Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl papildomų nuostatų naudojimosi bendru turtu tvarkos sutartyje nustatymo ir nuostolių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. 1 d. nustatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu (b.l. 80). Atsakovas atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, todėl, remdamasis CPK 142 str. 4 d., esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 7136/10000 dalys, o atsakovui priklauso 2864/10000 dalys minėto buto (b.l. 10-11). Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2010-02-04 pasirašė Naudojimosi tvarkos sutartį, pagal kurią ieškovė ir atsakovas susitarė dėl naudojimosi bendru butu tvarkos (b.l. 27). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad butas yra dviejų aukštų su rūsiu, kuriame yra trys izoliuoti kambariai plane pažymėti 1-2 (16,76 kv. m), 1-6 (18,88 kv. m) ir 1-7 (9,78 kv. m) indeksais, virtuvė (5,43 kv. m) plane pažymėta 1-4 indeksu, sanitarinis mazgas (3,41 kv. m) plane pažymėtas 1-3 indeksu, koridorius pirmame aukšte (4,15 kv. m) pažymėtas 1-1 indeksu, koridorius antrame aukšte (4,09 kv. m) pažymėtas 1-5 indeksu bei rūsys (23,73 kv. m) plane pažymėtas R-9 indeksu (b.l. 19-26). Minėta sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė naudosis dviem izoliuotais kambariais plane pažymėtais 1-2 ir 1-6 indeksais, atsakovas naudosis vienu izoliuotu kambariu plane pažymėtu 1-7 indeksu, likusiomis bendro naudojimo patalpomis plane pažymėtomis 1-1, 1-3, 1-4, 1-5 indeksais šalys naudosis vienodai, t.y. po ½ dalį, o rūsiu šalys susitarė naudotis proporcingai jų turimai nuosavybės daliai. Minėta sutartis 2010-02-19 buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“ (b.l. 10).

Ieškovė prašo teismo sprendimu pašalinti Naudojimosi butu tvarkos sutarties spragas ir papildyti ją nuostatomis, įtvirtinančiomis atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarką, užmokestį už naudojimąsi buitiniais prietaisais, bendro naudojimo pagalbinėse patalpose bendraturčių namų apyvokos daiktų ir baldų išdėstymą bei Naudojimosi tvarkos sutarties nuostatų papildymo, pakeitimo, panaikinimo ir ginčų tarp bendraturčių sprendimo tvarką (b.l. 35-36).

Bendrosios nuosavybės teise suprantama dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (CK 4.72 str. 1 d., 4.73 str. 1 d.). CK 4.75 str. 1 d. nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad bendraturčiai visų pirma išnaudotų visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo. Tai pasiekti padeda bendraturčių kooperavimasis. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad vienų bendraturčių teisės nebūtų įgyvendinamos per kitų bendraturčių teisių suvaržymą. Pažymėtina, kad civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama ar papildoma tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas, taip pat ir papildymas, esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005).

Ieškovė prašo šalių sudarytą sutartį papildyti nuostata, kad pagal prievoles tretiesiems asmenims, proporcingai buto bendro ploto daliai, ieškovė atsako už 61,114 kv. m, o atsakovas atsako už 25,14 kv. m buto bendro ploto (1.1 p.). Ieškovės siūloma sąlyga dėl bendraturčių atsiskaitymo su trečiaisiais asmenimis už suteiktas komunalines paslaugas, iš esmės atkartoja CK 4.76 str. nuostatas, kuriose nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pažymėtina, kad minėtos sąlygos nebuvimas ginčo sutartyje nelaikytinas sutarties spraga, kadangi jeigu sutartis nereglamentuoja atskirų šalių santykių, sutarties šalys gali vadovautis įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis. Taigi, ieškovės siūlomų sąlygų įtraukimas į sutartį laikytinas pertekliniu ir nesusijusiu su naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymu, o atsisakymas tokia sąlyga papildyti sutartį nepažeis ir neapribos ieškovės teisių ar jos teisėtų interesų, todėl toks ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis protingumo principo (CK 1.5 str.).

Taip pat atmestinas ieškovės prašymas dėl sutarties papildymo sąlyga, įtvirtinančia bendraturčių prievoles tretiesiems asmenims už suteiktas šalto vandens ir dujų tiekimo paslaugas, kadangi kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas, susijusias su bendro turto išlaikymu, taip pat kaupti lėšas turto atnaujinimo darbams ir pan., tačiau išlaidas, susijusias su šalto ar karšto vandens, elektros energijos ir dujų suvartojimu, bendraturčiai apmoka bendru sutarimu pagal faktinį šių paslaugų vartojimą, todėl minėta sąlyga, ta apimtimi, kuria įtvirtinta atsakovo pareiga kiekvieną mėnesį besąlygiškai mokėti 30 proc. suvartoto šalto vandens ir dujų kainą, nepriklausomai nuo to, vartojo jis konkrečiu laikotarpiu šaltą vandenį ir dujas ar ne, laikytina prieštaraujančia bendraturčių interesų pusiausvyros principui, suteikiančia ieškovei nepagrįstą pranašumą bei prieštaraujančia įstatymų reikalavimams bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Pripažinus minėtą sąlygą prieštaraujančia įstatymų reikalavimams, tuo pačiu pripažintina prieštaraujančia įstatymų reikalavimams ir sutarties sąlyga dėl apmokėjimo už šaltą vandenį ir dujas tvarkos nustatymo (1.2 p.). Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas papildyti Naudojimosi tvarkos sutartį 1 dalimi „Dėl bendraturčių atsakomybės tretiesiems asmenims pagal prievoles už suteiktas komunalines paslaugas“, atmestinas kaip neatitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 str.) bei prieštaraujantis įstatymų reikalavimams.

Ieškovė prašo papildyti Naudojimosi tvarkos sutartį 2 dalimi „Dėl buitinių prietaisų naudojimo ir užmokesčio už naudojimąsi buitiniais prietaisais nustatymo“, kuria ieškovė nori nustatyti atsakovo pareigą mokėti jai 50 Lt mokestį už buitinių prietaisų naudojimą. Toks ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu, kadangi ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad ieškovė išskirtinai savo lėšomis įgijo visus minėtame bute esančius buitinius prietaisus, todėl tokios sąlygos įtvirtinimas, nepateikus minėtų įrodymų, teismo vertinimu, nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises ir galimybes naudotis bendru turtu, be to, prieštarautų įstatymų reikalavimams, todėl toks ieškovės reikalavimas atmestinas kaip neatitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 str.).

Ieškovė taip pat prašo papildyti sutartį 3 dalimi „Dėl bendro naudojimo pagalbinėse patalpose bendraturčių namų apyvokos daiktų ir baldų išdėstymo“. Ieškovė prašo nustatyti tokią ieškovės ir atsakovo namų apyvokos daiktų ir baldų išdėstymo bendro naudojimo patalpose tvarką: rūsio patalpa - ieškovė naudojasi kaire rūsio siena (planelyje pažymėta mėlynai), atsakovas - naudojasi dešine rūsio siena (planelyje pažymėta žaliai); pirmo aukšto koridorius - ieškovė naudojasi visu koridoriumi (planelyje pažymėta mėlynai); sanitarinis mazgas - ieškovė naudojasi dešine patalpos sienų dalimi (planelyje pažymėta mėlynai), atsakovas - naudojasi kaire patalpos sienų dalimi (planelyje pažymėta žaliai); virtuvė - ieškovė naudojasi dešine patalpos sienų dalimi (planelyje pažymėta mėlynai), atsakovas - naudojasi kaire patalpos sienų dalimi (planelyje pažymėta žaliai); antro aukšto koridorius - ieškovė ir atsakovas kiekvienas naudojasi po 1 metro ilgio atkarpa kairėje sienos pusėje (planelyje ieškovės dalis pažymėta mėlynai, atsakovo dalis - žaliai). Pažymėtina, kad teismo sprendimas turi būti aiškus, nepaliekantis galimybių skirtingai jį interpretuoti, todėl rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai ir suprantamai išdėstyta nustatyta naudojimosi tvarka, identifikuojamos paskirtos naudotis daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t.y. teismas turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismas privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Pažymėtina, kad ieškovės siūloma namų apyvokos daiktų ir baldų išdėstymo bendro naudojimo patalpose tvarka neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, kadangi siūloma tvarka yra nepakankamai aiški ir dviprasmiška, neaišku ar tokia daiktų ir baldų išdėstymo bendro naudojimo patalpose tvarka užtikrins šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, ar nesuvaržys vieno iš bendraturčių teisių labiau nei kito bei nesuteiks vienam iš bendraturčių nepagrįsto pranašumo, taigi, tokių sąlygų įtvirtinimas sutartyje ateiyje gali sąlygoti ginčus tarp bendraturčių, todėl pripažintina, kad siūloma tvarka neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl ginčo sutarties papildymo 3 dalimi „Dėl bendro naudojimo pagalbinėse patalpose bendraturčių namų apyvokos daiktų ir baldų išdėstymo“ atmestinas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų.

Ieškovė prašo papildyti Naudojimosi turtu sutartį 4 dalimi „Dėl Naudojimosi tvarkos sutarties nuostatų papildymo, pakeitimo, panaikinimo, ginčų tarp bendraturčių sprendimo“, kurioje ieškovė siūlo nustatyti, kad visi ginčai ar klausimai, kilę tarp ieškovės ir atsakovo dėl Naudojimosi tvarkos sutarties nuostatų papildymo, pakeitimo, panaikinimo, atsiskaitymo su trečiaisiais asmenims pagal prievoles už suteiktas komunalines paslaugas, sprendžiami ieškovės ir atsakovo bendru sutarimu, priimant sprendimą raštu. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kitas bendraturtis turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo, atlyginimą. CK 6.223 str. 1 d. nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. CK 4.76 str. nustato, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Pažymėtina, kad ieškovės siūlomos sąlygos nebuvimas šalių sudarytoje sutartyje nelaikytinas sutarties spraga. Ieškovės siūloma sąlyga iš esmės atkartoja įstatymo nuostatas, todėl tokia sąlyga laikytina pertekline bei nesusijusia su naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymu, o tokios sąlygos neįtraukimas į ginčo sutartį teismo sprendimu, nepažeis ieškovės teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškovės reikalavimas dėl Naudojimosi turtu sutarties papildymo minėta sąlyga atmestinas kaip nepagrįstas ir perteklinis bei neatitinkantis protingumo principo (CK 1.5 str.).

Ieškovė taip pat ieškinyje nurodo, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-05-01 ieškovė komunalinių paslaugų teikėjams už šaltą vandenį ir dujas sumokėjo 6276,21 Lt sumą (b.l. 28). Atsakovas su ieškove už suvartotą šaltą vandenį ir dujas neatsiskaitė, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį minėtos skolos, t.y. 3138,10 Lt sumą už suvartotą šaltą vandenį ir dujas.

Pagal CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 4.76 str., kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Pagal CK 6.251 str. 1 d., padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pažymėtina, kad nors ieškovės ir atsakovo turto dalys nėra vienodos, remiantis teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.) laikytina, kad šalto ar karšto vandens, dujų ir elektros energijos vartojimas nepriklauso nuo priklausančios turto dalies, o priklauso nuo žmonių kurie naudojasi minėtomis paslaugomis skaičiaus, todėl byloje nesant duomenų apie kitus ginčo bute gyvenančius asmenis bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčija šalto vandens ir dujų suvartojimo fakto, preziumuoja, kad bendraturčiai suvartojo vienodą šalto vandens ir dujų kiekį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove už komunalines paslaugas atsiskaitė, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3138,10 Lt skolos už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-05-01 (CK 4.76 str. 1 d., 6.38 str. 1 d.).

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3138,10 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino ieškovės turtinį reikalavimą, tačiau atmetė neturtinį reikalavimą, vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., ieškovei iš atsakovo priteistina 94 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą (b.l. 6).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 3138,10 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt aštuonis Lt 10 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3138,10 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 94 Lt (devyniasdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio dalį dėl papildomų nuostatų tarp ieškovės ir atsakovo 2010-02-04 sudarytoje Naudojimosi tvarkos sutartyje nustatymo atmesti.

Išaiškintina, kad per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovas turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Regina Eltermanienė