- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-554-582-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01077-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Gytis Večerskas, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- R. T.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
- 12.26.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas D. Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-554-582/2012
Teisėjas J. Malinauskas Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01077-2011-8
NUTARTIS
2012 m. spalio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Gyčio Večersko ir Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistojo V. G. priteistas civilinis ieškinys 300 (trys šimtai) litų nukentėjusiajai R. T. turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2011 rugsėjo 24 d. apie 17¹⁵ val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), ant laiptų prie pastato ir pastato 1-mo aukšto patalpose, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: su D. T. kilusio konflikto, dėl kurio pretenzijų jie vienas kitam neturi, pasekoje iš savo buto atsinešė mėsos kapoklę ir, ja nešinas, bėgiojo prie pastato, tokiu būdu demonstruodamas pavojų keliantį daiktą, panašų į nedidelį kirvį, grasino juo nukentėjusiajai R. T. necenzūriniais žodžiais išsireikšdamas, kad su ja susidoros. Vėliau įbėgęs į pirmo aukšto foje, veržėsi per užrakintas kelių šeimų bendro naudojimo duris ir jas mėsos kapokle apgadino suduodamas smūgius ir palikdamas duryse kirtimo žymes, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. T. 300 litų turtinę žalą, kadangi už duris buvo mokėjusi ji. Tokiais veiksmais V. G. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
V. G. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą iš pagrindų ir nuteisti lojalesne bausme nešališkumo pagrindais. Nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į daugelį faktų ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį buvo neobjektyvus bei šališkas jo atžvilgiu, bylą išnagrinėjo R. T. naudai ir pilnai priteisė civilinį ieškinį. Jo sugyventinės J. N. liudijimas buvo vertinamas kritiškai dėl to, kad jie kartu gyvena, nors nukentėjusioji R. T. taip pat gyvena viename bute su A. bei D. (kuris yra suinteresuotas asmuo - konflikto dalyvis, be kurio įtakos šios nusikalstamos veikos nebūtų buvę). Apeliantas teigia, kad nuo pirmos apklausos prisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teismas tai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo labiau, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis registruotas darbo biržoje, dirba privačiai, išlaiko ir augina mažametę dukrą. Teismas pilnai priteisė civilinį ieškinį, nors nebuvo jokių įrodymų, kad durys yra R. T. nuosavybė. Teismas neįvertino, kad D. T. draugai davė skirtingus parodymus.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus bei įvertinusi visą bylos medžiagą, daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde iš esmės pripažįsta savo kaltę, nesutinka su įrodymų vertinimu ir prašo bausmę sušvelninti.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, V. G. kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nekyla jokių abejonių, kad V. G. sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką ir padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios R. T. bei liudytojų A. ir D. T. parodymais, nes jie gyvena viename bute, o kritiškai vertino jo sugyventinės J. N. parodymus, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visumą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus. Teismas nuodugniai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, tame tarpe nukentėjusiosios, liudytojų parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esamų duomenų pakanka neginčijamai teigti, kad nuteistojo V. G. kaltė dėl inkriminuoto jam nusikaltimo pilnai pasitvirtino, veika kvalifikuota tinkamai.
Nuteistojo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiosios R. T., liudytojų A. T., A. V. ir V. N. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu. Minėtų asmenų parodymai neprieštaringi, patvirtina vieni kitus. Teisiamojo posėdžio metu V. G. pats pripažino, kad mėsos kapokliu sugadino duris.
Nukentėjusioji R. T. parodė, kad pamatė atbėgantį sūnų A., kuris jai pasakė, kad ,,tas iš pirmo aukšto koridoriuje kapoja duris“. Grįžtant atgal ji pamatė atbėgantį kaltinamąjį su kirvuku rankose, kuris bėgdamas link jos necenzūriniais žodžiais žadėjo ją nudėti. Grįžusi į koridorių, rado sukapotas jų koridoriaus atšakos duris.
Liudytojas A. T. (jaunesnis nukentėjusios sūnus) parodė, kad matė kaip kaltinamasis metė kirvį į jų duris ir pradėjo grasinti visiems klausdamas ,,kas dar nori“, ,,kas kam nepatinka“. Tuomet jis per trečią aukštą išbėgo į lauką. Sutikęs mamą, pasakė, kas nutiko ir kad ateina kaltinamasis.
Liudytoja A. V., kaltinamojo ir nukentėjusios kaimynė, parodė, kad buvo išėjusi į lauką ir grįždama pamatė su kirviu atbėgantį V. G.. Tai pamačiusi, ji išsigando ir užrakino jų koridoriaus atšakos duris. Po kurio laiko išgirdo smūgius į duris. Ten buvo susirinkę ir daugiau žmonių. Po įvykio matė sukapotas duris.
Liudytoja V. N., to paties namo gyventoja, parodė, kad ji matė į kiemą išbėgusį V. G. su mėsos kapokliu, kuris panašus į kirvuką. V. G. buvo neblaivus. Po kurio laiko ji vedė šunį į lauką ir laiptinėje matė ,,pagražintas“ duris.
Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėse prie jo (b.l. 5-9) užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), pirmo korpuso pirmo aukšto koridoriuje, apžiūrėtos ir užfiksuotos foto nuotraukose apgadintos durys, jose rasta vienuolika kirstinių – pjautinių skylių bei subraižymų.
Kaltinamojo padaryta veika tesingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. BK 284 str. 1 d. nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. LR BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo padaryta materialinė žala. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešosios tvarkos objektyvioji pusė skiriasi pagal atliekamų veiksmų pobūdį – šiuo atveju kaltinamojo veiksmai buvo susiję su kito asmens turto naikinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo veiksmai buvo nepadorūs bei trikdantys visuomenės rimtį ir tvarką. Įvykis vyko 2011 rugsėjo 24 d. apie 17¹⁵ val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), ant laiptų prie pastato ir pastato 1-mo aukšto patalpose, kurioje gyvena ir lankosi ne tik namo gyventojai. Teismas teisingai nustatė, kad V. G. veiksmai buvo nepadorūs, ignoruojantys moralės ar elgesio normas bei pagrįstai juos vertino, kaip viešosios tvarkos pažeidimą, sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką. Faktas, jog aptariami veiksmai buvo demonstratyvūs, atlikti be jokios aiškios ar pateisinamos priežasties viešojoje vietoje, juos matė kiti asmenys, buvo sužalotas kitų asmenų turtas, padaryta materialinė žala, pagrįstai leidžia nuteistojo veiksmus laikyti nepagarbos demonstravimu aplinkiniams bei akivaizdžių visuomeninės rimties ir tvarkos trikdymu.
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, už ją įstatymas be laisvės atėmimo numato ir kitas, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau teismas, įvertinęs nuteistojo ankstesnius teistumus (nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus, teistumas neišnykęs), kad nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, kad nuteistasis baustas ir administracine tvarka pagal ATPK 178 str., pagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę.
Teismas įvertino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Apeliaciniame skunde V. G. nurodo, kad teismas nepagrįstai lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis nuo jo pirmos apklausos prisipažino padaręs nusikaltimą. Tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaip kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės prisipažinimo; jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Teisiamajame posėdyje V. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nenurodė, kad gailisi padaręs nusikaltimą ir tik sutiko, kad kažką padarė ne taip dėl to, kad buvo išgėręs. Tokios apelianto pozicijos negalima laikyti prisipažinimu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir konstatuoti, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
BK 284 str. sankcija numato laisvės atėmimą iki dvejų metų. Teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis už vidurkį. Teismas įvertino nusikaltimo aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir sunkinančią aplinkybę.
Apeliantas nurodo, jog jis augina ir išlaiko mažametę dukrą, registruotas darbo biržoje. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, kai kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui. Nagrinėjamu atveju, vien nuteistojo nurodytos aplinkybės (darbo neturėjimas, mažamečio vaiko išlaikymas) nesudaro pagrindo manyti, kad jos tiesiogiai įtakojo apelianto neteisėtus veiksmus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės buvo įvertintos objektyviai, išsamiai, bausmės rūšis bei jos dydis nuteistajam paskirta tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai R. T. 300 Lt sumą, nes nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad durys yra jos nuosavybė. Nukentėjusioji R. T. civiliniame ieškinyje (b.l. 21) nurodė, kad V. G. sugadino koridoriaus bendrąsias duris, už kurių įstatymą mokėjo ji. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad durys priklauso 4 butams ir ji už duris mokėjo pinigus, kuriuos ir prašo priteisti. Teisiamajame posėdyje V. G. su ieškiniu sutiko, pripažino, kad sugadino duris, kad duris įsigijo 4 žmonės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai 300 Lt turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodė, kad durys buvo bendros ir priklauso 4 butams ir iš jos reikalavimo bei paaiškinimų dėl ieškinio galima suprasti, kad ji prašo priteisti tik savo įnašą, kuris bus panaudotas durims sutvarkyti. Todėl apelianto teiginys, kad nebuvo pateikta dokumentų apie durų nuosavybę ir dėl to civilinis ieškinys buvo patenkintas nepagrįstai, atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų teigti, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo V. G. apeliacinį skundą, panaikinti ar pakeisti nuosprendį jame išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.