Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-6013-1118/2023 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą išdavimo; suinteresuotas asmuo R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Skyrius) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką K. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos atstovės pagal įstatymą – motinos R. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 19 d. nutartį ir išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę K. M. iš jos atstovės pagal įstatymą R. M.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11. Suinteresuoto asmens R. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

Atskirasis skundas tenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respubliko0s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atmesti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo (motinos) išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

16. Atsižvelgdamas į tai, kad apelianto (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl teismo leidimo paimti vaiką iš įstatyminio atstovo

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos. Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

18. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

19. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002).

20. LR CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai vaiko paėmimui iš jam nesaugios aplinkos (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

21. Pagal VTAPĮ, vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai nustatomas realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais ir rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36¹ straipsnio 3 dalis). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi veiksmų, įtvirtintų VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalyje. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka įtvirtinta VTAPĮ 36⁵ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nustačius vaiko apsaugos poreikį, atsakinga institucija gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis, ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei; arba 2) VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

22. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

23. Kasacinio teismo praktikoje taip išaiškinta, kad teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, todėl tiek valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma tarpusavyje suderinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Dėl šios priežasties įstatyme įtvirtinta galimybė paimti vaiką iš jo atstovų siejama su tam tikromis sąlygomis: visapusiškas situacijos įvertinimas, galimos priežiūros priemonės, įsitikinimas, kad egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios vaiko paėmimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-943/2022).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką K. M. iš jos atstovės pagal įstatymą, motinos R. M.. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad mergaitei namų aplinkoje nesaugu, šeimoje vartojamas alkoholis, tarp R. M. ir jos vyro vyksta konfliktai, motina atsisakė toliau rūpintis dukra, tarp motinos ir dukros santykiai konfliktiški, motina neužtikrina, kad dukra lankytų mokymosi įstaigą, nesirūpina jos sveikata, nepriima socialinių paslaugų. Suinteresuotas asmuo R. M. byloje pripažino, kad tarp jos ir nepilnametės dukters dažnai kyla nesutarimai, konfliktai, tačiau stengiasi šiuos nesutarimus spręsti, kreipiasi pagalbos ir į socialinius darbuotojus, taip pat bendrauja su mokyklos atstovais dėl dukters pamokų praleidimo, pasakė sutinkanti, kad jos dukra būtų paimta iš šeimos tik dėl to, kad buvo supykusi ant dukters dėl jos elgesio, tačiau nori, kad dukra gyventu kartu su ja. Su dukra bendrauja nuolatos ir pati dukra nori gyventi su ja. Sutinka, kad tokia situacija šeimoje susiklostė ir dėl jos pačios kaltės, per mažų pastangų dėjimo sprendžiant dukters problemas. Dabar sutinka priimti visą socialinių darbuotojų pagalbą, dalyvauti mediacijoje, kad tik pagerėtų esama situacija tarp jos ir dukters bei dukra nebūtų paimta iš jos šeimos.

25. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad R. M. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta nuo 2017 m. vasario 6 d., po to kai 2017 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pranešimas, jog 2017 m. vasario 2 d. 2.24 val. policijos pareigūnai atvykę į R. M. namus juose rado neblaivius asmenis, kurie konfliktavo. Pareigūnai įvertinę, jog esama aplinka nesaugi, nepilnametę K. M. paėmė iš šeimos ir laikinai apgyvendino VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Vaikų skyriuje. 2017 m. vasario 2 d. dukra grąžinta R. M.. 2018 m. vasario 9 d. išnykus priežastims dėl kurių šeima buvo įrašyta į apskaitą R. M. šeima išbraukta iš apskaitos Nuo 2019 m. lapkričio 11 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, paskirtas atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojas, teikiamos socialinės paslaugos. 2021 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius motyvuodamas tuo, kad R. M. nevykdo susitartų įsipareigojimų, nekeičia gyvenimo būdo, atsisako siūlomų specialistų pagalbos, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas neterminuotai apriboti R. M. motinos valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu. 2022 m. kovo 24 d. vykusiame dešimtajame R. M. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje R. M. nedalyvavo, tačiau jo metu buvo konstatuota, kad R. M. nevykdė pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, stokoja motyvacijos priimti teikiamą pagalbą, galimai vartoja alkoholinius gėrimus, dėl ko priimtas sprendimas tęsti atvejo vadybą bei socialines paslaugas.

26. Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-214-1112/2022, terminuotai apribota motinos valdžia R. M. bei neterminuotai apribota tėvo valdžia S. M. nepilnametės dukters K. M. atžvilgiu . 2022 m. gegužės 30 d. vykusiame vienuoliktajame R. M. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje konstatuota, kad R. M. motyvuota keisti gyvenimo būdą, iš dalies vykdė pagalbos plane susitartas priemones: sudarė galimybes socialiniam darbuotojui lankytis jos gyvenamojoje vietoje, bendradarbiavo su specialistais, rodė iniciatyvą bendrauti su dukra, gerino savo gyvenimo sąlygas ir šeimos finansinę padėtį, vengė alkoholio vartojimo. Atsižvelgiant į tai, kad teigiami pokyčiai šeimoje vyko pakankamai trumpą laiką, susitikimai su dukra nesistemingi, išliko rizika, alkoholio vartojimo atkryčiui, buvo priimtas sprendimas tęsti socialinių paslaugų teikimą R. M. šeimai. 2022 m. birželio 14 d. Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi nepilnametei K. M. nustatyta nuolatinė globa ir jos globėja paskirta G. M.. 2022 m. liepos 4 d. atliktoje K. M. globos peržiūroje užfiksuota, kad tiek K., tiek globėja G. M. nurodė, kad R. M. su dukra bendrauja beveik kiekvieną dieną, domisi dukters ugdymu, pasiekimais. 2022 m. spalio 21 d. Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštas, kuriame nurodyta, kad K. M. ugdymu, pasiekimais, elgesiu domisi globėja. R. M. su gimnazijos atstovais nebendravo, nesidomėjo dukters pasiekimais, ugdymu. 2022 m. spalio 24 d. Skyriuje gautas Centro pranešimas, kuriame teigiama, kad R. M. bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, vykdo 2022 m. birželio 6 d. pagalbos plane Nr. 162 susitartus įsipareigojimus: lanko psichologo konsultacijas, sistemingai bendrauja su dukra, domisi vaiko mokymosi pasiekimais, sveikatos būkle, laisvalaikiu, R. M. šeimoje nėra fiksuota alkoholio vartojimo atvejų, lanko priklausomybių konsultanto konsultacijas. 2022 m. lapkričio 30 d. vykusio dvylikto R. M. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio metu konstatuota, kad R. M. motyvuota keisti gyvenimo būdą, vykdė pagalbos plane susitartas priemones. Priimtas sprendimas tęsti socialinių paslaugų teikimą šeimai. 2022 m. gruodžio 23 d. R. M. kreipėsi į teismą dėl terminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimo. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. sausio 6 d. teikdamas išvadą nurodė, jog neišnyko priežastys dėl kurių R. M. buvo laikinai apribota motinos valdžia nepilnametės dukters K. M. atžvilgiu, t. y. ir toliau šeimoje egzistuoja alkoholio vartojimo problema, galima priklausomybė.

27. Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-492-1140/2023 panaikino laikiną motinos valdžios R. M. apribojimą nepilnametės dukters K. M. atžvilgiu 2022 m. birželio 14 d. nutartimi nustatytą nuolatinę globą bei atleido nuolatinę globėją G. M. nuo vaiko globėjos pareigų.

28. 2023 m. gegužės 29 d. Skyriuje gautas Centro pranešimas, apie tai, kad R. M. nuo 2023 m. gegužės 15 d. vengia bendrauti su specialistais, nesudaro sąlygų lankytis jos namuose, iš gyventojų gaunama informacija apie R. M. alkoholio vartojimą. 2023 m. birželio 21 d. nepilnametė K. M. grąžinta motinai R. M.. 2023 m. birželio 23 d. vykusio keturioliktojo atvejo nagrinėjimo posėdžio metu R. M. išsakė nuogąstavimus dėl dukters K. elgesio, neigė vartojanti alkoholinius gėrimus, pripažino nenuoseklų bendradarbiavimą su socialiniu darbuotoju. 2023 m. rugpjūčio 8 d. Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) PK pranešimas apie tai, kad nepilnametė K. M. pabėgo iš namų. 2023 m. rugpjūčio 14 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu R. M. nurodė, kad dukra jos neklauso, nepasiruošta artėjantiems mokslo metams, dukra lankėsi pas specialistus dėl galimos priklausomybės įvertinimo. R. M. atsisakė dalyvauti jos ir dukters mediacijoje, teigdama, kad bus per daug paslaugų. 2023 m. rugpjūčio 29 d. Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) PK pranešimas apie tai, kad nepilnametė K. M. pabėgo iš namų. Nepilnametė rasta neblaivi, alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 0.77 promilių girtumas. 2023 m. rugsėjo 19 d. Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas apie tai, kad nepilnametė K. M. pabėgo iš namų, policijos pareigūnai ją rado (duomenys neskelbtini) mieste. 2023 m. rugsėjo 23 d. Skyriaus specialistams atvykus į R. M. šeimą pastaroji ir sutuoktinis rasti girti. R. M. pasišalino iš namų. Vėliau policijos pareigūnai R. M. alkoholio kiekio tikrintuvu nustatė 2.43 promilių girtumą. 2023 m. rugsėjo 25 d. Skyriuje gautas Centro pranešimas, kuriame teigiama, kad R. M. ne visada bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, specialistams teikia klaidingą informaciją, nesudaro galimybių lankytis namuose. R. M. atsisako dalyvauti specialistų siūlytose mokymuose, tobulinant motinystės įgūdžius dukters auklėjimo ir priežiūros srityje, neužtikrina tinkamos dukters sveikatos priežiūros, neužregistravo psichologo ir specialistų konsultacijoms. Teikiant paslaugas pastebėta, kad R. M. ir nepilnametės dukters tarpusavio santykiai įtempti, konfliktiški, apie dukrą atsiliepia neigiamai, nevengia dukrai išsakyti nepagarbius, vaiką žeminančius žodžius. Specialistų teigimu, R. M. trūksta motyvacijos ir žinių, siekiant teigiamų pokyčių šeimoje. K. M. 2023 m. rugsėjo 27 d. laikinai apgyvendinta promočiutės R. Ž. šeimoje. 2023 m. rugsėjo 28 d. K. M. laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centre.

29. 2023 m. rugsėjo 28 d. atlikto K. M. situacijose vertinimo metu nepilnametė K. M. nurodė, kad jos ir mamos santykiai yra konfliktiški, mama beveik kiekvieną diena vartoja alkoholinius gėrimus, išgėrusi alkoholio mama būna agresyvi, mėto daiktus, maisto produktus, daužo lėkštes. K. M. paaiškino, kad gal ir norėtų gyventi su mama, bet mano, kad mamos elgesys nepasikeis. Vertinimo metu R. M. nurodė, kad dukters neužregistravo psichologo ir psichiatro konsultacijoms, nes neturėjo laiko. R. M. kategoriškai atsisakė siūlytos pagalbos kartu su dukra vykti į (duomenys neskelbtini) centrą. R. M. sutiko, kad išjos būtų paimta nepilnametės duktė K. M..

30. 2023 m. spalio 3 d. Skyriuje gautas Centro siūlymas svarstyti klausimą dėl terminuotos/neterminuotos valdžios apribojimo motinai R. M. dukros K. atžvilgiu. Skyriaus specialistai nurodė, kad siekiant vaiko emocinio ir psichologinio stabilumo, motinai buvo rekomenduota užregistruoti dukrą K. M. pirminei psichologo konsultacijai. Motina vaiko specialisto konsultacijai neregistravo nurodydama, kad dukros elgesys yra pasikeitęs, problemų dėl vaiko elgesio nekyla, nors K. M. elgesys blogėjo - negrįždavo į namus, vartojo alkoholinius gėrimus, blogėjo tarpusavio santykiai. Motina nurodo, kad negali užtikrinti vaiko nuvykimo į pamokas dėl to, kad išvažiuoja dirbti (rinkti akmenų). Motina ne kartą yra išreiškusi mintį, kad vaiko neieškos ir nepatikrins buvimo vietos (parke, laiptinėje, namuose, pas draugę ir pan.), todėl pasigendama pačios motinos iniciatyvos, pastangų, sprendžiant dukros pamokų nelankymo problemą. Specialistų, dirbančių su šeima pastebėjimu, R. M. trūksta atsakomybės užtikrinant vaiko ugdymosi procesą. Teikiant socialines paslaugas pastebima, kad tarp R. M. ir dukters yra įtempti ir konfliktiški santykiai. Motina dažnai neigiamai atsiliepia apie dukrą, dėl dukros netinkamo elgesio kaltina pačią dukrą, nevengia dukrai išsakyti nepagarbius, vaiką žeminančius žodžius. Šešioliktojo (2023 m. rugsėjo 14 d.) atvejo vadybos posėdžio metu R. M. dukrą vadino „nevala“, rodė nesutvarkyto vaiko kambario nuotrauką telefone, kaltino dukrą dėl nededamų pastangų siekiant teigiamų vaiko elgesio pokyčių. Bendraujant su K. M. pastebima, kad vaikas yra uždaro būdo, į klausimus dažniausiai atsako klausimu arba reiškiasi vaiko gynybinė reakcija. R. M. sutuoktinis atsisakė įsitraukti į pagalbos teikimo procesą. Specialistų, dirbančių su šeima, pastebėjimu, R. M. nededa maksimalių pastangų, nekeičia savo elgesio, tinkamai neužtikrina vaiko teisių bei teisėtų interesų siekiant teigiamų pokyčių šeimoje. Pažymėjo, kad R. M. išsakė, kad nebenori rūpintis dukra, sutinka, kad vaikas būtų apgyvendintas pas globėjus. Motina atsisakė surinkti ir nuvežti daiktus, reikalingus dukrai gyvenant (duomenys neskelbtini) centre, teigdama, kad dukra turi namų raktus ir gali pati pasiimti savo daiktus.

31. 2023 m. spalio 16 d. Vaikų nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad pokalbio metu nepilnametė K. M. teigė, kad šiuo metu jai viskas gerai, kartais nenueina į mokyklą; su mama sutaria gerai; jos duoti paaiškinimai apie situaciją šeimoje 2023 m. rugsėjo 28 d. vertinimo anketoje yra teisingi; mama pakankamai dažnai ją vadina nepagarbiais žodžiais „valkata“ ir panašiai; ji prie tokių mamos žodžių jos atžvilgiu yra pripratusi ir į juos nekreipia dėmesio, anksčiau skaudindavo; kai vasarą grįžo gyventi pas mamą, namuose kartais geriamas alkoholis daugiau geria patėvis, mama taip pat geria, bet mažiau; buvo atvejų, kai mama būdama girta daužė lėkštes, daiktus, tada jai būna nesmagu ir nesaugu, tačiau tokių atvejų buvo nedaug; paskutinį kartą mama su patėviu gėrė 2023 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje sekmadienį, galėjo būti 24 d., kai mama susipyko su patėviu ir triukšmavo, tada atvažiavo policija ir mamai skyrė orderį; kai susipyksta su mama, ji kartais pabėga iš namų, dažniausiai būna pas draugę; supranta, kad privalo mokytis ir lankyti mokyklą, tačiau per rugsėjo mėnesį be pateisinamos priežasties praleido gal 60 pamokų, mama tai žino; norėtų gyventi su mama, bet ji turėtų su patėviu negerti alkoholio, namuose nesipykti, su ja kalbėti mandagiau, neįžeidinėti, nes jai tai yra skaudu.

32. Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. spalio 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką K. M. iš jos atstovo pagal įstatymą R. M. išdavimo. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju realaus pavojaus grėsmė nepilnametės saugumui, sveikatai ar gyvybei, gyvenant R. M. šeimoje, nenustatyta. Teismas konstatavo, kad R. M. šiuo metu siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, sutinka bendradarbiausi ir priimti socialinių darbuotojų teikiamą pagalbą, kreiptis į specialistus pagalbos, todėl šiai dienai pareiškėjo prašymo patenkinimas yra netikslingas ir neatitinkantis geriausių vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo sutikti.

33. Iš pareiškėjo apeliaciniam teismui papildomai pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2023 m. lapkričio 7 d. vykusiame posėdyje buvo aptarta vaiko ir šeimos situacija baigus Mobiliajai komandai darbą su šeima. Buvo nustatyta, kad po Mobiliosios komandos bendravimo ir bendradarbiavimo su R. M., šeimoje išliko tie patys rizikos veiksniai – tėvystės įgūdžių stoka, šeimos narių tarpusavio santykių problemos, motinos ir motinos sutuoktinio alkoholio vartojimas. Reikšmingų šeimos narių situacijos ar elgesio pokyčių nepastebėta. Šio atvejo vadybos posėdžio metu R. M. nurodė, kad su dukra nesusikalba, vaikas vagiliauja, nesupranta, kad motina nori jai gero. R. M. nusprendė dalyvauti mediacijos procese su dukra. Motina išsakė, kad džiaugiasi, jog dukrai tuoj sueis (duomenys neskelbtini) metų ir ji turės prisiimti atsakomybę pati už save; mano, kad dukrą reikia gydyti priklausomybių centre. Vasarą vyko į (duomenys neskelbtini) priklausomybių centrą, tačiau vaikui stacionaraus gydymo neskyrė dėl elektroninių cigarečių vartojimo, dabar K. vartoja ir „žolę“, ir alkoholį. 2023 m. lapkričio 30 d. dukrai paskirta psichiatro konsultacija. Dėl rekomenduotų pozityviosios tėvystės kursų išsakė, kad jau buvo vienuose mokymuose, mano, kad teorinės žinios ir specialistų pagalba nepadės pakeisti situacijos šeimoje. Vaiką perdavus laikiniems globėjams, ji bėgs ir iš ten. Todėl pasak motinos, geriausias sprendimas – K. mokytis savaitinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) arba gydytis priklausomybių ligų centre. Teigė, kad nežino, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, nurodė, kad patiria stresą dėl esamos situacijos šeimoje, todėl norėdama atsipalaiduoti išgeria alkoholio. Kai norės išgers alkoholio, prie vaiko nevartoja. Nesikreips į priklausomybių ligų konsultantą, nes tokios konsultacijos nėra tikslingos. Moteris teigė, kad vyras I. dirba, prisideda prie šeimos finansinės gerovės, o dukra pavogė pinigus. Motina pasakojo, kad dukra turi šeimos buto raktą, dėl to ji jaučiasi nesaugiai, bijo, kad dukra gali parsivesti draugų ar pavogti ką nors iš namų, todėl prašys Vaikių teisių apsaugos skyriaus specialistės paimti iš dukros namų raktą. Dukros draugės daro jai blogą įtaką. Gyvendama (duomenys neskelbtini) dukra dažnai ateina pas motiną pavalgyti, skundžiasi, kad blogai jaučiasi gyvendama įstaigoje. R. M. sutuoktinis I. M. nurodė, kad konfliktai tarp jo ir K. nekyla, į auklėjimą jis nesikiša. (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centro krizių socialinė darbuotoja V. Š. nurodė, kad mergaitė blogai jaučiasi gyvendama krizių centre, nebendrauja su kitais gyventojais, prastai maitinasi. Į mokyklą išvyksta, tačiau iš gimnazijos gaunama informacija, kad iš pamokų bėga arba visai neatvyksta. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone specialistė I. R. nurodė, kad buvo fiksuotas atvejis, kai K. M. vartojo marichuaną. Pažymėjo, kad kol sprendžiamas vaiko paėmimo klausimas, (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius yra nepilnametės atstovai. Atsižvelgiant į tai, buvo užtikrinta vaiko sveikatos priežiūra – mergaitei atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas, užregistruota psichiatro konsultacijai, ko iki tol neatliko mama. Akcentavo, kad R. M. vengia spręsti problemas dėl dukters elgesio.

34. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. lapkričio 23 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota nepilnametės K. M. nuomonė apie realią situaciją šeimoje ir nenoras grįžti gyventi į R. M. šeimą dėl patiriamo psichologinio smurto, įžeidinėjimo ir alkoholio vartojimo. Mergaitė pasakojo, kad mama jos nesuprato, vadino negražiais žodžiais, teigė norinti, jog mama jos atsisakytų, nebenorinti niekada gyventi su mama. Mergaitė pasakojo, kad mama vartoja alkoholį, gėrė net ir per jos gimtadienį, taip pat nurodė, kad mama ėmė pinigus iš jos kortelės.

35. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodoma, kad 2023 m. lapkričio 27 d. telefonu susisiekusi socialinė darbuotoja informavo, kad nepilnametės K. M. mama nurodė, jog dukra išsakė mintis apie savižudybę; dukra griežtai atsisako gyventi su motina, kuri dėl visų kylančių sunkumų kaltina dukrą, vadina dukrą negražiais žodžiais. K. M. nurodė, kad nuo mažų dienų ją augino seneliai, o mama tik linksmindavosi, nelikus galimybių gyventi su seneliais, gyvenant su mama jos sutardavo neilgą laiko tarpą. Vertinimo anketoje nurodoma, kad vaiko motinai kyla sunkumų auklėjant dukrą, kyla tarpusavio konfliktai, motina nuolat kaltina dukrą, vadina necenzūriniais žodžiais, rašo įžeidžiančias žinutes, bijo dukrą įsileisti į namus.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nepilnamečio vaiko mamai buvo teikiamos socialinės paslaugos nuo 2017 m. vasario 6 d. Nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. birželio 21 d. vaikui nustatyta laikinoji globa. Paslaugų teikimo laikotarpiu vyko 16 atvejo vadybos posėdžių, kurių metu buvo analizuojama situacija R. M. šeimoje, aptariamos problemos, pagalbos priemonės. Suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais, gilinti tėvystės įgūdžius, užtikrinti dukros K. M. sveikatos priežiūrą, ugdymo procesą, siekti, kad šeimoje nebūtų vartojamas alkoholis. Tačiau, kaip patvirtina bylos medžiaga, šiuo metu šeimoje situacija iš esmės yra nepasikeitusi. Iki bylos nagrinėjimo pradžios R. M. laikėsi pozicijos, kad dukros auginti nesutinka. Ir nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. M. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. atlikto K. M. situacijos vertinimo metu pasakė sutinkanti, kad jos dukra būtų paimta iš šeimos tik dėl to, kad buvo supykusi ant dukters dėl jos elgesio, tačiau nori, kad dukra gyventu kartu su ja, sutinkanti priimti visą socialinių darbuotojų siūlomą pagalbą, vykdyti jų nustatytus įsipareigojimus, su dukra dalyvauti mediacijoje, kituose mokymuose, lankyti psichologo konsultacijas bei užregistruoti dukrą specialistų konsultacijoms, tačiau pareiškėjo pateikti papildomi duomenys iš 2023 m. lapkričio 7 d. vykusio atvejo posėdžio patvirtina, kad motina nesiekia, jog dukra grįžtų į šeimą, gyventų kartu su ja. Ji nori, kad dukra mokytųsi savaitinėje mokykloje arba būtų gydoma priklausomybių centre. Prašo specialistų paimti iš dukros namų raktus, kad dukra negalėtų į juos patekti. Taip pat motina nededa jokių pastangų spręsti alkoholio vartojimo šeimoje problemą – nurodo, kad alkoholį vartoja norėdama atsipalaiduoti, į priklausomybių konsultantą nesikreips, nepripažįsta, kad turi polinkį į alkoholį. Kaip patvirtina bylos medžiaga, duomenų apie kreipimąsi į priklausomybių ligų specialistą byloje nėra pateikta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. M. elgesys dukros atžvilgiu keičiasi labai nežymiai, pagrindinės šeimos problemos, susijusios su alkoholio vartojimu, nėra sprendžiamos.

37. Apeliacijos instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad konkrečiu atveju nenustatyta realaus pavojaus ir grėsmės vaiko saugumui. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. policijos pareigūnai atvykę į konfliktą R. M. šeimoje, skyrė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. R. M. įpareigota laikinai, 15 parų, išsikelti iš gyvenamosios aplinkos. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, policijos pranešime buvo nurodyta, kad nepilnametė K. M. gyvena smurtą naudojančio ir smurtą patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje. Atvykus policijos pareigūnams, R. M. elgėsi konfliktiškai, buvo girta. Nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. mergaitė laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centre. Nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. spalio 5 d. su motina susisiekti specialistams nepavyko. Tik 2023 m. spalio 5 d. R. M. susisiekė su specialistais, nurodė, kad sutinka priimti mobiliosios komandos siūlomą pagalbą. 2023 m. lapkričio 7 d. vykusiame posėdyje vaiko teisių apsaugos specialistai nurodė, kad šeimoje išliko tie patys rizikos veiksniai, reikšmingų šeimos narių situacijos ar elgesio pokyčių nepastebėta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad suinteresuoto asmens alkoholio vartojimo atvejai nėra pavieniai. Šias aplinkybes patvirtina tiek policijos pareigūnų, tiek vaiko teisių apsaugos specialistų nustatyti atvejai. Kaip jau minėta, iš R. M. išdėstytos pozicijos, akivaizdu, kad ji šiuo metu šios problemos nėra linkusi spręsti. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas ir mergaitės alkoholio vartojimo, bėgimo iš namų atvejai, teismas vertina, kad R. M. namų aplinka, nesant pokyčių jos veiksmuose, gali daryti ir daro neigiamą įtaką mergaitės elgesiui, jos vertybėms. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. M. nurodyta aplinkybė apie tai, kad dukrai dėl neigiamų emocinių išgyvenimų ir patiriamos depresijos psichiatras paskyrė medikamentinį gydymą, kuris be gydytojo pritarimo yra nutrauktas, taip pat suteikia pagrindo išvadai, kad R. M. neužtikrina mergaitės sveikatos priežiūros. Tik vaiko teisių apsaugos specialistų pastangomis mergaitei atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas, mergaitė užregistruota psichiatro konsultacijai. Byloje pateikti duomenys iš 2023 m. lapkričio 7 d. vykusio posėdžio ir 2023 m. lapkričio 23 d. bei 2023 m. lapkričio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos patvirtina, kad nepilnametės elgesys kuo toliau, tuo labiau darosi problematiškesnis – mergaitė bėga iš namų, nustatyti atvejai dėl alkoholio vartojimo, galimai ir narkotinių medžiagų pavartojimo, nelanko pamokų, neturi autoritetų, nejaučia pagarbos suaugusiems, bėga ir iš (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centro, konfliktas su mama gilėja. Šios faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteikia pagrindą išvadai, kad šiuo metu mergaitę grąžinus į R. M. šeimą, jos saugumas, sveikata bei interesai į tinkamą priežiūrą ir auklėjimą, nebūtų tinkamai užtikrinti.

38. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenų visuma rodo, kad pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog K. M. gyvena jai saugioje aplinkoje: motinai nustatomi apsvaigimai nuo alkoholio, yra duomenų, kad šeimoje nustatyti smurto atvejai, duomenų apie R. M. kreipimąsi į priklausomybės specialistus dėl alkoholio vartojimo nėra. Taip pat būtina įvertinti, kad pareiškėjo naujai pateikti įrodymai įrodo faktą, jog R. M. nesiekia vaiko susigrąžinti į šeimą, jos nuomone, mergaitei geriausia būtų lankyti savaitinę mokyklą arba gydytis priklausomybių centre. Motina nurodo, kad nori atsiimti namų raktus iš dukros, kad ji negalėtų į juos patekti, bijo, kad jos neapvogtų. Nors iš R. M. veiksmų, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, matyti, kad ji deda tam tikras pastangas, tačiau kol kas nėra duomenų išvadai, kad vaiko grąžinimas į šeimą nepažeistų prioritetinių vaiko interesų. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl vaiko nuomonės, išdėstytos 2023 m. spalio 16 d. Vaikų nuomonės išklausymo akte, pagrįstai nurodė, kad mergaitė išsakė norą gyventi su mama kartu, bet neatsižvelgė į tai, kad ji norėtų gyventi su mama, tuo atveju, jei mama su patėviu negertų alkoholio, namuose nesipyktų, su ja kalbėtų mandagiau, neįžeidinėtų.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant anksčiau nustatytiems R. M. vaiko interesus pažeidžiančio elgesio atvejams nepilnametės dukros K. M. atžvilgiu, vaiko išsakytai nuomonei dėl gyvenimo kartu su mama, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog R. M. šiuo metu siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, sutinka bendradarbiausi ir priimti socialinių darbuotojų teikiamą pagalbą, nesudaro pagrindo teigti, kad K. M. grąžinimas gyventi kartu su motina nebekelia grėsmės jos sveikatai ar gyvybei. Vien tai, kad nepilnametė K. M., nepaisant šeimoje esančių problemų, yra išsakiusi poziciją, jog nori gyventi kartu su mama, tačiau nesant pakankamų duomenų apie teigiamus pokyčius mamos ir dukros santykiuose, mamai iš esmės nesiekiant susigrąžinti dukros gyventi kartu šeimoje, situacijos vertinimo nekeičia. Neįvykdžius mergaitės paėmimo iš mamos yra didesnė galimybė ne apsaugoti, bet iš esmės pakenkti vaiko interesams. Šių išvadų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekeičia ir R. M. deklaratyvūs teiginiai, kad ji sutinka priimti visą socialinių darbuotojų pagalbą, dalyvauti mediacijoje, kad tik pagerėtų esama situacija tarp jos ir dukters bei dukra nebūtų paimta iš jos šeimos.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis kasacinio teismo praktika, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba yra institucija, kuri, užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų (VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai suponuoja išvadą, kad pirmiausia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

41. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, įvertinus nustatytas ir išanalizuotas faktines aplinkybes, bei tai, kad, pirmiausia, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai yra nustatyta pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti aplinkybes dėl vaiko saugumo šeimoje konkrečioje situacijoje, nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką K. M. iš motinos R. M.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas sprendimas nebūtų suderinamas su geriausiais mergaitės interesais. Toks sprendimas priimtinas siekiant vaikui iki kol iš esmės pasikeis situacija, išlaikyti stabilią, saugią ir harmoningą aplinką, tenkinti mergaitės poreikius ir užtikrinti interesus. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog vaiką paėmus iš šeimos tėvams ir toliau gali būti teikiama pagalba. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba šeima įvykdo visas atvejo vadybos proceso metu iškeltas sąlygas, nedelsiant organizuojamas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai; atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai, nedelsiant organizuojamas ir tais atvejais, kai atvejo vadybos metu šeimai iškeltas sąlygas galima įvykdyti vaikui esant šeimoje, nesukeliant realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Taigi, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas nedelsiant grąžinamas į šeimą. Tai reiškia, kad mamai ir dukrai atkūrus socialinį ir emocinį ryšį, išsprendus alkoholio vartojimo problemas šeimoje, dukra gali būti grąžinta mamai.

43. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką K. M. iš jos atstovo pagal įstatymą – motinos R. M., tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 334 - 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti paimti nepilnametį vaiką K. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos atstovo pagal įstatymą R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.