Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2647-432/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-14
Bylos Nr.: e2A-2647-432/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius
Ieškovas: G. G., A. U., A. P.
Atsakovas: UAB „Vilniaus vandenys“

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir A. U., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) G. G., A. U., G. G., A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. G., A. U., G. G., A. P. ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pareikštą atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus: A. E. J. ir A. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: M. K. ir R. P. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) atidalinti ieškovei G. G., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią inžinerinių tinklų – vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisiant iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 835,45 Eur kompensaciją, o atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ priteisiant 2143/69000 dalis nuosavybės teise; 2) atidalinti ieškovui A. U., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią inžinerinių tinklų – vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui priteisiant iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 835,45 Eur kompensaciją, o atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ priteisiant 2143/69000 dalis nuosavybės teise; 3) atidalinti ieškovui A. P., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią inžinerinių tinklų – vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui priteisiant iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 835,45 Eur kompensaciją, o atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ priteisiant 2143/69000 dalis nuosavybės teise; 4) atidalinti ieškovui G. G., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią inžinerinių tinklų – vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui priteisiant iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 835,45 Eur kompensaciją, o atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ priteisiant 2143/69000 dalis nuosavybės teise; 5) priteisti ieškovei G. G. iš atsakovo negautas pajamas – 200,51 Eur; 6) priteisti ieškovui A. U. iš atsakovo negautas pajamas – 200,51 Eur; 7) priteisti ieškovui A. P. iš atsakovo negautas pajamas – 200,51 Eur; 8) priteisti ieškovui G. G. iš atsakovo negautas pajamas – 200,51 Eur; 9) uždrausti atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ be bendrasavininkų sutikimo leisti prisijungti prie inžinerinių tinklų – vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, jog jiems kartu su bendraturčiais dalinės nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai – vandentiekio įvadas, ilgis 1 085,27 m. Atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ priklauso 34288/69000 dalys inžinerinių tinklų, kitiems bendraturčiams priklauso šios inžinerinių tinklų dalys: M. K. – 17140/60000 dalys, A. U. – 2143/69000 dalys; A. P. – 2143/69000 dalys; A. P. – 2143/69000 dalys; R. P. – 2143/69000 dalys; A. E. J. – 2143/69000 dalys; G. G. – 2143/69000 dalys; G. G. – 2143/69000 dalys. Ieškovai nurodė, jog vandentiekio įvadą atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ naudoja vandens tiekimui gyvenamiesiems namams, o ieškovai šiuo vandentiekio įvadu nesinaudoja, jiems tiekiamas vanduo kitais tinklais. Ieškovai pažymėjo, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas turtas yra naudojamas be jų sutikimo, tiekiant vandenį vienašališkai atsakovo leidimu prie vandentiekio įvado prisijungusiems asmenims, taip pažeidžiant ieškovų teises. Ieškovai neturi poreikio bendrosios nuosavybės teise turėti ginčo objektą, o atsakovas turi aiškiai išreikštą interesą disponuoti ir nuosavybės teise valdyti bendrą turtą. Ieškovai nurodė, jog nėra realios galimybės atidalinti turtą natūra be žalos jam suformuojant atskirą daiktą.

3. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovas nesikreipė į ieškovus ir neinicijavo inžinerinių tinklų dalies išpirkimo ar naudojimosi sąlygų nustatymo, o ieškovams priklausantys inžineriniai tinklai yra neatlygintinai be sutartinio pagrindo naudojami atsakovo, už tai gaunant pelną. Ieškovai nurodė, jog atsakovas kiekvieną mėnesį trečiajam asmeniui M. K. išrašo sąskaitas už jam tiekiamą geriamąjį vandenį, kuriose nurodomi bendro įvado skaitiklio rodmenys, t. y. iš šių skaitiklių rodmenų yra aišku, kiek kubinių metrų geriamojo vandens yra tiekiama, naudojant ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus. Vidutiniškai per metus naudojantis ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais yra tiekiama 4 000 m3 geriamojo vandens ir atsakovas per metus gauna 152,00 Eur pelno (4 000 X 0,038). Atsakovo gautas pelnas už trejus metus sudaro 456 Eur (152 x 3). Šios iš bendro daikto naudojimo gautos pajamos (pelnas) priklauso prpoprocingai visiems bendraturčiams, o ne vien tik atsakovui, todėl proporcingai turimai daliai kiekvienas ieškovas turi teisę gauti po 14,16 Eur bendro daikto duotų pajamų už trejus metus. Be to, atsakovas be ieškovų sutikimo leidžia pašaliniams asmenims (atsakovas yra davęs sutikimus dviem objektams –(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) prisijungti prie bendros dalinės nuosavybės ir ja naudotis tiekiant geriamąjį vandenį, nieko už tai nemokant bendraturčiams. Už leidimą prijungti du objektus bendraturčiai turėjo teisę gauti 6 000 Eur be PVM, t. y. proporcingai turimai daliai kiekvienas ieškovas turėjo teisę gauti po 186,35 Eur. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovas sąmoningai be ieškovų (bendraturčių) sutikimo leido prijungti du objektus prie vandentiekio tinklų be mokesčio už naudojimąsi ieškovams priklausančia nuosavybe (neteisėtas veikimas ir kaltė), atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovų patirtą žalą (negautas pajamas). Atsakovas savo neteisėtu veikimu – bendro daikto naudojimo klausimų nederindamas su bendraturčiais, bendro daikto generuojamas pajamas pasilikdamas tik sau, leisdamas naudotis pašaliniams asmenims bendru daiktu be bendrasavininkų sutikimo, pažeidė ieškovų teises ir padarė jiems žalą.

4. Ieškovų nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai, nuolatinis CK 4.75, 4.76 straipsnių nuostatų pažeidimas, įstatymų nustatytų pareigų nevykdymas, jau sukėlė žalą ieškovams, todėl leidžia pagrįstai daryti išvadą apie realų pavojų, grėsmę ir ateityje ieškovams patirti žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. negauti bendro daikto duodamų pajamų, negauti pajamų už leidimą naudotis bendru daiktu svetimiems asmenims, patirti išlaidas dėl turto nusidėvėjimo juo naudojantis didesniam kiekiui asmenų.

5. Tretieji asmenys A. E. J. ir A. P. pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydami: 1) atidalinti A. E. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią inžinerinių tinklų – vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, A. E. J. priteisiant iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 835,45 Eur kompensaciją, o atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ priteisiant 2143/69000 dalis nuosavybės teise; 2) atidalinti A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią inžinerinių tinklų – vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, A. P. ieškovei priteisiant iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 835,45 Eur kompensaciją, o atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ priteisiant 2143/69000 dalis nuosavybės teise; 3) priteisti A. E. J. iš atsakovo 200,51 Eur negautų pajamų; 4) priteisti A. P. iš atsakovo 200,51 Eur negautų pajamų; 5) uždrausti atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ be bendraturčių sutikimo leisti prisijungti prie inžinerinių tinklų – vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovo tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, jog tretiesiems asmenims kartu su ieškovais ir kitais savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai – vandentiekio įvadas, kurio ilgis 1 085,27 m.: atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ priklauso 34288/69000 dalys įvado; trečiajam asmeniui M. K. priklauso 17140/60000 (19711/69000) dalys įvado, visiems kitiems savininkams, taip pat ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, priklauso po 2143/69000 dalis įvado. Tretieji asmenys nurodė, jog bendraturčiams priklausantis vandentiekio įvadas yra naudojamas atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ vandeniui į gyvenamuosius namus tiekti, tačiau, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, šiuo vandentiekio įvadu nesinaudoja, šiuo įvadu jiems geriamasis vanduo nėra tiekiamas. Tretieji asmenys pažymėjo, kad atsakovas naudojasi bendraturčiams priklausančiu įvadu savo interesams tenkinti, t. y. tiekdamas geriamąjį vandenį savo klientams, kurie nėra vandentiekio įvado savininkai. Atsakovas naudojasi visu vandentiekio įvadu, taip pat ir tretiesiems asmenims priklausančia dalimi be trečiųjų asmenų sutikimo ir neatlygintinai.

7. Tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, nurodė, jog pagal teisės aktus ne infrastruktūros savininkai turi kreiptis į savivaldybę dėl objekto išpirkimo, o atsakovas kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas turi pareigą, nustatęs, kad infrastruktūros objektas reikalingas ir tinkamas viešajam geriamojo vandens tiekimui, kreiptis į objekto savininką ir savivaldybę dėl išpirkimo procedūros vykdymo. Šiuo atveju atsakovas tokios procedūros neinicijavo, į savininkus ir savivaldybę nesikreipė, išvados nerengė, turto vertinimas nebuvo atliktas, pirkimo – pardavimo sutartis savininkams nebuvo siūloma sudaryti. Tretieji asmenys pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – Įstatymas) ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) yra taikomi, kai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektai nepriklauso viešajam geriamojo vandens tiekėjui. Šiuo atveju atsakovas yra geriamojo vandens infrastruktūros bendraturtis, todėl, bendraturčių santykiams taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę ir jos atidalinimą. Atsižvelgiant į tai, kad tretiesiems asmenims kiekvienam priklauso po 2143/69000 dalis vandens įvado, o Nekilnojamojo turto registro duomenimis viso turto vidutinė rinkos vertė yra 26 900 Eur, todėl 2143/69000 dalių vidutinė rinkos vertė yra 835,45 Eur. Taigi, tretiesiems asmenims kiekvienam priteistina po 835,45 Eur piniginė kompensacija iš atsakovo už atidalinamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

8. Tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus taip pat nurodė, jog atsakovas kiekvieną mėnesį trečiajam asmeniui M. K. išrašo sąskaitas už jam tiekiamą geriamąjį vandenį, kuriose nurodomi bendro įvado skaitiklio rodmenys, t. y. iš šių skaitiklių rodmenų yra aišku, kiek kubinių metrų geriamojo vandens yra tiekiama, naudojant ieškovams daline nuosavybe priklausančius inžinerinius tinklus. Vidutiniškai per metus naudojantis ieškovams daline nuosavybe priklausančiais inžineriniais tinklais yra tiekiama 4 000 m3 geriamojo vandens ir atsakovas per metus gauna 152,00 Eur pelno (4 000 X 0,038). Atsakovo gautas pelnas už trejus metus sudaro 456,00 Eur (152,00 X 3). Šios iš bendro daikto naudojimo gautos pajamos (pelnas) priklauso prpoprocingai visiems bendraturčiams, o ne vien tik atsakovui, todėl proporcingai turimai daliai kiekvienas trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, turi teisę gauti 14,16 Eur bendro daikto duotų pajamų už trejus metus. Be to, atsakovas be trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, sutikimo leidžia pašaliniams asmenims (atsakovas yra davęs sutikimus dviem objektams - Mileišiškių sodų 1-oji g. 8, Vilnius ir Mileišiškių sodų 2 -oji g. 3, Vilnius) prisijungti prie bendros dalinės nuosavybės ir ja naudotis, tiekiant geriamąjį vandenį, nieko už tai nemokant bendraturčiams. Už leidimą prijungti du objektus, bendraturčiai turėjo teisę gauti 6 000 Eur be PVM, t. y. proporcingai turimai daliai kiekvienas trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, turėjo teisę gauti po 186,35 Eur. Tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, pažymėjo, kad atsakovas be bendraturčių sutikimo leido prijungti du objektus prie vandentiekio tinklų be užmokesčio už naudojimąsi tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, priklausančia nuosavybe (neteisėtas veikimas ir kaltė), atsakovas turi prievolę atlyginti jų patirtą žalą (negautas pajamas). Atsakovas neteisėtu veikimu – bendro daikto naudojimo klausimų nederindamas su bendraturčiais, bendro daikto generuojamas pajamas pasilikdamas sau, leisdamas naudotis pašaliniams asmenims bendru daiktu be bendraturčių sutikimo, pažeidė trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, teises ir padarė jiems žalą.

9. Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai, nuolatinis CK 4.75, 4.76 straipsnių nuostatų pažeidimas, įstatymų nustatytų pareigų nevykdymas, sukėlęs žalą, leidžia pagrįstai daryti išvadą apie realų pavojų, grėsmę ir ateityje tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, patirti žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. negauti bendro daikto duodamų pajamų, negauti pajamų už leidimą naudotis bendru daiktu svetimiems asmenims, patirti išlaidas dėl turto nusidėvėjimo, juo naudojantis didesniam kiekiui asmenų.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo M. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir į trečiųjų asmenų pareikštus savarankiškus reikalavimus. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 17140/60000 dalių Inžinerinių tinklų, kurie jam priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškovais G. G., A. U., A. P., G. G., bei trečiaisiais asmenimis R. P., A. E. J. , A. P. ir atsakovu UAB „Vilniaus vandenys“. Pažymėjo, jog didžiąją dalį, 34288/6900 dalis, Inžinerinių tinklų valdo UAB „Vilniaus vandenys“. Nurodė, jog jo žiniomis, tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, jiems nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais nesinaudoja. Inžineriniai tinklai yra naudojami atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“, tiekiant geriamąjį vandenį kitiems vartotojams. Trečiais asmuo nurodė, jog būtent viešasis vandens tiekėjas sprendžia, ar viešojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jo valdomi ar naudojami pagal sutartį geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam vandens tiekimui ir, jeigu reikia, gali kreiptis į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau, atsakovas nesikreipė į bendraturčius, siekdamas inicijuoti inžinerinių tinklų išpirkimą ar naudojimosi sąlygų nustatymą. Iki šios dienos Inžineriniai tinklai yra neatlygintinai be sutartinio pagrindo naudojami atsakovo.

11. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovas turi didžiąją dalį nuosavybės bendrojoje dalinėje nuosavybėje, be ieškovų ir trečiųjų asmenų sutikimo neatlygintinai naudojasi visa jų nuosavybe, neinicijuoja inžinerinių tinklų išpirkimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovai ir tretieji asmenys neturi intereso išlaikyti, eksploatuoti ir prižiūrėti atsakovo naudojamų inžinerinių tinklų, todėl ieškovai ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, siekia atidalinti Inžinierinius tinklus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog toks atidalinimo būdas, t. y. kaip nurodyta ieškinyje ir savarankiškuose reikalavimuose, būtų proporcingas ir nepažeistų abiejų šalių interesų. Trečiasis asmuo prašė ieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus patenkinti.

12. Atsakovas atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog privačių asmenų iniciatyvos statyti tinklus savo lėšomis neribojimos, sprendimas dėl infrastruktūros įrengimo savo lėšomis yra priimamas privačių asmenų valia ir iniciatyva. Atsakovas pažymėjo, jog tokia teise ir galimybe pasinaudojo ieškovai bei tretieji asmenys – laisva valia ir veikdami savo interesais priėmė sprendimą savo lėšomis įrengti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą. Atsakovas pažymėjo, jog tinklai nuo pat jų registracijos 1999 m. priklausė privatiems asmenims, t. y. ieškovams ir tretiesiems asmenims. Atsakovas pažymėjo, jog atsakovo statusas bei jį nulemiantis specialusis reguliavimas draudžia reikšti reikalavimus atsakovui dėl vandentiekio tinklų išpirkimo.

13. Atsakovas paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - GVTNTĮ) 2 straipsnio 1 dalies nuostatas GVTNTĮ paskirtis yra reguliuoti asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės.Viena iš svarbių GVTNTĮ reguliavimo sričių – privačių asmenų nuosavybės teise turimos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perdavimas savivaldybės nuosavybėn ar jų naudojimo tvarkos nustatymas. GVTNTĮ 5 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Vyriausybė tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašą. Atsakovas pažymėjo, jog GVTNTĮ nuostatų įgyvendinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-29 nutarime Nr. 88 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas). Apraše numatyta, kokiais atvejais infrastruktūros savininkai gali pretenduoti į išpirkimą. Apraše įtvirtinti ne tik infrastruktūros tinkamumo kriterijai (aprašo 6 p.) reikalingumo kriterijai (aprašo 7 p.) ir kt., bet ir speciali išpirkimo tvarka (aprašo IV skyrius). Ieškovai ir tretieji asmenys ne tik neįrodinėja, kad Inžinieriniai tinklai atitinka tinkamumo ir reikalingumo kriterijus, bet ir niekada nesiekė Inžinierinių tinklų išpirkimo pagal aprašą. Be to, Inžinierinių tinklų teisinis statusas lemia tai, kad teismo sprendimu gali būti nustatoma naudojimo tvarka ir sąlygos, tačiau atsakovui negali būti nustatoma prievolė tinklus išpirkti. Atsakovas nurodė, jog jis neturi suinteresuotumo turėti didesnės nuosavybės dalies Inžinieriniuose tinkluose, o ieškovai ir tretieji asmenys neįrodė, kad jų siūlomas atidalijimo būdas yra priimtiniausias visiems bendraturčiams, o kartu ir racionaliai sureguliuojantis bendraturčių santykius. Pažymėjo, jog privatūs asmenys, įsirengę tinklus jiems norimose vietose (o ne pagal tinklų plėtros planus), negali šios rizikos vėliau perkelti geriamojo vandens tiekėjui ar kitam viešajam subjektui ir gauti kompensaciją.

14. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai ir tretieji asmenys neturi teisės gauti atsakovo pelno dalies pagal CK 4.76 straipsnį dėl specialiojo reguliavimo taikymo. Byloje pateiktas 2020-09-23 Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patarėjos V. D. el. laiškas nepatvirtina atsakovo pelno. Atsakovas pažymėjo, jog jo pelnas apskaičiuojamas pagal reguliuojamo turto vertę, kuri atsispindi atsakovo balanse. Atsakovas neapskaito kitų asmenų turto balanse, todėl iš jo pelno (pagal metodiką) ir negali gauti. Pažymėjo, jog pajamoms iš geriamojo vandens gauti naudojama visa geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra – statiniai, įrenginiai ir komunikacijų kompleksas (vandens ėmimo, gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir geriamojo vandens apskaitai tvarkyti. Nurodė, jog ieškovai ir tretieji asmenys, siekdami atsakovo pelno, turėtų įrodyti faktinį atsakovo grynąjį pelną, galimai gautą iš Inžinierinių tinklų eksploatavimo. Negautų pajamų įrodymui keliamos sąlygos, kurias turi įrodyti būtent negautų pajamų reikalaujantys asmenys. Nurodyti viešai skelbiami atsakovo finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad norminis pelnas (pelno norma vandens kainos nustatymui) už 1 m³ geriamojo vandens pateikimo vartotojams ir faktinis bendrovės pelnas skiriasi, o atsakovo veikla yra nuostolinga. Be to, ieškovai ir tretieji asmenys atsakovui turėtų atlyginti dalį nuostolių, kadangi CK 4.76 str. numato ne tik pareigą bendraturčiams dalintis pajamomis, bet ir išlaidomis. Ieškovai ir tretieji asmenys niekuomet neprisidėjo prie Inžinierinių tinklų eksploatacijos išlaidų. Ieškinyje nurodytuose Inžinieriniuose tinkluose nuo 2018 metų įvyko 5 avarijos, kurių likvidavimu rūpinosi atsakovas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jokių mokesčių iš gyventojų, kuriems buvo išduotos prisijungimo sąlygos, nereikalavo ir nėra gavęs.

15. Atsakovas nurodė, jog ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalavimai dėl inžinierinių tinklų atidalijimo tiesiogiai prieštarauja prevenciniam reikalavimui. Ieškovų ir trečiųjų asmenų siekiamas rezultatas – nuosavybės teisės į inžinierinius tinklus pasibaigimas, gaunant už tai piniginę kompensaciją, be to ieškovai ir tretieji asmenys taip pat pareiškė savarankišką reikalavimą uždrausti atsakovui be bendraturčių sutikimo leisti prisijungti prie Inžinierinių tinklų. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad neteisėti atsakovo veiksmai jau yra atlikti, o prevencinis ieškinys yra skirtas užkirsti kelią žalai atsirasti ateityje. Be to, patikslintame ieškinyje keliama abejonė dėl galimo veiksmų pasikartojimo nėra pagrįsta įrodymais. Atsakovas prašė ieškovų ieškinį ir trečiųjų asmenų pareišktus savarankiškus reikalavimus atmesti bei priteisti iš šių dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-06 sprendimu ieškinį atmetė.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams kartu su bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai - vandentiekio įvadas, ilgis 1085,27 m. esantis Rūtų g. Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vidutinė rinkos vertė- 26 900 Eur (toliau – inžinieriniai tinklai). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašo matyti, jog atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ priklauso 34288/69000 dalys inžinierinių tinklų. Ieškovams G. G., G. G. A. P. po 2143/69000 dalis inžinierinių tinklų, tretiesiems asmenims A. P., R. P. ir A. E. J. priklauso po 2143/69000 dalis inžinierinių tinklų, trečiajam asmeniui M. K. priklauso 17140/60000 dalys Inžinierinių tinklų. Ieškovas A. U. 2003-11-27 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 11391, įsigijo 2143/69000 dalis inžinerinių tinklų – vandentiekio įvado, esančio, adresu Rūtų g. Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Pateiktas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patarėjos V. D. 2020-09-23 elektroninis laiškas siųstas ieškovei G. G., kuriame pateiktos sąnaudos, kurios patiriamos eksploatuojant vandentiekio ir nuotekų tinklus (geriamojo vandens pristatymo paslauga – einamasis remontas ir eklspotacinės medžiagos – 0,007 Eur/m³, aptarnavimo paslaugos pagal sutartis – 0,023 Eur/m³, investicijų grąža (pelnas) – 0,038 Eur/m³). Minėtame elektroniniame laiške pažymėta, jog „Šis atsakymas pateikiamas supaprastina tarka, t. y. tai nėra oficialus registruotas raštas/atsakymas. Jeigu Jums reikalingas oficialus atsakymas, reikėtų kreiptis į VERT oficialiu raštu arba dar kartą registruoti Jūsų el. laišką, kaip gautą raštą“. Pateiktas atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ tarnybinis raštas, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2017-2020 m. ginčo Inžinieriniuose tinkluose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įvyko 5 avarijos. Iš byloje pateiktų pateiktų sąmatų ir atliktų darbų priemimo akto Nr. 04.2/2020 matyti, jog atsakovas atliko avarijų įvykusių Inžinieriniuose tinkluose šalinimo darbus ir patyrė 1 833,38 Eur išlaidų.

18. Skundžiamame spendime nurodyta, jog pagal CK 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius yra GVTNTĮ, kurio tikslas nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (GVTNTĮ 1 straipsnis).

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog GVTNTĮ 24 straipsnyje numatyta, jog geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, išskyrus paviršinių nuotekų tvarkymą ir nuotekų transportavimą, yra licencijuojamas. Duomenų, kad ieškovai ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, patys galėtų užsiimti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), kurioje: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; 2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų. Taigi, teritorijai pripažinti viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija buvo reikalinga įstatyme nustatytų sąlygų visuma. Nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusiose įstatymo redakcijoje į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija, kuri atitinka bent vieną iš pirmiau nurodytų kriterijų. Teismas konstatavo, kad faktinis ieškovams ir tretiesiems asmenims priklausančių Inžinierinių tinklų naudojimas atsakovo poreikiams patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui (GVTNTĮ 16 straipsnio 7 dalis), tačiau pats savaime nėra pakankamas konstatuoti, kad ginčo teritorija atitinka GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalies sąlygas ir laikytina viešąja vandens tiekimo teritorija. Esant tokiai situacijai, turi būti sprendžiama dėl GVTNTĮ 16 straipsnio 7 dalyje nustatytų alternatyvų taikymo ir ginčo objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo.

20. Pirmosios isnstancijos teismas sprendime taip pat nurodė, jog pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 6, 8, 10 – 12 dalių nuostatas, Aprašo 21, 22 punktų nuostatas, dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo sprendžia tik šalys, o teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti šalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus išpirkti. Nors tiek GVTNTĮ, tiek apraše įtvirtinti infrastruktūros naudojimo tvarkos būdai (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos), tačiau pasirinktas būdas negali nulemti nuosavybės perdavimo (išpirkimo), nes dėl pastarojo gali susitarti tik pačios šalys. Iš minėto teisinio reglamentavimo sprendimą priėmęs teismas priėjo išvadą, kad būtent viešųjų paslaugų teikėjas, o ne infrastruktūros savininkas sprendžia viešųjų paslaugų teikimui reikalingos infrastruktūros klausimą, būtent viešųjų paslaugų teikėjui įstatymas suteikia teisę pasirinkti paslaugų teikimui reikalingus infrastruktūros objektus. Įstatymas neįpareigoja viešųjų paslaugų teikėjo nuomoti/išpirkti visą savininko turimą infrastruktūrą, įskaitant ir viešųjų paslaugų teikimui nereikalingą infrastruktūros dalį, viešųjų paslaugų teikėjui yra numatyta teisė naudoti tik viešųjų paslaugų teikimui reikalingus infrastruktūros objektus. Atsižvelgdamas į tai, jog yra pareikšti ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalavimai dėl Inžinierinių tinklų atidalinimo (išpirkimo), o GVTNTĮ nuostatos tokios atsakovo pareigos nenustato, o tik įpareigoja pasirinkti vieną iš dviejų įstatyme nustatytų alternatyvų, teismas atmetė ieškovų ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus atidalinti inžinierinius tinklus, sumokant jiems kompensacijas ir priteisiant Inžinierinių tinklų dalis atsakovo nuosavybėn.

21. Sprendime nurodyta, jog ieškovai inžinieriniais tinklais nesinaudoja, veiklos juose nevykdo. Nėra duomenų, kad ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais, savo lėšomis įsirengę tinklus, iš anksto buvo numatę gauti iš tinklų pajamų (CPK 178 straipsnis). Priešingai, atsižvelgiant į tinklų paskirtį ir atsakovo pagrindinę funkciją – tiekti geriamą vandenį ir šalinti nuotekas, ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais, neturintys licencijos šiai veiklai vykdyti, neturėjo pagrindo tikėtis gauti pajamų iš veiklos. Be to, ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais, nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus, sutrukdžiusius ieškovų veiklą tinkluose (CPK 178 straipsnis). Ieškovai nurodo, jog atsakovas bendro daikto generuojamas pajamas pasilikdamas sau, turi prievolę atlyginti ieškovų patirtą žalą (negautas pajamas). Tačiau, vien aplinkybė apie UAB „Vilniaus skalsa“ (trečiojo asmens M. K. valdomos įmonės) gautas piniginės lėšas už prisijungimą prie kitų vandens tiekimo tinklų atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su Inžinieriniais tinklais, kaip ir ieškovų negautų pajamų, neįrodo (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, teismas nusprendė, jog ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais negautų pajamų realumo, jų dydžio bei priežastinio ryšio, kaip ir atsakovo neteisėtų veiksmų, neįrodė (CPK 178 straipsnis).

22. Sprendime nurodyta, jog ieškovų ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais prevenciniai reikalavimai uždrausti atsakovui be bendraturčių sutikimo leisti prisijungti prie inžinerinių tinklų – vandentiekio įvado, unikalus numeris(duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), atmestini.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

23. Apeliantai (ieškovai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinant ieškovų reikalavimus.

24. Apeliantai nurodo, kad svarbu buvo atskirti tai, kad GVTNTĮ ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) yra taikomi faktinėms aplinkybėms, kai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektai nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise viešajam geriamojo vandens tiekėjui. Ginčo atveju, ieškovai, tretieji asmenys ir atsakovas yra geriamojo vandens infrastruktūros (inžinerinių tinklų) bendraturčiai. Atitinkamai, bendraturčių santykiams turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę ir jos atidalinimą, o ne GVTNTĮ ir (ar) Aprašo nuostatos. Laikosi pozicijos, kad net ir nusprendus, kad šiuo atveju galėjo būti taikomos GVTNTĮ ir (ar) Aprašo nuostatos, ieškovams su trečiaisiais asmenimis esant geriamojo vandens infrastruktūros bendraturčiams, tai per se nereiškė, kad ieškovai ir tretieji asmenys privalėjo remtis GVTNTĮ ir (ar) Aprašo nuostatomis, ir kad šios nuostatos eliminavo iš ieškovų ir trečiųjų asmenų teisę prašyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo, remiantis CK nuostatomis. Šalys yra bendraturčiai, dėl to bendraturčių santykius reglamentuojančių CK teisės normų (įskaitant tas, kurios reglamentuoja atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės) taikymas jų (bendraturčių) tarpusavio santykiams nėra ribojamas nei GVTNTĮ, nei jokio kito teisės akto.

25. Skunde teigiama, kad susidarė situacija, kai atsakovas vienas naudojasi visu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu ir savavališkai leidžia be bendraturčių sutikimo juo naudotis dar ir kitiems asmenims, kuriems, vykdydamas komercinę ūkinę veiklą, teikia paslaugas. Taigi, atsakovas neatlygintinai naudojasi ieškovų ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, turtu be jų sutikimo ir sudaro galimybes tą daryti savo klientams, kurie nėra bendraturčiai. Tai rodo, kad faktiškai ieškovų ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, nuosavybės teisė į ginčo turtą yra apribota ir suvaržyta, bet šis suvaržymas nepagrįstas (nėra sudaryta nuomos, panaudos ir/ar kt. sutarčių). Teismas turėjo daryti išvadą, kad be atlygio naudodamasis inžinerinių tinklų dalimi, kuri priklausė ne atsakovui ir sudarydamas tokią galimybę be bendraturčių sutikimo kitiems asmenims, atsakovas sutaupė bendraturčių sąskaita, ir šis atsakovo sutaupymas yra proporcingas bendraturčių negautoms lėšoms bei sutaupymą ir lėšų negavimą sieja priežastinis ryšys.

Šalies argumentai

26. Apeliantai nurodo, jog turi būti patenkintas reikalavimas priteisti 186,35 Eur dydžio negautas pajamas už tai, kad prie tinklų be bendraturčių sutikimo atsakovas savavališkai leido prisijungti kitiems asmenims, atsakovui turint tikslą vykdyti ūkinę veiklą ir gauti iš to pajamas. Teigia, jog jeigu ne atsakovas, šie asmenys nebūtų prisijungę prie inžinerinių tinklų ir už jų prisijungimą gauti pinigai nebūtų atitekę išimtinai atsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl tokio prisijungimo būtų buvę patirtos kokios nors išlaidos. Dėl to visa pinigų suma, kuri turėjo būti gauta rinkoje už analogišką prisijungimą (3 000 Eur už 1 vnt., 6 000 Eur už 2 vnt.), turi būti dalinama bendraturčiams proporcingai jų turimai daliai. Kas šiuo atveju sudaro 186,35 Eur kiekvienam iš ieškovų bei trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus (2143 x 6000 Eur / 69 000).

27. Apeliantai paaiškina, jog atsakovo neteisėti veiksmai, nuolatinis CK 4.75, 4.76 straipsnių nuostatų pažeidimas, įstatymų nustatytų pareigų nevykdymas jau sukėlę žalą ieškovams ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus. Tai, jų manymu, leidžia pagrįstai daryti išvadą apie realų pavojų, grėsmę ir ateityje ieškovams ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, patirti žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. negauti bendro daikto duodamų pajamų, negauti pajamų už leidimą naudotis bendru daiktu svetimiems asmenims, patirti išlaidas dėl turto nusidėvėjimo, juo naudojantis didesniam kiekiui asmenų.

28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Ši aplinkybė lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo. Pagal CK 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-135/2012). Vertintinas ginčo objektui taikytino specialaus reguliavimo santykis su bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV knygos nuostatomis, kuriomis ieškinį grindė ieškovai.

Atsiliepimas

29. Atsakovas teigia, jog vertinant GVTNTĮ ir Apraše reguliuojamus teisinius santykius, spręstina, kad jų nustatytos normos dėl infrastruktūros objekto išpirkimo pagal analogiją taikytinos ir teisiniams santykiams dėl infrastruktūros objektų bendraturčių atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, ypač nagrinėjamu atveju, kai apeliantų tikslas – nuosavybės teisės perleidimas (jos išpirkimas), o ne bendraturčių santykių sureguliavimas. GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje ir atitinkamai Apraše numatyta, kokiais atvejais infrastruktūros savininkai gali pretenduoti į išpirkimą. Apraše įtvirtinti ne tik infrastruktūros tinkamumo kriterijai (Aprašo 6 p.) reikalingumo kriterijai (Aprašo 7 p.) ir kt., bet ir speciali išpirkimo tvarka (Aprašo IV skyrius). Apeliantai bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme metu ne tik neįrodinėjo, kad ginčo objektas atitinka tinkamumo ir reikalingumo kriterijus (CPK 178 str.), bet ir neįvykdė pagal aprašo 19 p. privalomos procedūros – nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę dėl sprendimo dėl ginčo objekto išpirkimo savivaldybės nuosavybėn. Galiausiai, ginčo objekto teisinis statusas lemia tai, kad teismo sprendimu gali būti nustatoma naudojimo tvarka ir sąlygos, tačiau negali būti nustatoma prievolė tinklus išpirkti.

30. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog teismas tinkamai įvertino ieškovų ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais nurodytas faktines aplinkybes bei jų pateiktus įrodymus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais neįrodė negautų pajamų realumo, jų dydžio bei priežastinio ryšio, kaip ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis). Ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais nepateikė įrodymų, jog prisijungimo sąlygų išdavimas be jų sutikimo sukels žalą bendraturčiams (CPK 178 straipsnis), todėl teismas teisingai įvertino, kad nėra įrodymų, patvirtinančių būsimos žalos faktą bei dydį (CPK 178 straipsnis) ir atitinkamai reikalavimą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

32. Nustatyta, jog ieškovams kartu su bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai – vandentiekio įvadas, ilgis 1 085,27 m. esantis Rūtų g. Vilniuje, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) turto vidutinė rinkos vertė- 26 900 Eur. Ieškovai reikalavo atidalinti inžinierinius tinklus, sumokant ieškovams ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, kompensacijas ir priteisiant inžinierinių tinklų dalis atsakovo nuosavybėn.

33. Pirmosios instancijos teismas atmetė minėtus reikalavimus, motyvuojant tuo, jog GVTNTĮ nuostatos tokios atsakovo pareigos – inžinierinių tinklų atidalinimo (išpirkimo) – nenustato, o tik įpareigoja pasirinkti vieną iš dviejų įstatyme nustatytų alternatyvų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų (lyginant su CK), įstatymų normos. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius yra GVTNTĮ, kurio tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (GVTNTĮ 1 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus ginčui dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų perėmimo, tiek Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - GVTNTĮ), tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-29 nutarimo Nr. 88 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nuostatose nustatyta konkreti tokio ginčo sprendimo teisme procedūra ir teismo teisės, nagrinėjant kilusį ginčą.

34. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, kad GVTNTĮ ir aprašas yra taikomi faktinėms aplinkybėms, kai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektai nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise viešajam geriamojo vandens tiekėjui. Ginčo atveju, ieškovai, tretieji asmenys ir atsakovas yra geriamojo vandens infrastruktūros (inžinerinių tinklų) bendraturčiai. Todėl mano, kad bendraturčių santykiams turėjo būti taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę ir jos atidalinimą, o ne GVTNTĮ ir (ar) Aprašo nuostatos.

35. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, šalių kilusio ginčo pobūdį ir teisinių santykių (geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, šalinimas) specifiką, pažymėtina, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas. Tai ne kartą pripažinta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015).

36. Vandens tiekimo infrastruktūra – vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (siurblinės, vamzdynai, šuliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai) (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 15 punktas). Ši infrastruktūra ar jos dalys gali būti formuojamos įvairiais būdais. Jų savininkai gali būti savivaldybė, viešasis tiekėjas, kiti asmenys. Jei viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama Vyriausybės nustatyta tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl infrastruktūros objektų naudojimo (panaudos, nuomos, jungtinės veiklos ir pan.) viešojo tiekėjo įstatyme nustatytai pareigai tiekti vartotojams geriamąjį vandenį vykdyti (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis). Būtent šios įstatyme nustatytos pareigos vykdymui užtikrinti nustatyta valstybės parama infrastruktūros plėtrai ir privalomos įstatymo priemonės tais atvejais, kai nepavyksta susitarti su infrastruktūros savininkais dėl infrastruktūros naudojimo. Kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką gali numatyti teismas arba infrastruktūra įstatymų nustatyta tvarka gali būti paimta visuomenės poreikiams (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šios teisės normų nuostatos turi imperatyvųjį pobūdį, nes tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimas turi būti užtikrintas visiems galintiems prisijungti prie vandens teikimo infrastruktūros teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tokios įstatymo nuostatos dėl infrastruktūros formavimo tvarkos ir sąlygų, jų imperatyvusis pobūdis – užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą – reikšmingos, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias šios infrastruktūros naudojimą ir priežiūrą.

37. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą teikė ne bendrosioms (CK), o specialioms (GVTNTĮ) teisės normoms. Šio įstatymo nuostatas pirmosios instancijos teismas pritaikė teisingai ir spręsdamas atidalijimo klausimą, ir spręsdamas žalos atlyginimo, kaip negautų pajamų priteisimo klausimą. Pastarajam (negautų pajamų priteisimo) klausimui užtenka konstatuoti, jog nebuvo žalos atlyginimo pagrindo – neteisėtų atsakovo veiksmų, nes leidimas prisijungti prie vandentiekio yra teisėtas (kai sukurta infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimas turi būti užtikrintas visiems galintiems prisijungti prie vandens teikimo infrastruktūros teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalavimus, nurodydamas, kad, ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais negautų pajamų realumo, jų dydžio bei priežastinio ryšio, kaip ir atsakovo neteisėtų veiksmų (atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų), neįrodė (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis).

38. Ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais pareiškė prevencinį reikalavimą uždrausti atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ be bendrasavininkų sutikimo leisti prisijungti prie inžinerinių tinklų – vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas be ieškovų ir trečiųjų asmenų sutikimo buvo išdavęs abonentams prisijungimo sąlygas prie nurodytų inžinierinių tinklų. Tačiau nėra objektyvių duomenų apie atsakovo ketinimus ateityje išduoti prisijungimo sąlygas prie ieškinyje nurodytų inžinierinių tinklų, teismui nėra pateikta šių tinklų plėtros planų, nėra pateikta teritorijos planavimo dokumentų, nulemiančių galimus atsakovo veiksmus, nėra duomenų apie galimai planuojamas statybas, nėra prašymų prisijungti ir kt. įrodymų, patvirtinančių tokių veiksmų realumą artimoje ateityje. Teismas sprendime priėjo išvadą, jog įrodinėjant atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus, ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais apsiriboja deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimais dėl atsakovo veiklos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus, kurie keltų realų žalos atsiradimo pavojų ieškovams ir tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais (CPK 178 straipsnis). Atsakovo viešųjų paslaugų teikimas savaime nėra pagrindas būsimai žalai atsirasti.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad prevencinis ieškinys taip pat yra nepagrįstas, kadangi, esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo viešųjų paslaugų teikimas savaime nėra pagrindas būsimai žalai atsirasti. Sprendimą priėmęs teismas pagrįstai pažymėjo, jog ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais nepateikė įrodymų, jog prisijungimo sąlygų išdavimas be jų sutikimo sukels žalą bendraturčiams (CPK 178 straipsnis), todėl teisingai įvertino, kad nėra įrodymų, patvirtinančių būsimos žalos faktą bei dydį (CPK 178 straipsnis).

40. Byla išspręsta ne apeliantų naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-06 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos

Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas Dainius Rinkevičius Alma Urbanavičienė