Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant Institucijos Klaipėdos apskrities VPK atstovui Gediminui Radzevičiui, pareiškėjai L. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2015-06-25 nutarimo Nr. 68NT-32948691-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-18 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK gautas L. K. prašymas nustatyti asmenis, savavališkai užgrobusius jos nekilnojamąjį turtą – rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), ir jų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. už savavaldžiavimą. Pareiškėja prašyme nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini), kurį laiką ji rūsiu nesinaudojo, nes turėjo kitas pagalbines patalpas. Po kurio laiko pastebėjo, kad jos rūsio patalpos yra savavališkai užimtos, t.y. įdėtos naujos durys, apmūryta siena. Ji nori skubiai parduoti butą, tačiau dėl minėtų priežasčių buto pirkėjui realiai negali parduoti rūsio, dėl to jai padaroma materialinė žala. Jai nėra žinomi asmenys, užvaldę jos rūsį, todėl kreiptis į teismą civiline tvarka neturi galimybės.

2015-06-25 nutarimu Nr. 68NT-32948691-15 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS PP vyresnysis specialistas A. B., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, motyvuojant tuo, kad nuosavybės domentuose nėra nurodyta tiksli vieta, kur turėtų būti L. K. priklausantis rūsys, o S. V., kurios pavardė yra užrašyta ant rūsio, kuris, pasak L. K., priklauso jai, apklausti nėra galimybės, nes ji yra mirusi, o jos turto paveldėtoja dukra S. B. paaiškino, kad šis rūsys jų šeimai priklauso 50 metų ir sutvarkytas buvo dar tėvams būnant gyviems, todėl nėra galimybės asmenų patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos 188 str. (savavaldžiavimas), o L. K. dėl turtinių nesutarimų gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė, Institucijos atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas negali sutikti su skundo argumentais, jog tyrėjas tyrimą atliko paviršutiniškai, netikrino faktinių įvykio aplinkybių, neanalizavo nuosavybės dokumentų, neapklausė visų liudytojų. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad tyrėjas buvo nuvykęs į įvykio vietą, apžiūrėjo rūsį, pagal pareiškėjos nurodytą vietą nustatė, kad tą rūsio dalį naudoja S. V., taip pat nustatė, kad ji yra mirusi ir apklausė vieną iš paveldėtojų. Be to, tyrėjas pagal pateiktus dokumentus nustatė, kad juose nėra nurodyta tiksli vieta, kur turėtų būti L. K. priklausantis rūsys, o S. B. nurodė, kad L. K. nurodytas rūsys priklauso ne L. K., o jų šeimai. Taigi, teismo nuomone, tyrėjas savo išvadas nutarime padarė turėdamas pakankamai duomenų tokiai išvadai padaryti.

Pažymėtina tai, kad L. K. teismui pateiktuose nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose, kaip ir nurodė tyrėjas, nėra duomenų, kurie apibrėžtų konkretaus asmens rūsio dalies buvimo vietą. Iš VĮ Registro centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti tik tai, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turi rūsį, kurio plotas 151.39 kv.m., ir jame yra suformuota 12 atskirų nekilnojamojo turto objektų, o L. K. nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi rūsį, tačiau jo plotas nenurodytas, tik spėtinas iš bendro ploto atėmus gyvenamąjį plotą. Teismo posėdžio metu L. K. paaiškino, kad jokio atskiro dokumento, iš kurio būtų matyti rūsio paskirstymas namo gyventojams, nėra, gyventojai rūsiu naudojasi pagal nusistovėjusią dokumentais neįformintą tvarką. Iš S. B. paaiškinimų matyti, kad ji nesutinka su L. K. nuomone dėl rūsio. Išdėstytose aplinkybėse, teismo nuomone, nėra akivaizdžių administracinio teisės pažeidimo savavaldžiavimo apraiškų, be to, darytina išvada, kad tarp L. K. ir S. V. turto paveldėtojų yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į rūsį įgyvendinimo, todėl teismas visiškai sutinka su tyrėjo nutarime padaryta išvada, jog tarp L. K. ir S. V. turto paveldėtojų susiklostė civiliniai teisiniai ginčo santykiai, o L. K. turi visas galimybes (turi nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, jai yra žinomi asmenys, kurie galimai pažeidė jos nuosavybės teises) ginti savo nuosavybės teises į rūsį civilinio proceso tvarka.

Taigi teismas visiškai sutinka su tyrėjo išvada, jog pradėti administracinio teisės pažeidimo procesą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į anksčiau teismo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos L. K. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos L. K. skundo ir palikti nepakeistą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2015-06-25 nutarimą Nr. 68NT-32948691-15.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.