Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas D. Gudas Proceso Nr.03-1-00345-10 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6

2011 m. gegužės 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Onai Kandrotienei, gynėjui advokatui Ryčiui Šimkui, Giedrei Kazakevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-24 nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu kaltu pripažintas ir R. B., kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. ir D. B. pagal LR BK 180 str. 2 d. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su R. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2010-01-16, apie 0.25 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą – UAB ,,Žilinskas ir ko“ administracinio pastato patalpas, Ateities pl. 31, Kaune, kur R. B. ir D. B. panaudojus fizinį smurtą – suduodant kumščiais bei spiriant ne mažiau kaip 15 kartų nukentėjusiajam V. B. į įvairias kūno vietas ir tuo bendrais veiksmais padarant jam odos nubrozdinimus kaktoje, nosyje, poodines kraujosruvas galvoje, veide, dešiniame klube, dešinės pažasties srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, R. K. tuo metu paimant svetimą turtą, šiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą, V. B. priklausantį, turtą: nešiojamą kompiuterį ACER 1500 Lt vertės ir 1200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W910i“, padarydami nukentėjusiajam V. B. 2700 Lt turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjus, prašiusius nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokurorą, prašiusį nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistųjų R. K. ir D. B. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo R. K. bei D. B. nusikalstamą veiką pagal LR BK 180 str. 2 d. ir paskyrė nuteistiesiems bausmes, nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir vadovaujasi į Bendrosios dalies normų reikalavimus. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes R. K. ir D. B., parenkant jos rūšį ir nustatant jos dydį, vadovavosi LR BK 180 str. 2 d. sankcijos ir 54 str. 2 d. reikalavimais. Teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str. 2 d., pagrįstai ir motyvuotai paskyrė R. K. dvejų metų šešių mėnesių, D. B. – trejų metų terminuoto laisvės atėmimo bausmes.

Skiriant bausmę R. K., atsižvelgta, kad apeliantas teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 179, t. 1), yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p. (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą), tačiau jis padarė tyčinį savanaudišką sunkų nusikaltimą, yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos LR BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p. (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui).

LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, alternatyvių bausmių šio straipsnio sankcija nenumato. Esant kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. K., laikėsi šių reikalavimų ir, atsižvelgęs į R. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei tai, kad jis fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, pagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už LR BK 180 str. 2 d. sankcijos vidurkį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į R. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (kvalifikuotas plėšimas) ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, sprendžia, kad paskirtoji bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nėra pagrindo ją švelninti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas R. K. atžvilgiu pagrįstai netaikė LR BK 62 str. nuostatų ir neskyrė jam švelnesnės bausmės, nei numatyta įstatyme. Įstatymo leidėjas LR BK 62 str. 1 d. nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra tam tikros sąlygos. Teismas gali švelninti bausmę tik tada, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ir pranešė apie nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą. LR BK 62 str. 2 d. pagrindu teismas bausmę švelnina, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Byloje nėra duomenų, jog R. K. pats savo noru atvyko ir prisipažino ar pranešė padaręs nusikalstamą veiką, be to, nors R. K. kartu su kitais nuteistaisiais atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir yra nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nenustatyta nei vienos iš LR BK 62 str. 2 d. 1-6 p. numatytų privalomų sąlygų, todėl nėra teisėto pagrindo taikyti LR BK 62 str. nuostatas jo atžvilgiu.

Nuteistasis R. K. skundu prašė taikyti LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR BK 75 str. 1 d. nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas: asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Ši norma nenumato paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl šis nuteistojo prašymas atmestinas.

Skiriant bausmę D. B., atsižvelgta, kad jis teisiamas antrą kartą, tyčinį sunkų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinį nusikaltimą, kas pagal LR BK 27 str. 1 d. nuostatas laikoma nusikaltimų recidyvu, o LR BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė dvi D. B. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas LR BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p. (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) ir dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p. (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą). LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, alternatyvių bausmių šio straipsnio sankcija nenumato. Esant kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. B., laikėsi šių reikalavimų ir, atsižvelgęs į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, pagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už LR BK 180 str. 2 d. sankcijos vidurkį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei bei tinkama LR BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimui.

Apeliantas D. B. skunde prašo švelninti jam paskirtą bausmę, nurodo, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiojo atsiprašė, padarytą žalą jam atlygino, anksčiau jis teistas tik vieną kartą, administracinių nuobaudų neturi, nusikalto dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių kitų asmenų įtakoje, yra susiradęs darbą, ketina sukurti šeimą. D. B. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam žalą, yra įvertintos pirmosios instancijos teismo ir pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas tų pačių aplinkybių pakartotinai nevertina. Kitos skunde nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo bausmės švelninimui, atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir daromų tyčinių nusikaltimų recidyvą.

Nuteistasis D. B. skunde nurodė, kad teismas neįvertino, jog dėl įvykio kaltas ir pats nukentėjusysis, kuris vidurnaktį sėdėjo neužsirakinęs patalpos t.y. elgėsi labai neatsargiai. Toks nuteistojo skundo argumentas vertinamas siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kada baudžiamuoju įstatymu uždraustus savo veiksmus bandoma pateisinti verčiant kaltę nukentėjusiajam.

Apelianto D. B. skunde nurodyta, kad labai griežta laisvės atėmimo bausmė gali turėti neigiamos įtakos tolimesniam jo gyvenimui, tačiau nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia ši neigiama įtaka, todėl šis abstraktus skundo argumentas nesvarstytinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad už kvalifikuoto plėšimo padarymą nuteistajam R. K. paskirta dvejų metų šešių mėnesių, D. B. – trejų metų laisvės atėmimo bausmės nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmių rūšies ir jų dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų R. K. ir D. B. apeliacinius skundus atmesti.