Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-03-07 · Administracinė byla Nr. A-1303-756/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-07
Bylos Nr.
A-1303-756/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01646-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1303-756/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01646-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 20.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2–6), prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 9 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. balandžio 14 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi kalinimo metu negavo dietinio maitinimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino skunde nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad dietinio maitinimo negavo 2015 m. rugsėjo 15–17 d., 2015 m. lapkričio 4–5 d., 2016 m. sausio 27–28 d., 2016 m. sausio 30 d. negavo vakarienės, 2016 m. kovo 3–4 d. (2016 m. kovo 4 d. pietus gavo), 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 5–6 d. (2016 m. balandžio 6 d. pietus gavo). Be to, pareiškėjas akcentavo, kad nors dokumentuose nurodyta, jog jam buvo tiekiamas dietinis maitinimas R? (sumažinto riebalų kiekio dieta), gydytojų jam buvo paskirtas dietinis maitinimas R?B? (sumažinto riebalų kiekio, padidinto baltymų kiekio dieta) ir jis buvo maitinamas dietiniu maistu R?B?, todėl tais kartais, kai jam dietinis maitinimas buvo pateiktas, jis pretenzijų neturi. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl nesuteikto dietinio maitinimo patyrė didelius nepatogumus, psichologinį išsekimą, dvasinį sukrėtimą, atsirado baimė, jis jautėsi kankinamas, pasidarė agresyvus ir dirglus, jam dažnai skaudėjo galvą, kankino nemiga, sutriko sveikata, prasidėdavo bėrimai ir pradėdavo niežėti kūną, t. y. jis patyrė neturtinę žalą.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą ir atsiliepimo papildyme (I t., b. l. 46–50, 122–124) prašė jį atmesti.Šiaulių TI pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 nuostatas dietinis maitinimas skiriamas tik ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas. Šiame kontekste nurodė, kad iš Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos 2016 m. rugpjūčio 10 d. pažymos Nr. 76/10-592 matyti, jog pareiškėjui dietinis maitinimas buvo skirtas nuo 2015 m. lapkričio 6 d. Šiaulių TI kartu paaiškino, kad dietinio maitinimo porcijos savaitgaliui užsakomos penktadienį. Tuo tarpu suimtųjų sąrašai sudaromi kiekvieną darbo dieną, todėl yra tikimybė, kad asmenys, kurie turėtų būti maitinami pagal dietinį valgiaraštį, atvykimo dieną tokio maitinimo negauna, o yra maitinami pagal valgiaraštį, skirtą nedirbantiems vyrams. Kitu laiku pareiškėjas dietinį maitinimą gaudavo. Be to, Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas labai trumpais laikotarpiais (po keletą dienų). Šiaulių TI teigė, kad pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais ir abstrakčiais teiginiais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamą vykdymą, o pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt tik siekdamas sau turtinės naudos.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu (I t., b. l. 196–198) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teismas nurodė, kad iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) rašto matyti, jog pareiškėjas dietinį maitinimą pagal R?B? valgiaraštį gauna nuo 2015 m. balandžio 22 d. Iš pareiškėjo prašymo, pateikto 2015 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių TI direktoriui, matyti, kad pareiškėjas prašė jam skirti dietinį maitinimą, kurį jis gaudavo pataisos namuose. Šiaulių TI atsakė pareiškėjui, kad jam dietinis maitinimas nebuvo skirtas, nes jis buvo išvykęs iš Šiaulių TI nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. išvyko į Pravieniškių PN-AK. Iš Šiaulių TI pažymos matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d., nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d., nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. vasario 4 d., nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 7 d., 2016 m. kovo 31 d., nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. Tuo tarpu pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu patikslino, kad per šį laikotarpį dietinio maitinimo negavo 2015 m. rugsėjo 15–17 d., 2015 m. lapkričio 4–5 d., 2016 m. sausio 27–28 d., 2016 m. sausio 30 d. negavo vakarienės, 2016 m. kovo 3–4 d. (2016 m. kovo 4 d. pietus gavo), 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 5–6 d. (2016 m. balandžio 6 d. pietus gavo). Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad atsakovas teismui pateikė sąrašus asmenų, kuriems buvo pateiktas vegetarinis ar dietinis maitinimas, o iš šių sąrašų matyti, jog pareiškėjui nebuvo skirtas dietinis maitinimas pareiškėjo nurodytu laiku. Be to, minėtuose sąrašuose nurodyta, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 6 d. buvo pamaitintas du kartus. Tai patvirtina pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad jam 2016 m. balandžio 6 d. nebuvo skirtas dietinis maitinimas pusryčiams. Taigi, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl dietinio maitinimo neskyrimo pripažintini pagrįstais, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, taip pat į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, jis nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjas negaudavo dietinio maitinimo ne daugiau nei dvi dienas iš eilės. Be to, byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas kartu akcentavo, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI nenustatyti. Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjui nustatytus sveikatos sutrikimus, jis patyrė didesnių nepatogumų. Todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, t. y. pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, t. y. įvertindamas pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, teismas atsižvelgė į pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpį, pažeidimo mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei gyvenimo lygio sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį), taip pat rėmėsi teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2-858/2017 ir kt.), vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 9 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą tenkino tik iš dalies.

III.

Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–2), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš esmės ir priteisti jam iš atsakovo 9 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kadangi jo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokią neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta 9 800 Eur. Be to, pareiškėjo manymu, teismas neatkreipė dėmesio į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjas pažymi, kad jis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 9 800 Eur.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 5–7) prašo jį atmesti. Šiaulių TI mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus bei įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, o pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad periodiškai nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. jis buvo kalinamas Šiaulių TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo priteisimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.Pareiškėjas reikalavimą priteisti jam iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą grindė tuo, kad jis, būdamas Šiaulių TI, negavo dietinio maitinimo 2015 m. rugsėjo 15–17 d., 2015 m. lapkričio 4–5 d., 2016 m. sausio 27–28 d., 2016 m. sausio 30 d. negavo vakarienės, 2016 m. kovo 3–4 d. (2016 m. kovo 4 d. pietus gavo), 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 5–6 d. (2016 m. balandžio 6 d. pietus gavo).Pirmosios instancijos teismas, iš bylos medžiagos nustatęs, kad pareiškėjui jo nurodytomis dienomis nebuvo skirtas dietinis maitinimas, konstatavo, jog Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, o dėl tokių teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Šiaulių TI pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais. Tačiau teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma (9 800 Eur), o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur.Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju dėl byloje nustatytų pažeidimų jo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur, ir teigia, kad jam turi būti priteistas 9 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas pateikė bendro pobūdžio apeliacinį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvai. Pareiškėjo apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas neįvardija aspektų, kurių nebūtų nustatęs ar būtų netinkamai įvertinęs pirmosios instancijos teismas, o tik deklaratyviai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir reikalauja panaikinti skundžiamą teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą, priteisiant jam prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą, t. y. 9 800 Eur. Taigi, apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo atliktu dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtų neigiamų pasekmių vertinimu ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, t. y. mano, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas priteisti jam 9 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių TI, apeliacinio skundo nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, kaip minėta, tikrina atsižvelgdamas būtent į paties pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtas ginčo ribas. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde neginčijamų pirmosios instancijos teismo išvadų ir sprendimo motyvų nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisako.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir visumą nustatytų aplinkybių, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktą suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog pareiškėjui jo nurodytomis dienomis nebuvo skirtas dietinis maitinimas (išskyrus dėl tinkamo maitinimo užtikrinimo 2016 m. sausio 30 d., 2016 m. kovo 4 d. pietų ir vakarienės metu bei du kartus 2016 m. balandžio 6 d. – I t., b. l. 57–74, 146–149, 154–157). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).Tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, kad byloje buvo nustatytas tik pareiškėjo teisės gauti dietinį maitinimą pažeidimas, be to, šis pažeidimas buvo trumpalaikis ir su pertraukomis – atskirais gana trumpais laikotarpiais truko tik iki 3 dienų. Iš viso truko tik 12 dienų, o iš jų 2 dienas pareiškėjas tik iš dalies negavo dietinio maitinimo. Taip pat, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinus bylos duomenis, pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl šioje byloje konstatuotų pažeidimų (dėl neužtikrinto dietinio maitinimo) taip pat nenustatyti ir byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu, esant poreikiui, nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui dietinis maitinimas buvo skiriamas vos tik jam paprašius (I t., b. l. 79–80, 68–88, 90–91). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, dėl kurių, kaip minėta, šiuo atveju ginčo iš esmės nėra, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl šioje byloje konstatuoto pažeidimo pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, atmestinas kaip nepagrįstas.Atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą, t. y. 9 800 Eur, o pirmosios instancijos teismo pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo priteista suma laikytina proporcinga ir tinkama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė