė, jog „mano teisės man išaiškintos ir aš jas suprantu. Esu įspėta už melagingų parodymų davimą. Sutinku duoti parodomus. Mano tėtis R. K. prieš maždaug 11 metų pradėjo gyventi su pamote S. K.. Mano mama gyvena užsienyje. Ji su tėčiu išsiskyrė dėl jo agresyvaus būdo. Mes gyvenam (duomenys neskelbtini) - aš, tėtis, S. ir S. ir tėčio bendri vaikai S. ir R. 2016 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimenu, atrodo buvo savaitgalis, apie 13 val., mes visi buvome namuose ir aš savo kambaryje laikiau R. ant kelių ir jis mane apspjovė. Aš įsižeidžiau, kad jis taip pasielgė ir pasakiau tai S. ir tėčiui. Tėtis pasikvietė R. į virtuvę ir kelis kartus paklausė, ar jis mane apspjovė, bet R. pamelavo, kad mane apspjovė S. Tada tėtis vieną kartą delnu stipriai sudavė R. į žandą. Ant žando liko raudonos pirštų žymės. Tėtis supyko, kad R. jam pamelavo. Gali būti, kad buvo kovo 9 d. ryte, valandos neprisimenu, namuose buvome visi kartu ir tėtis priekaištavo S., kad ši nesišypso ir ji skleidžia namuose blogą energiją. Kad S. būtų rodžiusi man mėlynę ant rankos, nemačiau. Kaip tėtis ją tampė už rankos aš nemačiau. Tuomet balandžio mėnesį, galėjo būti 12 ar 13 diena, apie 16-18 val., visi buvome namuose ir aš, būdama koridoriuje, girdėjau, kad tarp S. ir tėčio vyksta konfliktas. Tėtis eilinį kartą jai priekaištauja dėl visko: namai, vaikų. Pamačiau kaip jis vieną kartą delnu sudavė Sa. į kaktą ir S. nugriuvo ant lovos. Tuomet S. atėjo pas mane į kambarį ir tėtis atėjo iš paskos ir S. tuomet laikė rankose S. Tėtis pasakė, kad S. ir vaikai jo negerbia ir S. dėl to kalta ir vieną kartą sudavė delnu į skruostą ir tris kartus dainų sudavė jai per ranką. 2016-04-14 ryte, apie 7-8 val., S. su R. susiginčijo ir S. pradėjo verkti. Tuomet tėtis pasikvietė R. į virtuvę ir išgirdau R. verkiant ir išėjusi iš kambario pamačiau, kaip tėtis ranka sudavė vieną kartą R. į užpakaliuką, Prieš tai dar buvo du tokie patys smūgių garsai. Mano tėtis yra labai agresyvus, piktas, pastoviai mane, S. ir S. bei R. laiko įtampoje. Mes bijom namuose ką nors ne taip pasakyti ar padaryti. S. ir R. negali triukšmauti, nes tėtis pasiunta. Aš bijau gauti prastesnį pažymį, nes tėtis ant manęs rėkia. S. namuose neturi jokios balso teisės. Mano tėčio žodis yra vienintelis ir kitų tiesų nėra. Mes savo nuomonės išreikšti negalime. Jei kas nors vyksta ne taip, kaip jisai nori, prasideda grasinimai: tuoj gausi į galvą, tuoj spirsiu ir pan. S. namuose yra kaip tarnaitė, nes bijo jam ką nors pasakyti ir tuo naudojasi. Tėtis dabar bendrauja su 22 metų mergina ir aš bei S. tą žinom. Tėtis verčia mane bendrauti su ta mergina nors žino, kad aš to nenoriu. Jis nori, kad aš su ja rasčiau bendrą kalbą. Aš su S. sutariu gerai ir jau koks pusmetis jai užuominom sakau, kad reiktų kažką daryti dėl tokios įtemptos situacijos namuose. Gal net jai skirtis“.

Liudytoja N. S., Kėdainių r. PK tyrėja, parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta tiek, kiek ji susijusi su byla, o kaltinamąjį mato pirmą kartą. Pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kartu su ja forminant įvykį buvo tyrėjas N. N.. Apklausa vyko nukentėjusiosios bute, protokole užfiksavo tai, ką nurodė pareiškėja. Nukentėjusiosios teisių išaiškinimo protokolą pildė N. N., jis ir išaiškino nukentėjusiajai jos teises. Nukentėjusioji sutiko duoti parodymus apie tai, kad sutuoktinis vartojo fizinį smurtą. Apklausa vyko sklandžiai, jei nespėdavo rašyti, sustabdydavo nukentėjusiosios pasakojimą, o paskui vėl tęsdavo. Protokolas buvo surašytas ir duotas pareiškėjai pasiskaityti, o kai perskaitė, pasirašė.

Liudytoja I. Y. parodė, kad 2016 m. kovo mėnesį dirbo tyrėja Kėdainių r. PK. Nukentėjusios apklausos metu kartu su ja buvo jos gynėjas advokatas Vytautas Polikaitis. Atliko jos papildomą apklausą, teisės buvo nukentėjusiajai išaiškintos papildomai žodžiu, nes pasirašytinai jau buvo išaiškintos. Apklausos metu nukentėjusioji buvo pasimetusi, aiškino, kad jos vyras namuose yra Dievas, kuriam niekas negali prieštarauti. Smurtas buvo du kartus naudotas prieš vaiką ir du kartus prieš nukentėjusiąją. Apklausa vyko sklandžiai, nukentėjusioji viską gerai prisiminė, įvykiai buvo sudėlioti chronologine tvarka. Nežino, kodėl nukentėjusioji turėjo advokatą, gal dėl to, kad žinojo, jog ir jos vyras turi advokatą. Nukentėjusioji protokolą perskaitė pati, jį pasirašė, pasirašė ir jos advokatas. Apklausinėjo ir A. K., ji kaltinamojo dukra. A. K. buvo išaiškintos jos teisės, buvo pasakyta, kad gali neduoti parodymų prieš tėtį. A. K. sutiko duoti parodymus, pasakojo nuosekliai, buvo įsitikinusi tuo, ką kalba. Protokolą A. K. perskaitė pati ir pasirašė. Po apklausos nebuvo pareikštos jokios pretenzijos.

Liudytojas N. N., dirbantis Kėdainių r. PK, parodė, kad su N. S. pas nukentėjusiąją nuvyko į namus pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Tuo metu pagal iškvietimus vykdavo dviese, kad greičiau suformintų dokumentus. Jis išaiškino nukentėjusiajai teises dėl atsakomybės ir parodymų davimo, priėmė iš jos pareiškimą, o apklausą vykdė N. S.. Nukentėjusioji sutiko duoti parodymus ir pasirašė protokole. Buvo nukentėjusiajai išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš sutuoktinį, tačiau policija ir buvo iškviesta dėl netinkamo sutuoktinio elgesio. Nukentėjusioji bijojo grįžtančio vyro, tai pasiūlė jai užsirakinti, neištraukti rakto ir neįleisti vyro į namus. Nukentėjusioji sakė, kad išvažiuos pas gimines, kad nebūtų namuose. Išvažiavimas pas gimines buvo su tikslu nebūti namuose ir nesusitikti su vyru. Nukentėjusioji iš tikrųjų buvo išsigandusi, jos pasakojimas buvo nuoseklus. Dar išeinant girdėjo, kaip kaltinamojo dukra pasakė, kad bijo būti namuose ir kad pagaliau reikia viską baigti. Nepamena, bet atrodo, kad tai ne pirmas smurtavimo atvejis.

Įrodymai turi būti vertinami laikantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo ir liudytojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. apžvalga dėl baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje, išvadų 4 punktas); teismo išvadų pagrindimas vien šiais parodymais neabejotinai reikštų BPK įtvirtintų įrodymų leistinumo ir jų vertinimo principų pažeidimą. Teismas gali gristi išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-55/2009).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios S. K. ir liudytojos A. K. duotus parodymus apie kaltinamojo R. K. padarytas nusikalstamas veikas patvirtina teisėtu ir leistinu būdu gautos teismo medicinos specialistų išvados, jas apklaususių ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymai. Vienos apklausos metu (1t., 29-33 b. l.) dalyvavo ir nukentėjusiosios iniciatyva pagalbon pasitelktas atstovas (advokatas V. Polikaitis).

Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios S. K. pateiktą, kupiną nuoskaudos, nevilties ir pažeminimo, pareiškimą (1t., 21-23 b. l.); ji pati savo iniciatyva kreipėsi dėl jos sutuoktinio R. K. naudoto psichologinio ir fizinio smurto. Prie pareiškimo pateikė specialisto išvadą (1t., 24 b. l.), kurioje S. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimas padarytas galimai tiriamosios nurodytu laiku ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo medicinos ekspertei ji nurodė, kad fizinį smurtą 2016-03-09, apie 7-8 val., vartojo sutuoktinis R. K., ranka suspaudė jai dešinį žastą, suėmęs už dešinės rankos tampė po namus.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (1 t., 36 b. l.) nurodyta, kad S. K. teismo medicinos ekspertei paaiškino, jog „2016 m. balandžio mėn., laikotarpiu nuo 12 -13 dienos, apie 15-18 val., aš su vyru R. K. buvome kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), vieni ir R. man vieną kartą delnu sudavė į kaktą, aš nugriuvau ant lovos. Man nuo smūgio skaudėjo. Tuomet nuėjau į vaikų kambarį, kur buvo visi trys vaikai ir ten atėjęs R. kartą sudavė delnu per dešinį skruostą ir tris kartus delnu per dešinę ranką. Man skaudėjo. Ekspertė konstatavo, jog „kiekvienam sveikam žmogui suduotas smūgis ar kitoks fizinis poveikis sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą. Jei yra įrodymų apie realiai suduotus smūgius, nors ir nepalikusius objektyvių sužalojimų, tai didesnis ar mažesnis fizinis skausmas buvo sukeltas.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (1 t., 44 b. l.) nurodyta, kad S. K. teismo medicinos ekspertei paaiškino, jog „2016 m. kovo mėn., laikotarpiu nuo 1 iki 6 dienos, apie 12-13 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras R. K. sudavė vieną kartą delnui sūnui R. K., gim. (duomenys neskelbtini), į žandą. 2016-04-14, apie 7-8 val., tame pat bute ji išgirdo trijų pliaukštelėjimų garsą ir pamatė, kad sūnus R. verkia. Jos vyras R. K. sūnui ranka tris kartus sudavė per užpakaliuką“. Ekspertė konstatavo, jog „remiantis užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis buvusį mušimo ar kitokį smurtavimo faktą, tikėtina, kad R. K. buvo sukeltas fizinis skausmas mechaninio poveikio į žando ir sėdmenų sritį pasėkoje“. Iš gimimo liudijimo nuorašo (1t., 41 b. l.) matyti, kad R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažametis. Jo tėvu nurodytas R. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš perskaitytų liudytojos A. K. parodymų 2016-04-25 (1t., 50-53 b. l.) matyti, kad ji parodė, jog tėvas R. K. nuolat elgiasi agresyviai, terorizuoja šeimos narius, namuose tvyro įtampa. Greta to, jos parodymai gana išsamūs ir detalūs pagal kiekvieną iš R. K. pareikštų keturių kaltinimų. Liudytojo apklausos protokole nurodyta ir tai, kad „mano teisės man išaiškintos ir aš jas suprantu. Esu įspėta už melagingų parodymų davimą. Sutinku duoti parodymus.... Aš su S. sutariu gerai ir jau koks pusmetis jai užuominom sakau, kad reiktų kažką daryti dėl tokios įtemptos situacijos namuose. Gal net jai skirtis...“. Liudytoja protokolo priede savo ranka padarė įrašą „Savo apklausą perskaičiau, pagal mano pasakojimą surašyta teisingai. A. K.“. Apie tai, kad liudytojai jos teisės buvo išaiškintos (tame tarpe ir apie teisę atsisakyti duoti parodymus prieš tėvą) parodė ir teisiamajame posėdyje apklausta tyrėja I. Y. Įvertinus taip pat ir apklausos protokole pateiktų parodymų turinį, nėra pagrindo tikėti A. K. 2016-06-08 pareiškime teigimui apie tai, kad jai nebuvo išaiškinta apie teisę atsisakyti duoti parodymus prieš tėvą. Pažymėtina ir tai, kad, atsisakiusi duoti parodymus, nukentėjusioji S. K. nepaneigė nusikalstamų veikų buvimo faktų. Pavyzdžiui, baigiamosiose kalbose ji nurodė: „Aš nenoriu, kad R. K. būtų nuteistas. Mes turime du vaikus, juos reikia užauginti. Man vienai nėra lengva. Manau, kad vyro nuteisimas pakenktų mūsų šeimai, santykiams. Skyrybų klausimas šiuo metu pakibęs, mes dabar turime patirtį, kad kai esame atskirai, kenčia šeima, kenčia vaikai. Manau, kad teistumas pakenktų bendravimui“. Atkreiptinas dėmesys ir į liudytoju apklausto policijos pareigūno N. N., dalyvavusio nukentėjusios apklausoje jos bute, parodymus: „Nukentėjusioji bijojo grįžtančio vyro, tai pasiūlė jai užsirakinti, neištraukti rakto ir neįleisti vyro į namus. Nukentėjusioji sakė, kad ji išvažiuos pas gimines, kad nebūtų namuose. Išvažiavimas pas gimines buvo su tikslu nebūti namuose ir nesusitikti su vyru. Nukentėjusioji iš tikrųjų buvo išsigandusi, bet jos pasakojimas buvo nuoseklus. Dar išeinant girdėjo, kaip kaltinamojo dukra pasakė, kad bijo būti namuose ir kad pagaliau reikia viską baigti. Nepamena, bet atrodo, kad tai ne pirmas smurtavimo atvejis“. Policijos pareigūnai į butą (duomenys neskelbtini), atvyko būtent dėl nukentėjusiosios kreipimosi pagalbos dėl sutuoktinio R. K. smurtavimo.

Vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. K., veikdamas tiesiogine tyčia: 1) laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 6 d., apie 12-13 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą savo šeimos nariui – mažamečiui sūnui R. K., gim., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą - veika pagal BK 140 str. 3 d. kvalifikuota tinkamai; 2) 2016 m. kovo 9 d., apie 7-8 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sugriebė savo šeimos nariui – žmonai S. K. už dešinės rankos ir, ją suspaudęs, tąsė, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešiniame žaste - taip nežymiai sutrikdė S. K. sveikatą - veika pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai; 3) 2016 m. balandžio 12 d., apie 15-18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos nariui – žmonai S. K. į kaktą, po to, jai nuėjus į kitą kambarį, tyčia vieną kartą delnu sudavė S. K. į veidą ir tris kartus delnu į dešinę ranką, taip sukėlė jai fizinį skausmą - veika pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai; 4) 2016 m. balandžio 14 d., apie 7-8 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia tris kartus delnu sudavė į sėdmenis savo šeimos nariui – mažamečiui sūnui R. K., gim. 2011-01-10, taip sukėlė jam fizinį skausmą - veika pagal BK 140 str. 3 d. kvalifikuota teisingai.

R. K. padarė keturis, tyčinius, baigtus, nesunkius nusikaltimus, praeityje neteistas, tačiau administracine tvarka baustas net 35 kartus, turi galiojančių nuobaudų (1t., 88, 95-114 b. l.), byloje nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose, yra R. K. firmos savininkas (1t., 116 b. l.), santuokoje turi du mažamečius vaikus (1 t., 132 b. l.). Kaltinamasis nukentėjusiųjų (savo šeimos narių) neatsiprašė, nebandė su jais taikytis. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, vadovaujantis BK 41 str., 54 – 55 str., manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant sankcijoje numatytas vidurkio trukmės laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p.). Paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 d., 4 d.). Vadovaujantis BK 72² str., R. K. įpareigotinas bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir civilinio ieškinio nėra.

Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, bet kokia forma nebendrauti su ja ir kartu gyvenančiais asmenimis S. K., R. K., gim. 2011 m., ir A. K., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Pašto išlaidos 5,80 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš R. K. (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1d.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui sūnui R. K. laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-06), BK 140 str. 2 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo S. K. 2016-03-09), BK 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo S. K. 2016-04-12), BK 140 str. 3 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui sūnui R. K. 2016-04-14), ir skirti:

pagal BK 140 str. 3 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui sūnui R. K. laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-06) laisvės apribojimą vieneriems metams, pagal BK 140 str. 2 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo S. K. 2016-03-09) laisvės apribojimą vieneriems metams,pagal BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo S. K. 2016-04-12), laisvės apribojimą vieneriems metams,

- pagal BK 140 str. 3 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui sūnui R. K. 2016-04-14) laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti sudedant iš dalies ir paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant: 1) nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p.).

Vadovaujantis BK 72² str., R. K. įpareigoti bausmės atlikimo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemonės rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, bet kokia forma nebendrauti su ja ir kartu gyvenančiais asmenimis S. K., R. K., gim. 2011 m., ir A. K., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išieškoti iš R. K. 5,80 Eur (penkis eurus 80 ct) pašto išlaidų valstybei (mokėti - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškintina R. K., kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.