- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-14
- Bylos Nr.
- I-35-621/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01646-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-6 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Šiaulių TI), 9800 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015-09-07 iki 2016-04-14, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, pareiškėjas negavo dietinio maitinimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino skunde nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad dietinio maitinimo negavo nuo 2015-09-15 iki 2015-09-17, nuo 2015-11-04 iki 2015-11-05 (lapkričio 6 d. maitinimą gavo), nuo 2016-01-27 iki 2016-01-28, 2016-01-30 negavo vakarienės, nuo 2016-03-03 iki 2016-03-04 pietų (pietus gavo), 2016-03-31, nuo 2016-04-05 iki 2016-04-06 pietų (pietus gavo). Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad dokumentuose nurodyta, kad jam buvo tiekiamas dietinis maitinimas R?, tačiau gydytojų jam buvo paskirtas dietinis maitinimas R?B? ir jis buvo maitinamas dietiniu maistu R?B?, todėl tais kartais, kai jam dietinis maitinimas buvo pateiktas, jis pretenzijų neturi.
Dėl nesuteikto dietinio maitinimo pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, psichologinį išsekimą, dvasinį sukrėtimą, atsirado baimė, jautėsi kankinamas, kankino nemiga, dažnai skaudėjo galvą, pasidarė agresyvus ir dirglus, sutriko sveikata, pareiškėjui prasidėdavo bėrimai ir pradėdavo niežtėti kūną, dėl to jis patyrė nepatogumų, t.y. neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (46-50, 122-124 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui dietinis maitinimas buvo paskirtas nuo 2015-11-06 (penktadienį), o dietinio maitinimo porcijos užsakomos penktadienį savaitgaliui. Suimtųjų sąrašai sudaromi kiekvieną darbo dieną, todėl yra tikimybė, kad asmenys, kurie turėtų būti maitinami pagal dietinį valgiaraštį, atvykimo dieną tokio maitinimo negauna, o yra maitinami pagal valgiaraštį, skirtą nedirbantiems vyrams. Kitu laiku pareiškėjas dietinį maitinimą gaudavo. Pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 9800 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2015-09-07 iki 2016-04-14. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui dietinis maitinimas Šiaulių TI buvo skirtas nuo 2015-11-06. Šias aplinkybes patvirtina ir pažyma (8, 88, 91 b.l.). Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos rašto J. S. (12 b.l.) matyti, kad pareiškėjas dietinį maitinimą pagal R?B? valgiaraštį gauna nuo 2015-04-22. Iš pareiškėjo prašymo pateikto 2015-09-09 Šiaulių TI direktoriui (77 b.l.) matyti, kad pareiškėjas prašė jam skirti dietinį maitinimą, kurį jis gaudavo pataisos namuose. Šiaulių TI atsakė pareiškėjui, kad jam dietinis maitinimas nebuvo skirtas, nes jis buvo išvykęs iš Šiaulių TI nuo 2015-09-09 iki 2015-09-15 ir 2015-09-17 išvyko į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją. Iš Šiaulių TI pažymos (53 b.l.) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo nuo 2015-09-15 iki 2015-09-17, nuo 2015-11-04 iki 2015-11-10, nuo 2016-01-27 iki 2016-02-04, nuo 2016-03-03 iki 2016-03-07, 2016-03-31, nuo 2016-04-05 iki 2016-04-14. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu patikslino, kad per šį laikotarpį dietinio maitinimo negavo nuo 2015-09-15 iki 2015-09-17, nuo 2015-11-04 iki 2015-11-05 (lapkričio 6 d. maitinimą gavo), nuo 2016-01-27 iki 2016-01-28, 2016-01-30 negavo vakarienės, nuo 2016-03-03 iki 2016-03-04 pietų (pietus gavo), 2016-03-31, nuo 2016-04-05 iki 2016-04-06 pietų (pietus gavo). Atsakovas teismui pateikė sąrašus asmenų, kuriems buvo pateiktas vegetarinis ar dietinis maitinimas (70-72, 126-187 b.l.). Iš pateiktų sąrašų matyti, kad pareiškėjui nebuvo skirtas dietinis maitinimas pareiškėjo nurodytu laiku. Atsakovo pateiktuose sąrašuose nurodyta, kad pareiškėjas 2016-04-06 buvo pamaitintas du kartus. Tai patvirtina pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad jam 2016-04-06 nebuvo skirtas dietinis maitinimas pusryčiams. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl dietinio maitinimo neskyrimo pripažintini pagrįstais, t.y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti..
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjas negaudavo dietinio maitinimo ne daugiau nei dvi dienas iš eilės. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti. Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjui nustatytus sveikatos sutrikimus, jis patyrė didesnių nepatogumų. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.
Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį, į tai, kad pareiškėjas 9 dienas visiškai negavo dietinio maitinimo ir 4 dienas iš dalies negavo dietinio maitinimo, įvertindamas turimų įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2017-01-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-858/2017 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį), bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 9800 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (šimtas Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.