Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui P. R. (222 m. rugsėjo 7 d., 2022 m. spalio 21 d. teismo posėdžiuose), jo atstovui advokatui D. M.,

išvadą teikiančios institucijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei (2022 m. spalio 21 d., 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžiuose),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovams A. N., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl antro vardo nepilnamečiam vaikui suteikimo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas P. R. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas 1) panaikinti 2021 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto civilin4s metrikacijos skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“; 2) suteikti dukrai M. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), antrą vardą M. ir vadinti dukrą M. M. R.; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti nepilnamečio vaiko M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), antrą vardą M.; 4) priteisti ieškovui P. R. iš atsakovės A. N. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui ir atsakovei nesant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra, kuriai atsakovė be ieškovo sutikimo davė vardą M., pavardę – R. Iki dukters gimimo buvo tariamasi su atsakove dėl mergaitės vardo, buvo svarstoma suteikti dukrai lietuvišką tradicinį vardą. Su atsakove buvo aptarta daug skirtingų mergaičių vardų ir prieita prie bendro sutarimo suteikti dukrai vardą M., tačiau naujagimei atsakovė be ieškovo sutikimo suteikė vardą M. Atsakovė tokį savo vienašališką sprendimą suteikti mergaitei vardą argumentavo, kad vardas M. nelimpa. Atsakovė sakė, kad per kelis mėnesius galima dukrai suteikti ir antrą vardą, jeigu bus išreikštas toks pageidavimas. Kai ieškovas tokį pageidavimą išreiškė, atsakovė atsisakė dukrai suteikti antrą vardą, aiškindama tuo, kad dukteriai suteikti du vardai reikš nesantaiką tarp tėvų (Priedas 20191003-delvardo-ir-mamos-visas-pokalbis.mp3). Nuo pat dukters gimimo ieškovas ir jo aplinka dukrą vadina M. Atsakovei 2021 m. gegužės 4 d. buvo išsiųstas prašymas registruotu laišku, kuriame atsakovės prašyta suteikti jaunesnei dukrai du vardus, tačiau atsakovė jokio atsakymo nepateikė. 2021 m. spalio 14 d. ieškovas su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl antro vardo dukrai suteikimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m spalio 20 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad, vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“, 11, 25 punktais, siūloma prašymo netenkinti. Ieškovo teigimu, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams.

2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė A. N. prašo ieškinį atmesti pilna apimtimi ir priteisti atsakovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys galutinai kartu nustojo gyventi 2019 m. rugpjūčio 5 d., kuomet atsakovė išvyko į gimdymo namus ir su naujagime grįžo gyventi į savo butą. Nuo pat gyvenimo skyrium pradžios tarp šalių kyla įvairiausi konfliktai tiek dėl abiejų vaikų išlaikymo, tiek dėl bendravimo tvarkos. Ieškovas ieškinyje melagingai nurodo, neva, buvo prieita prie bendros išvados suteikti dukrai vardą M. ir pateikia į bylą susirašinėjimo tarp šalių ištraukas bei garso įrašą. Gimus dukrai atsakovė bandė ieškoti kompromiso, kokį vardą duoti. Būtent ieškovo pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovei nepatiko vardas M., todėl siūlė net kelis kitus vardų variantus. Atsakovė dar 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje siūlė ieškovui rasti laiko ir kartu nuvykti pas notarą dėl antrojo vaiko tėvystės patvirtinimo bei dukros gimimo įrašo atsiėmimo. Būtent 2019 m. rugsėjo 11 d. šalys pagaliau susitiko ir kartu nuvyko pas notarą dėl tėvystės patvirtinimo. Po vizito pas notarą šalys kartu nusprendė vykti į Civilinės metrikacijos skyrių. Ieškovas pasakė, kad dukros vardas bus tik M., tačiau atsakovė pasakė, jog ji jau informavo ieškovą, kad nenori šio vardo duoti savo dukrai. Ieškovas tuomet ir pasakė atsakovei, kad tegu duoda, kokį nori vardą, jam tas pats. Atsakovė, visgi siekdama surasti kompromisą tarp šalių, pasiūlė ieškovui dar kartą susitikti ir nuspręsti dėl vardo, ji informavo ieškovą, jog laukia jo nuomonės, tačiau ieškovas į siūlymus nereagavo. Būtent dėl šios priežasties atsakovė suteikė dukrai vardą M. Civilinės metrikacijos darbuotoja paaiškino, kad vardą tėvai gali lengvai pakeisti iki dukrai sueis 3 mėnesiai, atsakovė informavo apie tai ieškovą, tačiau šis per 3 mėnesius neišreiškė noro surasti kompromisą su atsakove. Ieškovas sąmoningai nepateikia ginčui aktualių žinučių laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d., t. y. būtent laikotarpiu nuo vizito pas notarą dėl tėvystės pripažinimo (2019 m. rugsėjo 11 d.) iki vaiko vardo įregistravimo. Būtent šiose žinutėse ieškovas labai aiškiai nurodė atsakovei, jog ji darytų taip, kaip pati nori ir jis kompromisų dėl vaiko vardo nebeieškos. Ieškovas tėvystę pripažino ir įformino pas notarą tik 2019 m. rugsėjo 11 d., t.y. praėjus daugiau negu mėnesiui po vaiko gimimo. Tuo tarpu atsakovė, net ir tiksliai nežinodama, ar ieškovas tėvystę geranoriškai pripažins, vis tiek komunikavo su juo dėl vardo. Ieškovo reikalavimai vadinti dukrą vardu M. buvo tuomet, kai jis net pats nebuvo pripažinęs ir teisiškai įforminęs tėvystės. Ieškovas nurodo, vardas M. suteikiamas šunims. Ieškovo žeminantys teiginiai patvirtina tikruosius šio ieškinio motyvus, t.y. žeminti atsakovę ir į tarpusavio šalių konfliktus įtraukti dukrą. Su dukra ieškovas visada bendravo itin epizodiškai, todėl 2020 m. gruodžio 14 d. atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo buvo prašoma nustatyti nepilnamečių dukrų A. R. ir M. R. gyvenamąją vietą su atsakove, patvirtinti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš jo išlaikymą nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokomis. Būtent nuo 2020 m. gruodžio 14 d., prasidėjus teisminiams ginčams, ieškovas, galimai siekdamas atsakovę „pamokyti“ bei kerštaudamas, ėmė rašyti nepagrįstus skundus dėl neva netinkamo atsakovės elgesio. Ieškovo veiksmai vertintini kaip smurtavimas prieš vaiką psichologiškai, o kreipimasis į teismą kaip bandymas legalizuoti savo neteisėtus žalingus veiksmus mažamečio atžvilgiu. Šalių dukrai A. R. taip pat yra sunku, jog ieškovas jos seserį vadina kitu vardu. Ieškovas formuoja vaikams nuostatą, kad vardas nėra vaiko tapatybės dalis ir jį galima lengvai pakeisti ir vadinti asmenį vis kitokiu vardu. Vaiko teisių konvencija vaiką identifikuoja per tris aspektus: vardą, pilietybę bei šeimos ryšius. Vaiko teisės turėti vardą (pavardę) fundamentalumas nekelia abejonių. Vaiko vardas ir pavardė yra asmens identifikacijos forma, kuri visuomenę informuoja apie vaiką ir vaiko šeimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prioritetas turi būti teikiamas vaiko vardo / pavardės pastovumui, o keitimas galimas tais atvejais, kai tai yra pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, ir kad vaiko pavardės keitimas atitiktų jo interesus, jeigu vardo/pavardės pakeitimo būtinybė būtų aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002). Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė jokių aiškių motyvų, kodėl, praėjus daugiau negu 2 metams po dukros gimimo, nusprendė, jog būtina suteikti dukrai dar vieną vardą. Kaip minėta, į kompromisus dėl vardo suteikimo ieškovas nuo pat pradžių nesileido, pasiūlyti kiti vardai be M. jam netiko, per 3 mėnesių laikotarpį ieškovas taip pat nesikreipė dėl dukros vardo pakeitimo, o sudaryti taikos sutartį šioje nagrinėjamoje byloje pagal iš anksto suderintas sąlygas atsisakė. Iki 2021 m. sausio mėnesio teisminių ginčų pradžios ieškovui dukra apskritai buvo neįdomi, su ja buvo susitikęs tik keletą kartų. Šiuo atveju dukra turi vardą M., prie šio vardo tiek ji, tiek jos mama ir sesuo yra įpratusios, todėl bet kokie vardo keitimai būtų grėsmė dukros identiškumo išsaugojimui.

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. spalio 20 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“ yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta, kitoks sprendimas negalėjo būti priimtas.

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius ginčą prašę spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, vadovaudamiesi nuostata, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas vaikams, ieškiniui prieštarauti iš esmės neturėtų pagrindo, tačiau, atsižvelgdami į bylos aplinkybes, nuolatinius šalių konfliktus dėl vaikų, ieškovo reiškiamą nepagarbą vaikų motinos nuomonei, žeminančiai interpretuojant jos suteiktą vardą vaikui, ir tai, jog vaikui suteiktas vardas, prie kurio abi šalių dukros pripratę, yra vaiko tapatybės dalis, mano, jog būtina įvertinti ar ieškinio reikalavimo tenkinimas nesukeltų papildomos grėsmės stabiliam bei sveikam psichologiniam – socialiniam vaiko vystymuisi.

6. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas P. R. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad vardas M. buvo sutartas iki dukrai gimstant. Tarp šalių įvyko konfliktas ir atsakovė davė, kokį davė. 2019 m. rugsėjo mėnesį tęsėsi ieškovo teroras, kad jis važiuotų pripažinti tėvystės, nors jis tuo metu buvo labai užimtas. Planuoja dukrą vadinti M. vardu bet kokiu atveju, jo aplinkoje visi mergaitę taip vadina, dukra taip šaukiama atsiliepia. Ar rugpjūčio mėnesį ieškovas pats siūlė registruoti tėvystę, nepamena, o rugsėjį jis labai užimtas universitete (dėsto 15 ar daugiau metų), prašė palaukti. 2019 metais – 2020 metų spalį su dukra bendraudavo retai, 1 kartą per savaitę, kai ateidavo pasiimti vyresnės dukros, kelis kartus buvo išėjęs su jaunesniąja dukra pasivaikščioti, 2020 m. spalio mėnesį įvyko konfliktas, nuo tada leisdavo savarankiškai pabūti su dukra kelias valandas. Sudarytas pasimatymų planas, vėliau bendravimas pagal laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė, užregistravusi dukrą, sake, kad yra trys mėnesiai laiko pakeisti jam, bet vis nerado laiko, nors jis keldavo klausimą dėl vardo, pati atsakovė irgi vadindavo dukrą M., ne vieną ir ne du kartus yra sutikusi ir dėl dviejų vardų suteikimo. Kai prasidėjo didelis konfliktas, ieškovas suprato, kad gražiuoju dėl vardo nepavyks susitarti, tada atsakovei siuntė registruotą laišką, nuo laiško iki ieškinio gal metai praėjo. Ieškovas laikosi lietuviškų tradicijų, M. yra gražus lietuviškas vardas, nori, kad dukra turėtų ne išvestinį, iš trumpinių, vardą, be to, prie vardo M. mergaitė yra pripratusi, taip ją vadina ir vyresnioji dukra. Maišosi dukrai vardai, nes vienoje aplinkoje – vienu, kitoje kitu yra vadinama. Jei būtų du vardai, ieškovas vadintų abiem vardais. ,,(duomenys neskelbtini)” dar yra firma, kuri gamina vežimėlius. Vardas M. nelietuviškas, gal trumpinys iš vardo L., kažkokia M. Argumento, kad vardas asocijuojasi su šunimi, nebepalaiko. Darželyje auklėtojos vadina vardu, kuris nurodytas dokumentuose, tačiau ieškovas sako, kad atėjo pasiimti M. ir ją pakviečia. Auklėtojos sake negalinčios vadinti M., todėl nori, kad du vardai būtų. Vaiką vadina vienu vardu, nes taip trumpiau ir greičiau. Iš darželio pusės nebuvo, sakyta, kad dėl vardo dukra nepatogumų patirtų.

7. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovas advokatas D. M. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad abiejų tėvų teisės yra lygios, tėvams nesutariant vardas suteikiamas teismo nutartimi. Vaikui gali būti suteikiami du vardai, antro vardo suteikimas vaiko interesų nepažeis, juolab, kad pati atsakovė sakė, jog tai labai panašūs vardai. Ieškovas nuo pat pradžių prašė dukrai duoti vardą M. Įstatymas leidžia vaikui suteikti du vardus, taigi ieškovas galėtų vadinti vienu vardu, atsakovė – kitu ir nebūtų problemos. Atsakovės advokatas minėjo, kad galima būtų baigti taikiai, jei būtų atlygintos atstovavimo išlaidas, todėl mano, kad pinigai yra šios bylos esmė. Ieškovas atsisakė motyvo dėl vardo asociacijos su šunimi, todėl to negalima kaip argumento naudoti. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą prašo spręsti, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktus darbus.

8. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė A. N. ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad vardas M. nebuvo sutartas, ji visada dėl jo abejojo, norėjo, kad nebūtų asociacijų dėl vardo, o ji turi dvi pažįstamas tokiu vardu. Vyresniosios dukros vardas parinktas, sutarus, kad turi būti dviskiemenis. Jau iki M. gimimo šalių santykiai buvo konfliktiški, atsakovę ieškovas varydavo iš namų. Gimstant dukrai ieškovas dalyvavo. Po gimdymo atsakovė grįžo jau į savo namus, butą įsigijo netoli ieškovo, kad būtų prie vaikų tėvo. M. ieškovas aplankė, kai jai buvo 1,5 mėn., pati atsakovė tuo metu paprašė, kad paimtų A., nes jai reikėjo į ligoninę. A. vežimėlį atsakovas stumdė lauke vienas gal tris kartus, sakydavo, kad atsakovei atostogos, todėl ji galinti tai daryti. M. vežimuko niekada nestumdė, nors kaltina, kad atsakovė neleidžianti. Ieškovui A. buvo reikalinga, dėmesio M. nelabai ir skirdavo. 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo sudarytas 2 savaičių bendravimo su M. grafikas, iš skirtų keturių kartų ieškovas vieno karto M. nepaėmė. Po to vėl nerodė iniciatyvos bendrauti iki laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo pritaikymo 2021 m. vasario mėnesį. Nuo tada bendravimas vyksta pagal teismo nustatytus grafikus. M. skundžiasi, kad tėtis ją vadina M., teigia, kad jai tai nepatinka. Ieškovas konfliktus kelia ir vaiko ugdymo įstaigoje dėl to, kad dukra būtų vadinama M., nors jam buvo paaiškinta, kad vaikas vadinamas tokiu vardu, koks yra nurodytas jo dokumentuose. 2019 m. rugpjūtį atsakovė prašė registruoti vaiką, nes reikia į gydymo įstaigą. Tėvystės įteisinimui ji pati pasiėmė ieškovą ir nuvežė. Buvo planas tą pačią dieną įregistruoti tėvystę ir vardą suteikti. Po tėvystės įregistravimo ieškovas prašė nuvežti į polikliniką Žirmūnuose, pasiėmė pažymą. Važiuojant Žirmūnų gatve, atsakovei pasakius, kad nenori vardo M., stovint sankryžoje, ieškovas išlipo ir paliko atsakovę su dukra. Atsakovė iki šeštadienio dar laukė, tačiau jis atrašė, kad darytų kaip išmananti. Rugsėjo 14 d. atsakovė dukrai suteikė dukrai vardą M. Per tris mėnesius iš ieškovo prašymų dėl vardo keitimo, važiavimo kartu į Civilinės metrikacijos skyrių nebuvo. 2021 metais gavo registruotą laišką dėl vardo. Darželyje mergaitę vadina M., jai pačiai tas vardas patinka, skundžiasi, kai ją M. vadina. Ieškovo tėvai atėjęs pas atsakovę ją taip pat vadindavo M., bet prie ieškovo, aišku, vadina M. Sesė M. vadina. Neturi duomenų, kad dėl vardo dukra patirtų nepatogumų. M. formuojasi suvokimas apie pasaulį, apie save, turi būti vadinama konkrečiu vardu. Kai skirtingai kreipiamasi, tai apsunkina mergaitei savęs suvokimą, pažintinę raidą, tai sako ir ekspertizės išvados. Klausimas ar kas nors vaiką vadintų dvigubu vardu. Dėl pateikto garso įrašo, kuriame, anot ieškovo, ji dukrą vadinanti M., atsakovė paaiškino, kad ieškovas siekia kelti konfliktus, ji yra su dviem vaikais, žino, kad įrašinėjama, pasako daug ką, kad tik nereikėtų eskaluoti konflikto, kad būtų ramiau.

9. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovas advokatas Karolis Kurapka ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad vaikui jau (duomenys neskelbtini) metai ir reikia atsižvelgti į jo interesus. Ieškovas jokių pretenzijų dėl vardo po jo sutekimo nereiškė iki 2021 m. gegužės mėnesio. Yra išvados, kad vaikas pripratęs prie vardo, jį priima. Vardas yra lietuviškas, pasakų herojai vadinami tokiais vardais. Šio proceso reikia ieškovo asmeninių ambicijų tenkinimui. Jei ieškovui vardas asocijuojasi su šuniu ar vežimėlių gamintoju, tai jo psichologiniai dalykai, rodo nepagarbą vaikui. Byloje yra ekspertizės akto išvados, Tarnybos išvada, kur pasakyta, kad negerai du vardai. Pastovumui turi būti teikiamas prioritetas. Vardo keitimas galėtų būti grindžiamas pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju vienintelis argumentas, kad ieškovui to reikia, kad jo ego patenkinti. Psichologinis smurtas prieš savo vaiką vadinti ne duotu vardu. Nors sako, kad vadintų dviem vardais, bet nurodo, su kuo asocijuojasi kitas vardas. Du vardai tik pakenktų. Ieškovas teigė, kad tuo metu, kai buvo registruojama tėvystė, vardas, buvo labai užimtas universitete, kuriame, kaip pats nurodė, dirba 15 metų. Atsakovės atstovo teigimu, tikrai nėra taip, kad negalėjo rasti laiko savo vaikui. Pažymėjo, kad ieškovas selektyviai teikia susirašinėjimą, pateiktas garso įrašas taip pat, manytina, padarytas repeticijų pagrindu, negirdėti nei pradžios, nei pabaigos. Pats ieškovas yra nurodęs, kad teikia ,,apkarpytus” garso įrašus. Taikos sutarties derinimo procese išsakytos mintys nėra įrodinėjimo priemonė civiliniame procese, dėl taikos buvo deramasi, siekiant išvengti teismo proceso ir psichologinio smurto iš atsakovo.

10. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė Jurgita Jurkaitienė pateikė išvadą, kad ieškinys pareikštas ne vaiko interesais. Ieškovas vaiką pats pradėjo vadinti savo sugalvotu vardu, taip grubiai pažeisdamas vaiko interesus. Prie bylos pridėtuose ekspertizės aktuose nurodyta, kad svarbu vaiką vadinti vienu vardu. Šalių šeimoje nuolat kyla konfliktai, konfliktas dėl vardo dar viena tų konfliktų tąsa, tai labai apsunkina vaikų raidą. Atsakovė vaikui geranoriškai suteikė tėvo pavardę, todėl paliktinas mergaitės turimas vardas. Jei tėvas neteisėtai pradėjo vadinti kitu vardu, nereiškia, kad tas vardas turi būti įrašytas vaiko dokumentuose. Ieškinį teikė jau pavėluotai, kai mergaitė save identifikuoja kaip M. Atsakovas vaiko gyvenimo pradžioje buvo nusišalinęs nuo dalyvavimo mergaitės gyvenime, atsakovė viena pagimdė vaiką, prašė registruoti tėvystę, turėjo daug sunkumų tvarkant šiuos reikalus, o atsakovas visame tame dalyvavo vangiai. Tarnybos atstovė pažymėjo, kad dabar tikriausia mada vadinti gyvūnus žmonių vardais, teko matyti reportažą, kad meškutė pavadinta J., tačiau nemano, kad tai būtų pagrindas J. keisti vardus.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus nustato teisės aktai.

12. Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.

13. CK 3.166 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai, vaikui gali būti suteikiami du vardai, vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu, o tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko vardo, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras.

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (ginčui aktualios redakcijos) (toliau – Taisyklės) 11 punkte numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas (vardai) gali būti keičiamas (keičiami), jeigu turimas vardas (vardai) neatitinka geriausių jo interesų.

15. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Kai kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas nepateikiamas, nes jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia, o civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių, ar vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus, civilinės metrikacijos įstaiga turi kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl išvados, kurioje įvertinama vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo atitiktis vaiko interesams, gavimo.

16. Vadovaujantis Taisyklių 26 punktu, kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas keičiamas taisyklių 11 punkte nurodytu pagrindu, kartu su šių taisyklių 19 ir 25 punktuose nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai raštu turi būti pateikiamas laisvos formos motyvuotas nepilnamečio vaiko tėvų ar vieno iš jų prašymas, kuriame būtų nurodyta, kodėl pageidaujama keisti vardą.

17. 2019 m. rugsėjo 11 d. ieškovas pripažino tėvystę šalių dukros M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įrašas apie M. R. gimimą padarytas 2019 m. rugsėjo 14 d. Tarp šalių nėra ginčo, kad vaiką užregistravo, suteiktiną vardą bei pavardę nurodė atsakovė A. N..

18. 2021 m. gegužės 4 d. prašymu P. R. kreipėsi į A. N., prašydamas suteikti šalių jaunesniajai dukrai M. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), antrą vardą ir abiejų tėvų sutikimu įregistruoti ją dviem vardais – M. M. R. arba M. M. R. Atsakovė tokį prašymą pripažino gavusi, į jį neatsakiusi.

19. 2021 m. spalio 14 d. prašymą pakeisti dukros M. R. vardą į M. M. R. ieškovas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui. Prašyme nurodė, kad iki dukros gimimo dukrai buvo svarstoma suteikti tradicinį vardą, prieita prie bendro sutarimo duoti vardą M., tačiau tarp tėvų kilus ginčui A. N. be tėvo sutikimo vaikui suteikė M. vardą. Vardas M. duodamas šunims. Nuo dukros gimimo P. R. ir jo aplinkos žmonės jaunesniąją dukrą vadina M.

20. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. spalio 20 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“ netenkino P. R. prašymo dėl nepilnametės vardo pakeitimo. Prašymas atmestas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 11, 25 punktais, nurodant, kad Taisyklių 25 punkte įtvirtinta nuostata, kad kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Vaiko motinos sutikimas ar sprendimas dėl motinos valdžios ribojimo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui nepateiktas. Išvada patvirtinta Teisingumo ministro įsakymu įgalioto valstybės tarnautojo.

21. Ieškovas P. R. 2021 m. spalio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti nepilnametės dukros vardą M. į vardą M. M., kadangi vaiko motina dukrai vardą suteikė be jo sutikimo. Paaiškino, kad nuo dukros gimimo ieškovas ir jo aplinkos žmonės mergaitę vadina M.

22. Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi principu, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, o kiekvienas asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

23. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.

24. Vadovaujantis sprendimo 11-14, 23 dalyse įvardintu reglamentavimu, vaiko vardas gali būti keičiamas tik tais atvejais, kai turimas vardas (vardai) neatitinka geriausių vaiko interesų.

25. Nagrinėjamu atveju kreipdamasis į teismą atsakovas net nenurodė, teismo proceso metu neįrodė ir nebandė įrodinėti, kad vaikui suteiktas vardas neatitinka geriausių vaiko interesų. Prašymas iš esmės grindžiamas ne vaiko interesais, o CK nuostata, kad tėvų teisės yra lygios, t.y., ieškovas mano, kad atsakovei nusprendus dėl vaiko vardo, buvo pažeistas tėvų lygybės principas.

26. Abu vaiko tėvai bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad vaikas dėl suteikto vardo nepatogumų nepatiria.

27. Vardas M. nėra įžeidžiantis, žeminanti vaiko orumą ar nepatogus vartoti.

28. Iš atsakovės A. R. su atsiliepimu į ieškinį (2022 m. kovo 16 d. DOK-47141) pateiktų priedų matyti, kad vardas M. yra lietuviškas moteriškas vardas, 2019 metais buvo suteiktas penkiems vaikams, o 2021 metais septyniems vaikams (https://www.tevu-darzelis.lt/vaiku-vardai/m.; https://www.vardai.org/vardo-reiksme/m.).

29. Remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. balandžio 28 d. atsakymu Nr. S1-147(1.7) atsakovės advokatui Karoliui Kurapkai, vardas M. yra taisyklingas moters vardas, galėjęs atsirasti trumpinant įvairius moteriškus vardus. Dabar M. vertinamas kaip savarankiškas moteriškas vardas.

30. Vardu M. vadinami vaikiškų knygučių herojai (Tiina Noopola ,,M. ir trys Gustai“, ,,M. ir gėris iš viršutinio aukšto“, Angelika Glitz ir Annette Swoboda ,,N. M. paslaptis“ (2022 m. balandžio 20 d. DOK-60753)).

31. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3735-1102/2021 pagal A. N. ieškinį atsakovui P. R. bei pagal atsakovo P. R. priešieškinį A. N. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bendravimo tvarkos nustatymo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi buvo paskirta M. R. ir A. R. psichologijos ekspertizė. Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2021 m. lapkričio 18 d. – gruodžio 14 d. tirtos M. R. nurodyta, kad mergaitė labiau prisirišusi prie mamos, vaikui nuo jos sunku atsiskirti. Ekspertizės akte pažymima, kad šiame amžiaus tarpsnyje formuojasi M. suvokimas apie pasaulį ir save, todėl svarbu, kad mergaitė gautų kuo tikslesnę informaciją apie save, t.y. kad ji būtų vadinama vienu konkrečiu vardu, nes ekspertizės metu stebėtinas skirtingas tėvų kreipimasis į mergaitę kelia jai įtampą, apsunkina savęs suvokimą (supratimą, kas ji yra) bei, galimai, apsunkina pažintinę raidą. Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2021 m. lapkričio 18 d. – gruodžio 14 d. tirtos A. R. nurodyta, kad mergaitė piešdama ima pasakoti, kad: „aš pakeičiau mūsų vardus: aš esu E., o sesė – A.“, paaiškina „pakeičiau, nes man jau galvoj susimaišė viskas. Visi sako tai M., tai M., man susimaišė jau galvoj ir aš pakeičiau“. Remiantis ekspertizės aktuose išdėstytais teiginiais, akivaizdu, kad vaiko interesus labiausiai atitiktų jo vadinimas vienu vardu. Tą teikdama išvadą bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir Tarnybos atstovė.

32. Mergaitei suteiktas vardas M., ji tik juo ilgą laiką buvo vadinamą tuo metu pačių artimiausių jai žmonių (mamos ir sesės). Ieškovas P. R. dukros M. R. gyvenime aktyviau pradėjo dalyvauti tik 2021 metų pradžioje, A. N. teisme pateikus ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3735-1102/2021. Lankomoje ugdymo įstaigoje mergaitė taip pat vadinama M. vardu. Teismas vertina, kad vadinant mergaitę M. vardu geriausiai gerbiamas ir saugomas vaiko identiškumas

33. Vaiko vardo keitimas, suteikiant jam dvigubą vardą, tikėtina, varžytų ir keltų sumaištį mergaitei bendraujant ir su artimaisiais, ir kolektyve, galimai sąlygotų naujus konfliktus (dėl vadinimo vienu iš vardų ar abiem vardais) vaikui artimoje aplinkoje, vertinant ir tai, kaip besąlygiškai ir kategoriškai ieškovas P. R. iš visų reikalauja dukrą vadinti jo pageidaujamu vardu.

34. Prašydamas pakeisti vaiko vardą ieškovas P. R. visų pirma nurodo savo, kaip tėvo, teisę suteikti vaikui vardą ir teigia, kad M. R. vardą vienašališkai suteikė motina A. N.. Taip pat prašyme civilinės metrikacijos įstaigai nurodo, kad vardas M. suteikiamas šunims – jo žmonos sesuo turėjo šunį tokiu vardu, vaikščiodamas su vyresniąja dukra girdėjo žmones taip šaukiant šunį.

35. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas atsisakė argumentų dėl vardo asociacijos su šuns vardu, nurodė, kad vardas jam nepatinka, asocijuojasi su vaikiškų prekių gamintojo ,,(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu, rusišku vardu L.

36. Iš šalių pateikto susirašinėjimo matyti, kad gimus M. R. tėvystės vaikui nustatymu ir vaiko įregistravimu rūpinosi iš esmės viena atsakovė, nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. ragindama ieškovą atlikti šiuos veiksmus. Pats ieškovas ne tik buvo pasyvus, nesirūpino tėvystės įteisinimu, tačiau atsakovei nurodė, kad tai yra spaudimas jam, jis turi darbų, reikia ruoštis paskaitoms, t.y. vaiko interesams prioriteto neteikė. Remiantis šalių paaiškinimais, pateiktais susirašinėjimais SMS žinutėmis, ieškovas tėvystę dukros atžvilgiu pripažino 2019 m. rugsėjo 11 d., nuo vaiko gimimo praėjus daugiau nei mėnesiui, kartu su atsakove nuvykęs pas notarą, tačiau vaikas tą pačią dieną nebuvo registruotas, tarp šalių kilus nesutarimams dėl vaiko vardo.

37. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad nagrinėjamu atveju byla yra ne dėl vardo suteikimo, o dėl vardo, kurį vaikas turi jau daugiau nei trejus metus, su kuriuo save identifikuoja, keitimo. Iš paties ieškovo teiktų žinučių matyti, kad šalys diskutavo dėl vardo M. suteikimo dukrai, tačiau jau nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė teigė, kad nenori tokio vardo suteikti dukrai, siūlė ieškovui kitus galimus vardus, tačiau jis kategoriškai laikėsi savo vienintelio pasirinkimo (2019 m. rugsėjo 11 d. SMS žinutė). Tarp šalių diskusijoms dėl vardo nutrūkus, ieškovui iš šio proceso savanoriškai pasitraukus, atsakovė dukrai suteikė vardą M. ir ieškovo pavardę.

38. Vėliau ieškovas beveik dvejus metus nesiėmė jokių veiksmų dėl vardo vaikui keitimo, savo nuožiūra vaiką vadino kitu vardu, to reikalaudamas ir iš vaiko aplinkos (ieškovo tėvai, darželio auklėtojos), pirmuosius dvejus M. R. gyvenimo metus jos gyvenime dalyvavo tik epizodiškai.

39. Teismo vertinimu, atsakovė, vaikui suteikdama vardą M. ir ieškovo pavardę, nepažeidė nei vaiko, nei tėvo interesų. Mergaitei suteikta pavardė demonstruoja vaiko ryšį su tėvu, išlaikoma mamos ir tėvo teisių pusiausvyra, suteikiant vardą bei pavardę.

40. Tai, kad ieškovas nesugebėjo konstruktyviai bendradarbiauti su vaiko motina, renkant vardą, kaip galimą sprendimo variantą deklaruodamas tik vardo M. suteikimą dukrai, vėliau iš vardo rinkimo proceso savanoriškai pasitraukė, ilgą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų spręsti susidariusiai konfliktinei situacijai, o vaiką vadino savo sugalvotu vardu, nėra pagrindas svarstyti vaiko vardo keitimą. Ieškovo vaikui formuojama klaidinga nuomonė apie vaikui suteiktą vardą taip pat nesudaro pagrindo vardą keisti.

41. Pats ieškovas savo teisės aktams prieštaraujančiais veiksmais, vadinant vaiką ne jam suteiktu vardu, sukūrė netoleruotiną situaciją, kai šalių dukrai M. R. tapo sudėtinga savo identifikuoti su vardu, mergaitei, siekiant gauti pozityvaus ieškovo dėmesio, teko atsiliepti, vadinti save M.vardu. Tokie ieškovo veiksmai neigiamai įtakojo ir kitos šalių dukros A. R. elgesį, suvokimą apie vardą, kaip asmenį identifikuojantį požymį (Teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad pats ieškovas pripažino, kad vaiką ne jam suteiktu vardu vadino ne tik jis pats, o siekė, kad taip elgtųsi ir vaiko ugdymo įstaigos darbuotojai.

42. Ieškovas vardo M. netinkamumą grindė asociacijomis su šuns vardu, vaikiškas prekes gaminančios firmos pavadinimu, rusišku vardu L., tačiau tai laikytina ieškovo interpretacijomis, patvirtinančiomis tik jo paties nepagarbą vaikui bei jam suteiktam vardui. Kaip nurodyta sprendimo 28, 29 dalyse, vardas M. yra taisyklingas lietuviškas vardas. Teismas taip pat sutinka su Tarnybos atstove, kad vardų gyvūnams suteikimas nėra reglamentuotas ir bet kuris žmogaus vardas gali būti suteiktas gyvūnui, tačiau visuomenėje tai neturėtų būti naudojama patyčioms / įžeidimams kurio nors iš vardų ir / ar asmenų atžvilgiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas, todėl iš ieškovo P. R. A. N. priteistina 1 524 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

44. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,96 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus ieškinį, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 8,96 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

45. Priteistos į valstybės biudžetą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5662.

46. Įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimą privalo būti pateikti teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 524 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Iš ieškovo P. R., asmens kodas, priteisti valstybei 8,96 Eur (aštuonis eurus ir 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.