Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria netenkintas R. K. prašymas dėl paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje (dėl 2016 m. kovo 1 d. – 2016 m. kovo 6 d. fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui), BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui 2016 m. kovo 9 d.), BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui 2016 m. balandžio 12 d.), BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui 2016 m. balandžio 14 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus, sudedant iš dalies, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, nuteistasis įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi pakeista Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties dalis dėl bausmių nuteistajam R. K. skyrimo: pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2016 m. kovo 1 d. – kovo 6 d. nusikalstama veika) paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2016 m. balandžio 14 d. nusikalstama veika) paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės ir bausmės, paskirtos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už dvi nusikalstamas veikas), subendrintos iš dalies sudedant ir R. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams su pirmosios instancijos teismo nustatytais įpareigojimais ir 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi nuteistajam R. K. skirtos 5649 Eur dydžio baudos sumokėjimas išdėstytas 6 (šešių) mėnesių terminui, nustatant, kad jis kas mėnesį privalo sumokėti ne mažiau kaip 1/6 nustatytos baudos dalį. Tuo atveju, jei nuteistasis bent mėnesį nesumokės 1/6 dalies baudos dydžio, likusios nesumokėtos baudos dalį nutarta perduoti priverstiniam išieškojimui.R. K. aukštesnės instancijos teismo prašė aukščiau nurodytą nutartį pakeisti ir paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, tačiau Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi šis jo prašymas buvo atmestas.2018 m. liepos 20 d. R. K. pateikė prašymą Kauno apylinkės teismui jam paskirtos 5649 Eur baudos likusią nesumokėtą 2824,50 Eur dydžio dalį pakeisti viešaisiais darbais, tačiau 2018 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi šis prašymas buvo atmestas, nurodant, kad nėra gautas antstolio teikimas dėl nuteistajam paskirtos baudos pakeitimo kita bausme.Skunde aukštesnės instancijos teismui R. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo prašymą, t. y. nesumokėtą baudos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Skunde pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu yra sumokėjęs pusę paskirtos baudos (už tris mėnesius), tačiau teismo nustatytas mokėjimo laikotarpis dar nepasibaigęs. Jis neturi lėšų ir nebegali tęsti baudos sumų mokėjimo, todėl teismas turėjo tenkinti jo prašymą ir likusią nesumokėtą baudos dalį pakeisti į viešuosius darbus. Pareiškėjo vertinimu, teismas padarė neteisingą išvadą, jog baudos keitimas į viešuosius darbus galimas tik esant antstolio kreipimuisi ir jo sutikimui. Visas baudos mokėjimo laikotarpis dar nepasibaigęs, todėl ji nėra vykdoma priverstinai.R. K. skundas atmetamas.Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateikto skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad baudos bausmė į viešųjų darbų bausmę nuteistajam nepakeista pagrįstai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.Baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos išieškojimą.Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 24 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes. Antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais.Nagrinėjamu atveju R. K. 5649 Eur baudos mokėjimas buvo išdėstytas šešių mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad jis kas mėnesį privalo sumokėti ne mažiau kaip 1/6 nustatytos baudos dalį. 2018 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje pažymėta, kad tuo atveju, jei nuteistasis bent mėnesį nesumokės 1/6 dalies baudos dydžio, likusios nesumokėtos baudos dalis bus perduota priverstiniam išieškojimui. 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo priimtas patvarkymas vykdyti 2018 m. kovo 2 d. nutartį, o 2018 m. rugpjūčio 13 d. - patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, t. y. išieškoti 2823 Eur skolos iš R. K.. Patvarkymas buvo priimtas būtent dėl to, kad nuteistasis nustojo mokėti paskirtos baudos dalis. Prašyme apylinkės teismui R. K. nurodė, jog nebeišgali mokėti baudos, nes nebeturi nei pajamų, nei santaupų, jo sutuoktinė yra bedarbė ir registruota Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyriuje, todėl šeimoje yra susidariusi sunki finansinė padėtis. Vis dėlto, šių teiginių teismas neturi objektyvios galimybės patikrinti. Apie asmens materialinę padėtį sprendžiama ne tik iš gaunamų darbinių pajamų, tačiau ir iš turimo kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, kitų vertybių, kurių ieškoti privalo antstolis, o ne teismas. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas dar visai neseniai pradėtas vykdyti, todėl konstatuoti, kad R. K. neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra jokio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudos pakeitimas viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo (skolininko) finansinė padėtis yra dinamiška, ji gali itin greitai pasikeisti ir dėl to antstolio teikimas gali prarasti prasmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartis byloje Nr. 1N-17-396/2015). Todėl tiesioginė antstolio komunikacija su nuteistuoju (skolininku) yra svarbi prielaida efektyviam baudos išieškojimui ir ji būtina visose vykdomosiose bylose, taip pat ir tose, kuriose išieškotoju yra valstybė. Taigi, R. K. privalo sąžiningai bendradarbiauti su antstoliu ir nekliudyti jam atlikti vykdymo veiksmus. Antstolis, atlikęs jam įstatyme numatytas funkcijas, savarankiškai spręs, ar tikslinga kreiptis į teismą dėl baudos keitimo kita bausmės rūšimi. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.