- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- 1-7-224/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01077-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nukentėjusysis
- R. T.
- Kaltinamasis
- V. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje V. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:
2001-10-23 pagal LR BK 271 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 m., su ½ dalies turto konfiskavimu bausmės vykdymą atidedant 2 m.;
2002-09-26 pagal LR BK 271 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., su ½ dalies turto konfiskavimu, bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn. su ½ dalies turto konfiskavimu;
2004-03-31 pagal LR BK 178 str. 4 d., 30 parų areštu bausmės vykdymą atidedant 2 m.;
2004-11-17 pagal LR BK 189 str. 3 d., 35 parų areštu. Paskirtą bausmę subendrinus su prieš tai priimtu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta 65 parų areštas jo vykdymą atidedant 3 m.;
2007-09-05 pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 m. 10 mėn. Bausmę subendrinus su 2004-11-17 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 m.; teistumas neišnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos 284 str. 1 d., padarymu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. G. pažeidė viešąją tvarką šiomis aplinkybėmis:
2011 rugsėjo 24 d., apie 17¹⁵ val., Alytuje Putinų g. prie namo Nr. 58, ant laiptų prie pastato ir pastato 1-mo aukšto patalpose, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamasis V. G. grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: su D. T. kilusio konflikto, dėl kurio pretenzijų jie vienas kitam neturi, pasekoje iš savo buto atsinešė mėsos kapoklę ir, ja nešinas, bėgiojo prie pastato tokiu būdu demonstruodamas pavojų keliantį daiktą panašų į nedidelį kirvį, grasino juo nukentėjusiajai R. T. necenzūriniais žodžiais išsireikšdamas, kad su ja susidoros. Vėliau įbėgęs į pirmo aukšto foje veržėsi per užrakintas kelių šeimų bendro naudojimo duris ir jas mėsos kapokle apgadino suduodamas smūgius ir palikdamas duryse kirtimo žymes, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. T. 300 litų turtinę žalą, kadangi už duris buvo mokėjusi jinai. Tokiais veiksmais kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Padaręs šią nusikalstamą veiką kaltinamasis kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad tą dieną jis savo namuose kartu su sugyventine kaimynu P. B. ir jo žmona šventė P. B. žmonos gimtadienį. Vienu momentu kažkas paskambino į duris. Atidarius duris pamatė, kad prie jų stovi D. T. ir dar vienas asmuo. D. T. kvietė jį pasikalbėti į lauką. Lauke jis pamatė stovint dar 5 ar 6 jaunuolius. D. T. liepė jam atsiprašyti jo motinos, kadangi prieš kurį laiką jis su D. T. motina turėjo konfliktą. Jis D. T. pasakė, kad motinos atsiprašė susirinkimo metu ir daugiau neatsiprašinės. Tuomet D. T. bandė suduoti jam smūgį galva, tačiau gerai nepataikė. Tuomet jis stvėrė D. T. už megztinio ir nutraukė jį nuo laiptų. Jie abu susistumdė ir apsikeitė smūgiais. Tuomet jis pajuto iš visų pusių jam suduodamus smūgius. Atsistūmęs jį mušusius asmenis, jis nubėgo į namus, paėmė mėsos kapoklę ir grįžo atgal į kiemą. Tų vaikinų kieme jau nebuvo. Jis, rankoje laikydamas mėsos kapoklę nubėgo prie vieno namo galo, po to prie kito ir, grįžęs į laiptinę bandė atidaryti koridoriaus kairės pusės atšakos duris, tačiau jos buvo užrakintos, tuomet jis turėta mėsos kapokle sudavė keletą smūgių į tas duris ir nuėjo į namus. Teigia, kad nukentėjusios ir jos jaunesniojo sūnaus kieme nematė ir nukentėjusiajai niekaip ir niekuo negrasino.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais.
Nukentėjusioji R. T. parodė, kad per langą pamatė atbėgančią pažįstamą moterį kuri mojo jai ranka ir liepė bėgti žiūrėti į lauką ,,nes tas iš pirmo aukšto muša D.“. D. yra jos vyresnis sūnus. Jinai tai pasakė jaunesniam sūnui A. ir abu išbėgo į lauką. Savo sūnų D. matė nueinantį su draugais tolyn. Prie namo ant laiptų matė stovintį P. B. ir klausė pas jį kas čia atsitiko. P. B. jai pasakė, kad nieko neatsitiko. Jos sūnus A. liko stovėti ant laiptų, o jinai ėjo ieškoti sūnaus D.. Kiek paėjusi ir atsisukusi pamatė atbėgantį sūnų A., kuris jai pasakė, kad ,,tas iš pirmo aukšto koridoriuje kapoja duris“. Jinai grįždinėjo atgal ir pamatė atbėgantį kaltinamąjį su kirvuku rankose, kuris bėgdamas link jos necenzūriniais žodžiais žadėjo ją nudėti. Jinai išsigandusi klausė ką darai, kviečiu policiją. Po šių žodžių kaltinamasis nuo jos nubėgo. Jinai paskambino ir iškvietė policiją. Grįžusi į koridorių, rado sukapotas jų koridoriaus atšakos duris. Kadangi jinai už jas buvo mokėjusi, jai padaryta 300 litų turtinė žala.
Liudytojas A. T. jaunesnis nukentėjusios sūnus parodė, kad iš mamos sužinojo apie lauke vykstantį konfliktą. Jis su mama išėjo į lauką. Mama nuėjo paskui brolį D., o jis liko ant laiptų prie namo. Stovėdamas išgirdo triukšmą laiptinėje. Nuėjo pasižiūrėti ir matė kaip kaltinamasis metė kirvį į jų duris ir pradėjo grasinti visiems klausdamas ,,kas dar nori“, ,,kas kam nepatinka“. Tuomet jis per trečią aukštą išbėgo į lauką . Sutikęs mamą pasakė kas nutiko ir kad ateina kaltinamasis. Jis atėjo iš už namo kampo. Girdėjo kaip kaltinamasis kažką sako, tačiau nesuprato ką. Mama pasakė, kad kviečia policiją ir tai padarė. Teigia, kad tuo metu jis bijojo kilusio triukšmo ir riksmų.
Liudytojas D. T. vyresnis nukentėjusios sūnus parodė, kad į namus pas kaltinamąjį nuėjęs nebuvo, į duris neskambino ir niekur kaltinamojo nekvietė. Jis ėjo laiptais su R. B. ir M. L.. Prie namo ant laiptų sutiko kaltinamąjį su kuriuo apsistumdė dėl mamos įžeidinėjimo ir išsiskyrė. Susistumdyme dalyvavo tik jie dviese. Vėliau jam paskambino mama ir kvietė grįžti teigdama, kad laiptinėje sukapotos durys ir yra atvykusi policija. Ar kaltinamasis vėliau naudojo kirvį ir kokiomis aplinkybėmis jis nematė.
Liudytoja A. V. kaltinamojo ir nukentėjusios kaimynė parodė, kad buvo išėjusi į lauką ir grįždama pamatė V. G. atbėgantį su kirviu. Jinai tai pamačiusi išsigando ir užrakino jų koridoriaus atšakos duris. Po kurio laiko išgirdo smūgius į duris. Ten buvo susirinkę ir daugiau žmonių. Po įvykio matė sukapotas duris.
Liudytoja V. N. to paties namo gyventoja parodė, kad jinai buvo išnešusi šiukšles ir matė į kiemą išbėgusį V. G. su mėsos kapokliu kuris panašus į kirvuką. V. G. buvo neblaivus. Jinai išsigando. V. G. paklausė ,,kur jie“ ir grįžo į namą. Po kurio laiko jinai vedė šunį į lauką ir laiptinėje matė ,,pagražintas“ duris.
Liudytojas R. B. to paties namo gyventojas parodė, kad jis, D. T. ir M. L. ėjo į parduotuvę. Ant laiptų prie namo rado sėdinti kaltinamąjį kuris prikibo prie D. T. dėl jo motinos. Jie abu susistumdė. Kaltinamasis stvėrė D. T. už megztinio ir pradėjo stumdyti. Po to kaltinamasis nubėgo į laiptinę, o jie nuėjo į parduotuvę. Konfliktas vyko tik tarp kaltinamojo ir D. T.. Į konfliktą daugiau niekas nesikišo. Jie pas kaltinamąjį į butą nuėję nebuvo.
Liudytoja J. N. kaltinamojo sugyventinė, sutikusi duoti parodymus, parodė, kad pas juos namuose buvo švenčiamas P. B. žmonos gimtadienis. Išgirdus skambutį į duris, jinai jas atidarė ir pamatė D. T., kuris prašė pakviesti jos sugyventinį V. G.. Už durų jinai pamatė dar penkis asmenis. Jos sugyventinis sutiko eiti pasikalbėti ir jie visi išėjo į kiemą. D. T. apsižodžiavo su V. G., jie abu susistumdė, D. T. trenkė su galva V. G. ir tada V. G. pradėjo mušti visi ten buvę jaunuoliai. Tuomet ji su vaiku iš įvykio vietos pasišalino.
Šios liudytojos, kaip kaltinamojo sugyventinės, parodymus teismas vertina kritiškai. Iš jos parodymų matyti, kad jinai stengiasi pateisinti kaltinamojo veiksmus ir liudija vien jam palankias aplinkybes, nieko nepaaiškindama apie agresyvius ir įžūlius kaltinamojo veiksmus jam prie namo lakstant su mėsos kapokle, kapojant duris ir pan. Jos parodymai prieštarauja netgi paties kaltinamojo aiškinimui, kaip antai, kaltinamasis paaiškino, kad atidarius buto duris pamatė stovintį D. T. ir dar vieną asmenį, tuo tarpu liudytoja parodė, kad atidariusi duris pamatė D. T. ir dar penkis asmenis. Dėl nurodytų priežasčių šios liudytojos parodymais teismas nesivadovauja.
Liudytojas P. B. teisme įvykio aplinkybių neprisiminė pareikšdamas, kad įvykio metu buvo neblaivus. BPK 276 str. 4 d., tvarka pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 38-39) liudytojas juos patvirtino. Tačiau teismas ir šio liudytojo parodymus vertina kritiškai, kadangi P. B. yra kaltinamojo draugas. Tą dieną P. B. su žmona pas kaltinamąjį šventė savo žmonos gimtadienį. Jie bendrauja šeimomis ir liudytojas suinteresuotas padėti kaltinamajam. Be to, kai kurie šio liudytojo teiginiai prieštarauja kaltinamojo aiškinimui. Liudytojas parodė, kad jis atitraukinėjo nuo V. G. jį mušusius vaikinus, tuo tarpu kaltinamasis paaiškino, kad jis pats juos atsistūmė. Kiti šio liudytojo parodymai neatitinka nukentėjusios ir kitų liudytojų parodymams.
Teismo nustatytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai byloje surinkti įrodymai.
Iš pareiškimo (b.l. 3) matyti, kad dėl netinkamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji R. T. kreipėsi į policiją.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelės prie jo (b.l. 5-9) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti Alytaus m. Putinų g. namo Nr. 58 pirmo korpuso pirmo aukšto koridoriuje. Apžiūrėtos ir užfiksuotos foto nuotraukose apgadintos durys, jose rasta vienuolika kirstinių – pjautinių skylių bei subraižymų.
Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo (b.l. 45) matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, jam nustatytas 2,20 prom., girtumas.
Tokiu būdu, aukščiau suminėtus duomenis teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str. prasme ir, remdamasis jais, konstatuoja, kad kaltinamasis yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str. Praeityje kaltinamasis teistas penkis kartus. Šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. BK 27 str. 1 d., prasme jis yra recidyvistas. Baustas kaltinamasis ir administracine tvarka (b.l.83-84). Jis niekur nedirba (b.l. 90), tačiau registruotas darbo biržoje (b.l. 91). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kaltu jis prisipažino dalinai. Nusikaltimu padarytos neatlygino. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai,
kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Atsižvelgiant į visą tai kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Byloje pareikštas nukentėjusios R. T. civilinis ieškinys (b.l. 21) kuriuo jinai prašo priteisti 300 litų turtinei žalai atlyginti, kadangi už duris, kurias sukapodamas sugadino kaltinamasis, buvo mokėjusi jinai. Bylos nagrinėjimo metu savo ieškinį nukentėjusioji palaikė. Su pareikštu ieškiniu kaltinamasis sutinka. Esant šioms aplinkybėms ieškinys tenkintinas pilnai (CK 6. 263 str. 1 d., 2 d., 6.281 str.).
Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti prie bylos nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtą bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš nuteistojo V. G. 300 (tris šimtus) litų nukentėjusiajai R. T. turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.