- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- e2S-1091-796/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02201-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria teismas tenkino atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios bendrovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2019 m. kovo 27 d. atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su priešieškiniu ir prašė priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 8 482,02 Eur dydžio nuostolius ir 1 239,97 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, 376,13 Eur dydžio delspinigių, 6 % dydžio procesinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Be kita ko, atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ieškovo turtą, t. y. kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, turtines teises bei pinigines lėšas, priklausančias ieškovui bei esančias pas ieškovą arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju yra būtinas, nes ieškovės turtinė padėtis pagal viešai prieinamus duomenis, nėra gera, tikėtina, jog patenkinus priešieškinį ieškovei iškiltų sunkumų jį įvykdyti. Teigia, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi (teismo nutartyje padarytas rašymo apsirikimas neteisingai nurodyta nutarties priėmimo data, 2019 m. kovo 3 d. nutartyje rašymo apsirikimas, 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi ištaisytas, nurodant teisingą nutarties priėmimo data - 2019 m. balandžio 3 d.), atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymą tenkino, nutarė - atsakovės reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą 10 007,44 Eur sumai, o nustačius, kad ieškovė tokio turto neturi ar turi nepakankamai – areštuoti jos pinigines lėšas, esančias pas ieškovę ir trečiuosius asmenis, taip pat banko sąskaitose, uždraudžiant ieškovei disponuoti areštuotu turtu, vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi pagal pareikštą reikalavimą, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui.
3. Teismas nurodė, kad priešieškinis ieškovui yra pareikštas 10 007,44 Eur sumai. Teismas sprendė, jog pagal byloje esančią medžiagą, aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog negalėtų būti priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas, nenustatyta.
4. Teismas spręsdamas klausimą dėl antros sąlygos, t. y. teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, nustatė, kad ieškovė turėjo skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šios skolos buvo padengtos ir nuo 2019 m. kovo 26 d. įsiskolinimų ieškovė neturėjo. Teismas sprendė, jog byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovė netinkamai apie 5 mėnesius vykdė įsipareigojimus valstybei.
5. Teismas nustatė, jog įmonė veiklą vykdo nepilnai pusantrų metų, joje šiuo metu dirba 5 darbuotojai ( 2018 m. gruodžio 8 d. įmonėje dirbo 12 darbuotojų).
6. Teismas nurodė, jog nors ir nėra žinoma ieškovės apyvarta ir įstatinis kapitalas, tačiau, vertinant aplinkybes dėl darbuotojų skaičiaus ir laiku nesumokėtų skolų SODRAI, spręstina, kad ieškovės apyvarta negalėtų būti didelė. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ir priešieškinio reikalavimo sumą, sprendė, kad ieškovui iš jo prašoma priteisti suma yra didelė. Pažymėjo, kad nors sumos dydis negali būti pagrindinė ir vienintelė priežastis dėl ko taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau ši aplinkybė yra vertinama ir su kitomis nurodytomis aplinkybėmis ir laikytina, kad nepritaikius laikinųjų pasaugos priemonių gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas priimto teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) prašo vadovautis CPK 334 straipsnio 1 dalimi ir sutinkant su atskiruoju skundu, skundžiamą nutartį panaikinti; nustatyti nutarties, kuria panaikinama skundžiama nutartis, skubų vykdymą; panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. balandžio 3 d. (atskirajame skunde nurodyta data - 2019 m. kovo 3 d.) nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovės priešieškinyje pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismo priimta skundžiama nutartis yra nepagrįsti, neparemti objektyviais įrodymais. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė nesąžiningai gali vengti vykdyti teismo sprendimą, taip pat tinkamai preliminariai nepagrindė savo reikalavimo, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai.
7.2. Atsakovė priešieškinyje nenurodo ir nedetalizuoja, kas, kada ir kokius atliktų darbų trūkumus nustatė, nenurodo, dėl kokių priežasčių tokiame nustatyme nebuvo pakviesta dalyvauti ieškovė, kodėl jai nebuvo įteiktas Neatitikties aktas ir kt., todėl atsakovės pareikštas reikalavimas nėra prima facie pagrįstas.
7.3. Ieškovė sutinka, kad anksčiau turėjo skolų SODRAI, tačiau šiuo metu tokių skolų neturi, jų neturėjo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu, neturėjo ir atsakovės reikalavimų pareiškimo metu.
7.4. Darbuotojų skaičių ieškovės įmonėje sąlygoja sezoniškumas, todėl dėl objektyvių priežasčių žiemos metu, kai užsakymų ir sutarčių skaičius yra mažesnis, ieškovės įmonėje dirba mažiau darbuotojų. Užsakymų ir sutarčių skaičiui padidėjus, padidėja ir ieškovės darbuotojų skaičius.
7.5. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė geranoriškai vengtų vykdyti galimai nepalankų teismo sprendimą, todėl ieškovės teisių suvaržymas pažeidžia ekonomiškumo principą ir ieškovei taikytos laikinosios apsaugos priemones trikdo ieškovės veiklą.
7.6. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė siekdama išvengti atsakomybės perleidinėja, slepia turtą, lėšas ir pan., nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų - priešingai, savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė pati atsakovė, dėl to ieškovė buvo priversta nutraukti sutartį su atsakove.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
8.1. Ieškovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka jų taikymo sąlygas bei buvo priimtos šias sąlygas įvertinus pagal teisės aktų, bei teismų praktikos keliamus reikalavimus.
8.2. Teismas, preliminariai įvertino, jog yra tikimybė, kad pareikštų reikalavimų pagrindu gali būti priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas ir nustatęs grėsmę tokio teismo sprendimo neįvykdymo rizikai, ieškovės atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė tinkamai įvertinęs priešieškinio prima facie pagrįstumo klausimą. Ieškovės pateikti argumentai vertintini nagrinėjant ginčą iš esmės, tačiau neaktualūs sprendžiant dėl laikinųjų priemonių taikymo bei ieškinio prima facie pagrįstumo.
8.3. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nepagrįsti įrodymais. Ieškovė nepateikia įrodymų, kad jos finansinė būklė yra gera ar patenkinama. Ieškovės turėtas įsiskolinimas SODRAI nėra natūralus ir įprastas verslo praktikoje. Pažymėtina, jog įmonė veikia pusantrų metų ir pusę metų nepadengė įsiskolinimo, tai rodo sunkią įmonės finansinę padėtį bei keblumus vykdant įmonės įsipareigojimus.
8.4. Priešingai nei nurodo ieškovė, padengus SODROS įsiskolinimą, ieškovės finansinė būklė nepagerėjo. Iš 2019 m. balandžio 25 d. internetinės svetainės www.manocreditinfo.lt ataskaitos duomenų matyti, ieškovės finansinė būklė nuo priešieškinio pateikimo suprastėjo. Ataskaitoje pateikiama informacija, kad ieškovės vėlavimo atsiskaityti reitingas išaugo nuo 90,864% tikimybės (aukščiausia rizika) iki 99 %. Vidutinė įsiskolinimų trukmė nuo 105 dienų išaugo iki 162 dienų. Taip pat, Ieškovo bankroto tikimybė išaugo nuo 13,872% (2019 m. vasario 27 d.) iki 25,043% (aukščiausia rizika).
Šalies argumentai
8.5. Ieškovė privalo nurodyti konkrečius faktus ir tuos faktus pagrįsti įrodymais, kad jos finansinė būklė yra stabili ir ji yra pajėgi padengti atsakovės reikalaujamą 10 007,44 Eur sumą. Ieškovas nepagrindė, kad atsakovo pareikšto reikalavimo suma nėra didėlė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas, nors kaip nurodoma naujausioje teismų praktikoje, tokia įrodinėjimo našta tenka ieškovei.
8.6. Ieškovės argumentai, kad teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis trikdoma ieškovės veikla, laikytini deklaratyviais ir nepagrįsti įrodymais. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos teismui teisingai įvertinus ieškovės sunkios finansinės padėties keliamą grėsmę teismo sprendimui įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu prašo prie bylos pridėti naują įrodymą – UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 18 d. pranešimą UAB (duomenys neskelbtini) dėl įsipareigojimų nevykdymo ir bankroto bylos iškėlimo. Kadangi šis rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovė galėjo susipažinti su papildomai pateiktu dokumentu, prieštaravimų dėl jo pridėjimo nepateikė, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, sprendžia. kad yra pagrindas šį įrodymą pridėti prie bylos.
13. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą pateikė internetinės svetainės www.manocreditinfo.lt duomenų kopijas. Šie rašytiniai įrodymai susiję su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, ieškovė galėjo susipažinti su pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
15. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 27 d. teisme gautas atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priešieškinys (priešieškiniu prašoma priteisti suma iš viso – 10 007,44 Eur), kuriame, be kita ko, prašoma ieškovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ieškovo turtą, t. y. kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, turtines teises bei pinigines lėšas, priklausančias ieškovui bei esančias pas ieškovą arba trečiuosius asmenis, 10 270,44 Eur sumoje. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymą tenkino, atsakovės reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą 10 007,44 Eur sumai, o nustačius, kad ieškovė tokio turto neturi ar turi nepakankamai – areštavo jos pinigines lėšas, esančias pas ieškovę ir trečiuosius asmenis, taip pat banko sąskaitose, uždraudžiant ieškovei disponuoti areštuotu turtu, vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi pagal pareikštą reikalavimą, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui.
16. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė faktiškai ginčija abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, apeliantė atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė nesąžiningai gali vengti vykdyti teismo sprendimą, taip pat tinkamai preliminariai nepagrindė savo reikalavimo, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai; atsakovė priešieškinyje nenurodo ir nedetalizuoja, kas, kada ir kokius atliktų darbų trūkumus nustatė, nenurodo, dėl kokių priežasčių tokiame nustatyme nebuvo pakviesta dalyvauti ieškovė, kodėl jai nebuvo įteiktas Neatitikties aktas ir kt., todėl atsakovės pareikštas reikalavimas nėra prima facie pagrįstas; atsakovės priešieškinyje pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismo priimta skundžiama nutartis yra nepagrįsti, neparemti objektyviais įrodymais; byloje nėra įrodymų, kad ieškovė geranoriškai vengtų vykdyti galimai nepalankų teismo sprendimą, todėl ieškovės teisių suvaržymas pažeidžia ekonomiškumo principą ir ieškovei taikytos laikinosios apsaugos priemones trikdo ieškovės veiklą.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose 2019 m. birželio 19 d. priimtas sprendimas, civilinėje byloje pagal UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir UAB (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo. Minėtu sprendimu, nuspręsta, ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Iš Liteko duomenų matyti, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose 2019 m. liepos 22 d. gautas atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato T. B. apeliacinis skundas dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019m. birželio 19 d. sprendimo.
18. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
19. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
20. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).
21. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu (pareiškimu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieškiniu pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
22. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo nurodė, kad priešieškinis ieškovui yra pareikštas 10 007,44 Eur sumai. Skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal byloje esančią medžiagą, dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, t. y. ar yra tikimybė, kad bus priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas, kuri leistų daryti išvadą, jog negalėtų būti priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas, aplinkybių nėra nustatyta. Pažymėtina, kad ginčas tarp šalių išnagrinėtas ir šioje civilinėje byloje Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą, kuris apskųstas apeliacine tvarka, sprendimas nėra įsiteisėjęs. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Minėtu sprendimu nuspręsta, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 3967,85 Eur skolą už neapmokėtus darbus, 40,00 Eur sumą dėl palūkanų priteisimo, 397,11 Eur sutartinių delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4404,96 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1 101,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 3 d. (balandžio 3 d.) nutartimi ieškovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones sprendimui įsiteisėjus, panaikinti. Kaip jau minėta, dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019m. birželio 19 d. sprendimo pateiktas apeliacinis skundas.
23. Aptariamu atveju būtent atsakovės priešieškinyje pareikštiems reikalavimams užtikrinti skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismui 2019 m. birželio 19 d. sprendimu atmetus atsakovės reikalavimus, nebėra pagrindo daryti išvados apie tikėtiną byloje pareikšto priešieškinio pagrįstumą. Nors 2019 m. birželio 19 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra pagrįstų abejonių, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad šis priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir/ar yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-601/2014, Nr. 2-2233/2013, Nr. 2-974/2013, Nr. 2-868/2013). Taigi, priešieškinio atmetimas procesiniame sprendime nurodytais motyvais yra savarankiškas pagrindas atsakovės prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šioje civilinio proceso stadijoje nėra vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 144 straipsnis).
24. Kaip minėta, antra būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmė būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, kuri nuosekliai plėtojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama kaip asmens nesąžiningumas – ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės grindžiami tuo, jog pareikšta priešieškinio reikalavimo suma ieškovui yra didelė, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma ieškovės turtinė padėtis, jos pozicija bei įsipareigojimai kitiems kreditoriams.
26. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Be to, naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).
27. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi teigia, jog ieškovei laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog sutinka, kad anksčiau turėjo skolų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondui. Taip pat nurodo, jog šiuo metu skolų neturi, jų neturėjo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu, neturėjo ir atsakovės reikalavimų pareiškimo metu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė siekdama išvengti atsakomybės perleidinėja, slepia turtą, lėšas ir pan., nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė geranoriškai vengtų vykdyti galimai nepalankų teismo sprendimą, todėl ieškovės teisių suvaržymas pažeidžia ekonomiškumo principą ir ieškovei taikytos laikinosios apsaugos priemones trikdo ieškovės veiklą.
28. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog ieškovės atskirojo skundo argumentai nepagrįsti įrodymais, ieškovė nepateikia įrodymų, kad jos finansinė būklė yra gera ar patenkinama. Ieškovė privalo nurodyti konkrečius faktus ir tuos faktus pagrįsti įrodymais, kad jos finansinė būklė yra stabili ir ji yra pajėgi padengti atsakovės reikalaujamą 10 007,44 Eur sumą. Ieškovas nepagrindė, kad atsakovo pareikšto reikalavimo suma nėra didėlė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas.
29. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl pirmosios instancijos teismas kiekvienu atveju privalo vertinti įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su asmenų, kuriems norima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumu, ir dėl šių aplinkybių pasisakyti.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma; žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016). Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė turėjo pateikti, tačiau nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą.
31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, nepagrįstai nukrypo nuo anksčiau minėtos teismų praktikos. Iš esmės tiek atsakovės argumentai, tiek ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra susiję tik su didelės ieškinio sumos kriterijumi ir atsakovo turtine padėtimi. Teismų praktikoje yra paneigta didelės ieškinio sumos, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžiančios aplinkybės, prezumpcija. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimo (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).
32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismine praktika, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad, atsižvelgiant į šioje konkrečioje ginčo situacijoje nustatytas aplinkybes, atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas kaip neatitinkantis būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis). Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą.
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.