Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1605-1124/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-28
Bylos Nr.
e1-1605-1124/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27719-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Bagdžiūtė
Kaltinamasis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-1605-1124/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27719-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2020 m. spalio 28 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išsilavinimas – pradinis, dirbantis (užsiimantis individualia veikla), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam galutinę – 40 parų arešto bausmę, bausmė atlikta – 2016 m. gruodžio 27 d., teistumas išnykęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. S. 2020 m. liepos 13 d. apie 13.14 val., būdamas neblaivus (jam nustatytas 3,07 promilių neblaivumas), jam priklausančiu automobiliu Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, važiavo (duomenys neskelbtini) – vairavo minėtą transporto priemonę.

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

3. Veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

4. Kaltinamojo S. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis S. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2020 liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, iš V. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini), nusipirko automobilį Audi 80 Avant (tamsiai žalios spalvos). Automobilio valstybinio numerio nežino, nes jį pirko be valstybinių numerių, be dokumentų, be pirkimo–pardavimo dokumento, kadangi automobilis buvo išregistruotas. Automobilį pirko išardymui, tačiau jis buvo dar važiuojantis. Parodė, kad 2020 m. liepos 13 d. vienas namuose vartojo alkoholį, vėliau nusprendė nuvažiuoti iki M. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Važiuodamas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į ūkinio pastato kampą. Palikęs automobilį, nuėjo į namus. P. K. ežero (pievoje) atsigulė, užmigo, ten policijos pareigūnai jį ir surado. Dėl to, kad vairavo neblaivus, labai gailisi. Paaiškino, kad nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 58, 66).

4.2. Liudytoja A. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2020 m. liepos 13 d. po 13 val. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini) Tuo metu į jų namų kiemą automobiliu Audi 80, žalios spalvos, atvažiavo iš matymo pažįstamas S. S.. Jis vos neužkabino kieme esančio šulinio, tačiau apsisuko ir išvažiavo. Maždaug po 10 minučių, apie 13.30 val., išgirdo trenksmą kieme. Ji ir namuose buvusi mama I. G. išbėgo į kiemą, kuriame pamatė, kad į ūkinio pastato kampą atsitrenkęs tas pats žalios spalvos automobilis Audi 80, už vairo sėdėjo S. S.. Jis buvo vienas. Kai S. S. išlipo iš automobilio, pastebėjo, kad jis labai neblaivus, jo judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. S. S. išlipo iš automobilio ir nuėjo. Jos mama Irena paskambino policijai. Liudytoja ir jos mama S. S. liepė likti vietoje, kol atvažiuos policijos pareigūnai, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio ir nuėjo. Į įvykio vietą policijos pareigūnai atvažiavo su S. S.. S. S. iš pradžių neigė, kad vairavo automobilį, tačiau vėliau prisipažino. Liudytoja parodė, kad S. S. pretenzijų neturi, žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 36).

4.3. Liudytojas V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad prieš 2–3 metus, tikslios datos neprisimena, nusipirko automobilį Audi 80 Avant, žalios spalvos. Automobilis buvo be valstybinių numerių, išregistruotas. Automobilį pirko be dokumentų, be pirkimo–pardavimo sutarties, už 50 Eur. Automobilis apie 2–3 metus stovėjo pas liudytoją kieme, jis automobiliu nevažinėjo, tačiau jo ir neardė. Maždaug prieš 4 mėnesius automobilį Audi 80 Avant už 200 eurų pardavė pažįstamam S. S. iš (duomenys neskelbtini). Pardavė taip pat be jokių dokumentų, be pirkimo–pardavimo sutarties. Nežino, kokiu tikslu S. S. automobilį pirko. 2020 m. liepos 13 d., grįžęs po darbo, iš savo tetos I. G. sužinojo, kad S. S., būdamas neblaivus, automobiliu Audi 80 Avant įvažiavo į ūkinio pastato sieną. Jis pats šio įvykio nematė (b. l. 32).

4.4. Liudytojas R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jam priklausė automobilis Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai baigėsi automobilio techninė apžiūra, jis automobiliu nesinaudojo. Po kurio laiko iš valstybinės įmonės „Regitra“ gavo pranešimą, kad automobilis yra išregistruotas, nes jam yra neatlikta techninė apžiūra. Maždaug prieš metus laiko jis už 100–150 eurų pardavė automobilį kitam asmeniui, to asmens duomenų nežino. Buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau šiuo metu liudytojas sutarties neturi (jos neranda). Minėtas automobilis jam nepriklauso, kas šiuo metu yra automobilio savininkas, nežino. Maždaug prieš pusę metų jis buvo nuvykęs į valstybės įmonę „Regitra“, pranešė, kad jis yra pardavęs automobilį (b. l. 41).

4.5. Remiantis policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, 2020 m. liepos 13 d. apie 13.14 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) automobilis Audi, be valstybinio numerio, atsitrenkė į namo tvorą, automobilyje taip pat buvo vaikas, vairuotojas galimai neblaivus. Vykstant į įvykio vietą, apie 700–800 m. iki jos, pievoje prie kelio pastebėtas sėdintis akivaizdžiai neblaivus vyras, kaip vėliau paaiškėjo – S. S.. Įtarus, kad minėtas vyras gali būti susijęs su eismo įvykiu (duomenys neskelbtini), buvo paskambinta pranešėjai. Pranešėja paaiškino, kad vairuotojas buvo apsirengęs tamsiomis kelnėmis ir baltais marškinėliais. S. S. dėvėjo būtent tokius drabužius, todėl jis buvo sulaikytas, pasodintas į tarnybinį automobilį ir nuvežtas į eismo įvykio vietą. Eismo įvykio vietoje nustatyta, kad automobilis kliudė ūkinio pastato sieną, automobilyje vaiko nebuvo, smūgis buvo nestiprus. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARFM-0207, pirmu pūtimu S. S. buvo nustatytas 3,07 promilių neblaivumas, antru pūtimu – 3,18 promilių neblaivumas. S. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones, jo vairuotas automobilis buvo be valstybinio numerio ženklų, neatlikta privaloma techninė apžiūra, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobiliui Audi 80 priskirti valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

4.6. 2020 m. liepos 13 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, S. S. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Atlikus patikrinimą alkotesteriu Alcotest 7510, pirmo patikrinimo metu 13.53 val. nustatytas – 3,07 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu 14.11 val. – 3,18 promilių neblaivumas (b. l. 9–11).

4.7. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – automobilis Audi 80, kuris yra žalios spalvos, ant automobilio nėra valstybinių numerių. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilio Audi, žalios spalvos, valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas odorologinis kvapo pėdsakas, automobilio salono foninis pavyzdinis kvapas, galimai biologinės kilmės pėdsakai (b. l. 20–24).

4.8. 2020 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados duomenimis, kvapo pėdsake, paimtame 2020 m. liepos 14 d., Vilniuje, Eišiškių pl. 127, iš automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės, yra S. S. kvapas. Tyrimo objektai negrąžinami, kadangi tyrimo metu sunaudota 100 procentų visų tyrimui pateiktų kvapo objektų (b. l. 28–30).

4.9. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) kurio savininkas–valdytojas R. P., iš sistemos išregistruotas (b. l. 16).

4.10. VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Audi 80 Avant 1992–1996 m. vidutinė kaina Lietuvoje – 538 Eur be PVM (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama S. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,07 promilių neblaivumas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas sprendžia, kad S. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus.

6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą), taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždraudžiant kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą.

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu sutinka (b. l. 77–78).

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

10. Kaltinamasis vieną kartą teistas, per vienų metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda galiojanti, bauda nesumokėta. Kaltinamasis dirba, užsiima individualia veikla. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą.

11. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinta 1/3. Teismo vertinimu, minėtos rūšies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir pakankama bausmės tikslams pasiekti.

12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. liepos 13 d. 13.53 val. iki 2020 m. liepos 14 d. 13.26 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (b. l. 46, 62).

13. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

14. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

15. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

16. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

17. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

18. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).

19. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

20. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

21. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam S. S..

23. Taigi, automobilis Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcingu padarytam nusikaltimui.

24. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68–69), ir specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti kelių transporto priemones) (b. l. 70–71), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

S. S. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. liepos 13 d. 13.53 val. iki 2020 m. liepos 14 d. 13.26 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir S. S. paskirti galutinę bausmę – 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą.

S. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti S. S. 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos – 2020 m. spalio 16 d.

Konfiskuoti S. S. priklausantį automobilį Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

S. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

S. S. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Bagdžiūtė