Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas D. Gudas Proceso Nr.03-1-00345-10 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6

2011 m. gegužės 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-02-18 nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2007-09-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš E. V. ir A. D. solidariai priteista 1000 litų nukentėjusiajam D. S. neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. D., kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. pagal LR BK 286 str. nuteistas už tai, kad 2010-08-05, apie 22 val. 40 min., Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolėje, gyvenamoje zonoje, 152 brigados gyvenamoje patalpoje, pataisos namų pareigūnams įtarus jį esant apsvaigus nuo alkoholio ir pareikalavus eiti į budėtojų dalį patikrinimui, nevykdė šių nurodymų ir, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia siekdamas išvengti neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo, naudodamas fizinį smurtą, sudavė kumščiu Marijampolės pataisos namų direktoriaus budinčiam padėjėjui D. K. į galvą, tokiu būdu sukeldamas D. K. fizinį skausmą, jam pasipriešino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir panaudodamas fizinį smurtą, E. V. pasipriešino Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui D. S., atėjusiam kartu su D. K., t.y. patalpoje dingus šviesai, veikdamas kartu su A. D., pargriovė ant grindų prižiūrėtoją D. S. ir keletą kartų spyrė į galvą, rankas, krūtinę, nugarą, tokiu būdu padarydamas D. S. daugybinį paviršinį galvos sužalojimą, galvos sumušimą, taip pat kraujosruvas kaktos-dešinio smilkinio-dešinio skruosto srityje, kairio dilbio, kairės plaštakos, kaklo, dešinio peties srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. V. pasipriešino Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui V. Š., atėjusiam kartu su D. K., t.y. naudodamas fizinį smurtą, kartą sudavė kumščiui į veidą, tokiu būdu sukeldamas V. Š. fizinį skausmą, jam pasipriešino.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo E. V. nusikalstamą veiką pagal LR BK 286 str. ir paskyrė nuteistajam bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir vadovaujasi į Bendrosios dalies normų reikalavimus. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. V., parenkant jos rūšį ir nustatant jos dydį, vadovavosi LR BK 286 str. sankcijos ir 54 str. 2 d. reikalavimais. Teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str. 2 d., E. V. motyvuotai paskyrė dvejų metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad apeliantas teisiamas jau septintą kartą, tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal LR BK 27 str. 1 d. nuostatas laikoma nusikaltimų recidyvu, o LR BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad pasipriešinimą viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigūnams E. V. įvykdė Marijampolės pataisos namuose, laisvės atėmimo bausmė atlikimo metu. Marijampolės pataisos namų administracijos nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, nes pažeidinėja nustatytą tvarką, turi vienuolika galiojančių drausminių nuobaudų, bausmę šiuo metu atlieka drausmės grupės sąlygomis. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę didesnę negu LR BK 286 str. sankcijoje numatytos tos rūšies bausmės vidurkis, nes tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į kaltės rūšį – tiesioginę tyčią, nuteistojo asmenybę ir tyčinių nusikaltimų recidyvą, laikytina, kad paskirtoji bausmė E. V. nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Apeliantas skunde prašo švelninti bausmę, nes pataisos namų pareigūnų atžvilgiu fizinio smurto nevartojo, tik įlindo į tarpą tarp pareigūnų ir nuteistojo, siekiant sustabdyti įsiplieskusį konfliktą. Teisėjų kolegijos nuomone, šis nuteistojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi skundžiamame nuosprendyje E. V. kaltė pasipriešinus viešojo administravimo funkcijas atliekantiems Marijampolės pataisos namų pareigūnams, vartojant nukentėjusiųjų D. K., D. S. bei V. Š. atžvilgiu fizinį smurtą, neginčijamai įrodyta nukentėjusiųjų D. K., Ž. Z., V. Š., J. R. ir D. S., liudytojų T. K. ir A. T. parodymais.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą dvejiems metams septyniems mėnesiams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė LR BK 64 str. pagrindu dalinio sudėjimo būdu buvo bendrinama su Kauno apygardos teismo 2007-09-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, subendrinta galutinė bausmė visada turi būti didesnė už neatliktos bausmės dalį, paskirtą pagal ankstesnį nuosprendį ir už bausmę, paskirtą pagal naują nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam E. V. už pasipriešinimą viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigūnams paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.