Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-10-13 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2015-06-25 nutarimu Nr. 68NT-32948691-15 nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, motyvuodamas tuo, kad nėra pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pareiškėja L. K. šį nutarimą apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai nesiaiškino bylos aplinkybių, todėl neįžvelgė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., požymių. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas, perklausęs teismo posėdžio garso įrašą, atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, jog teismas neleido jai paaiškinti visų jos rūsio užgrobimo aplinkybių. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimui teismo posėdyje vadovauja teisėjas, jis imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą (ATPK 249 str. 2 d., BK 241 str.). Pareiškėjai buvo suteiktas žodis ir ji turėjo teisę išsamiai išdėstyti visas žinomas jai aplinkybes, susijusias su byla, tai, kad teisėjas neleido pareiškėjai dėstyti aplinkybių, kurios buvo neesminės ir nesusijusios su bylos nagrinėjimu, nelaikytina proceso teisės pažeidimu.

Atsakant į apeliantės argumentą, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą apklausti jos iniciatyva iškviestus liudytojus, pažymėtina, jog nagrinėdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas, ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla, ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais. Iš teismo posėdžio protokolo turinio matyti, jog teismas, atsisakydamas apklausti apeliantės iniciatyva iškviestus liudytojus, išsamiai motyvavo tokį savo sprendimą, nurodydamas, kad jų apklausimas nepadės išsiaiškinti jokių kitokių faktinių aplinkybių, nei jau yra nustatytos.

ATPK 188 str. nustatyta, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 str. yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai. Tai yra vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai.

Byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjai L. K. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau rūsys nėra identifikuotas. Apeliantė tvirtina, jog jai priklausantį rūsį savavališkai užėmė jos buvusios kaimynės S. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini), turto paveldėtoja S. B.. Iš S. B. 2015-06-25 paaiškinimo matyti, jog ji yra S. V. dukra, po S. V. mirties 2014-10-28 butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo mirusiosios vaikai. S. V. jau 50 metų naudojosi rūsiu, jį suremontavo.

Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, turi rūsius (pusrūsius), kurių plotas 151,39 kv. m, tačiau rūsių patalpos nėra identifikuotos, nepažymėtos, kiek name yra rūsių, koks konkretaus rūsio plotas bei kokiam namo gyventojui konkretus rūsys priklauso, nenustatyta. Iš S. B. paaiškinimo, R. Š. paaiškinimo, teismo posėdyje apklaustos pareiškėjos, Klaipėdos apskrities VPK atstovo duotų parodymų matyti, kad namo butų savininkai rūsiais naudojasi pagal faktiškai nusistovėjusią tvarką, tačiau ši naudojimo, valdymo bei disponavimo tvarka teisiškai nėra įforminta. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokia konkreti rūsio patalpa tiek pareiškėjai, tiek kitiems šio namo butų savininkams priklauso.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju surinkti rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, jog rūsio patalpa, kuria šiuo metu naudojasi S. V. paveldėtojai, priklauso būtent pareiškėjai.

Nesant identifikuotoms rūsių patalpoms ir nenustačius, kokios konkrečiai rūsių patalpos kuriam iš butų savininkų priklauso, negalima daryti kategoriškos išvados, kad S. V. turto paveldėtojai įgyvendindami savo teisę naudotis jiems taip pat nuosavybės teise priklausančiu rūsiu, pažeidžia būtent L. K., kuriai taip pat nuosavybės teise priklauso rūsys, nuosavybės teises.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik išsprendus civilinį ginčą dėl name esančių rūsių patalpų valdymo, naudojimosi ir disponavimo ir nustačius kiekvienam buto savininkui priklausantį rūsį, būtų galima nustatyti, ar L. K. teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančia rūsio patalpa, kuria šiuo metu naudojasi kito buto savininkai, buvo pažeistos. Šiuo metu tarp gyventojų kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių administraciniu savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galimai pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta pagrįstai, nesant ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-10-13 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.