- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- 2-2260/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
- Atsakovas
- J. D.
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties, kuria teismas sustabdė civilinę bylą, civilinėje byloje Nr. 2-1938-661/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui J. D. dėl nesumokėtų mokėjimų, delspinigių, palūkanų ir turto rinkos ir neišpirktos vertės skirtumo priteisimo, tretysis asmuo – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Jondras“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas dėl finansinių įsipareigojimų pagal išperkamosios nuomos ir lizingo sutartis vykdymo.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami bylos sustabdymo klausimai.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui J. D. ir prašė priteisti 126 171,21 Lt nesumokėtų mokėjimų, 93 533,73 Lt delspinigių, 100 761,20 Lt palūkanų, 840 350 Lt turto rinkos vertės ir neišpirktos vertės skirtumą, iš viso 1 160 816,14 Lt, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ su trečiuoju asmeniu RUAB „Jondras“ 2008 m. gegužės 19 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT074227, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš trečiojo asmens nurodyto pardavėjo įgyti žemės sklypus ir nuosavybės teise perduoti juos trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis išperkamosios nuomos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, o tretysis asmuo įsipareigojo laiku mokėti sutartines įmokas bei kitus mokėjimus, o taip pat tinkamai vykdyti kitas išperkamosios nuomos sutarties sąlygas. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį ir pasirašė perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurį žemės sklypų valdymo ir naudojimo teisė pagal išperkamosios nuomos sutartį perėjo trečiajam asmeniui. Žemės sklypuose tretysis asmuo ketino vykdyti 6 gyvenamųjų namų statybą, todėl ieškovas ir tretysis asmuo 2008 m. liepos 23 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT077059, remiantis kuria ieškovas įsipareigojo iš trečiojo asmens įsigyti minėtus gyvenamuosius namus ir perduoti juos naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui. Prie šios sutarties buvo pasirašytas priedas, remiantis kuriuo tretysis asmuo įsipareigojo atlikti namų statybos darbus ir šiuos darbus bei jų rezultatą perduoti ieškovui, o ieškovas įsipareigojo finansuoto gyvenamųjų namų statybą ir įrengimą. Taip pat ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas J. D. 2008 m. gegužės 19 d. ir 2008 m. liepos 23 d. sudarė laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas išperkamosios nuomos bei lizingo sutartis. Tretysis asmuo netinkamai vykdė finansinius įsipareigojimus pagal sutartis, ieškovas pareikalavo atsakovo įvykdyti trečiojo asmens prievoles, tačiau šis savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis neįvykdė.
Atsakovas J. D. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-1938-661/2011 iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-5699-345/2011. Nurodė, kad tretysis asmuo RUAB „Jondras“ yra pareiškęs ieškinį ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos ir nepagrįsto praturtėjimo. Teigė, kad abi civilines bylas sieja tiesioginis prejudicinis ryšys, nes Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-5699-345/2011 pripažinus, kad 2008 m. liepos 23 d. lizingo sutartis iš tikrųjų yra rangos sutartis, o dalis jos nuostatų yra niekinės ir negaliojančios ab initio, šioje byloje būtų darytina išvada, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės 2008 m. liepos 23 d. lizingo sutarties ir 2008 m. liepos 23 d. laidavimo sutarties pagrindu į atsakovą ir tretįjį asmenį. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą Nr. 2-5699-345/2011 pateikė reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti 2008 m. gegužės 19 d. ir 2008 m. liepos 23 d. laidavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė nestabdyti civilinės bylos Nr. 2-1938-661/2011, bet ją sujungti su civiline byla Nr. 2-5699-345/2011, nes taip greičiau būtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovo prašymą sustabdyti bylą tenkino. Teismas nurodė, kad šalys neginčija, jog civilinėje byloje Nr. 2-5699-345/2011 nagrinėjami klausimai, susiję su įsiskolinimu, turi reikšmės šiai bylai, todėl tikslinga šią bylą sustabdyti. Teismas konstatavo, kad šioje byloje ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje 2-5699-345/2011 bylos šalys yra skirtingos – šioje byloje ieškovas yra UAB „Swedbank lizingas“, atsakovas – J. D., o civilinėje byloje Nr. 2-5699-345/2011 ieškovas yra RUAB „Jondras“, o atsakovas – UAB „Swedbank lizingas“. Be to, šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl skolos priteisimo, o civilinėje byloje Nr. 2-5699-354/2011 nagrinėjamo dalyko apimtis yra žymiai didesnė – nagrinėjami klausimai, susiję su išperkamųjų nuomos sutarčių, rangos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymu ir tik vienas iš reikalavimų, kuris turi prejudicinės reikšmės šiai bylai, yra pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio tarp RUAB „Jondras“ ir UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. liepos 23 d. sudarytos lizingo sutarties nuostatas. Teismas pažymėjo, kad net ir sujungus bylas, sujungtos bylos nebus greičiau išnagrinėtos, nes pagal LITEKO duomenis civilinė byla Nr. 2-5699-345/2011 yra dar tik pasirengimo stadijoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspresti iš esmės – sujungti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1938-661/2011 su civiline byla Nr. 2-5699-345/2011. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ši civilinė byla ir civilinė byla Nr. 2-5699-345/2011 yra susijusios, tarp jų yra prejudicinis ryšys. Taigi teismas pripažino, kad šie du ginčai galėtų būti nagrinėjami ir vienoje civilinėje byloje. Tuo atveju, kai yra pagrindas sujungti dvi civilines bylas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalį, turėtų būti teikiamas prioritetas bylų sujungimui, o ne vienos iš civilinių bylų sustabdymui, nes, sujungus dvi civilines bylas, būtų greičiau ir teisingiau išspręsti du ginčai vienu procesiniu sprendimu, išvengta pasikartojančių apeliacinių, kasacinių procesų.
2) Teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884/2011), kuriose teismas suformulavo aiškius kriterijus į kuriuos reikia atsižvelgti esant civilinių bylų sujungimo ir civilinės bylos sustabdymo institutų konkurencijai. Tai yra bendro pobūdžio kriterijai, kurie turi būti taikomi visais atvejais, kai atsiranda bylų sustabdymo ir sujungimo institutų konkurencija.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas J. D. ir tretysis asmuo RUAB „Jondras“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas, sustabdymas bylą CPK 163 straipsnio pagrindu, neturėjo diskrecijos spręsti sustabdyti bylą ar ne, nes šiame straipsnyje įtvirtinti privalomi bylos sustabdymo pagrindai ir bylos sustabdymas buvo teismo pareiga.
2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ryšys bei kai negalima išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla. Tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. 2-5699-345/2011 yra prejudicinis ryšys. Jeigu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5699-345/2011 atsakovo ir trečiojo asmens reikalavimai bus patenkinti, ieškovo ieškinys šioje byloje negalės būti patenkintas, nes yra grindžiamas minėtoje byloje ginčijamais sandoriais. Todėl nesustabdžius šios bylos gali susidaryti situacija, kai priimami prieštaringi teismų sprendimai. Pažymėtina, kad prejudicinio ryšio buvimas tarp abiejų bylų ieškovo atskirajame skunde nėra ginčijamas.
3) Teismas, sustabdydamas bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, priėmė pagrįstą nutartį, nes Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje bylos sustabdymas pripažįstamas teisėtu kai teisme nagrinėjamas piniginis reikalavimas sustabdomas iki bus teismine tvarka patikrintas reikalavimo pagrindo teisėtumas.
4) Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo sujungti civilines bylas, nes CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo diskrecinė teisė, bet ne pareiga sujungti bylas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad teismo atsisakymas sujungti bylas nėra skundžiamas. Taigi ieškovas turi teisę prašyti, bet ne reikalauti sujungti bylas.
Žemesnės instancijos teismas
5) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-5699-345/2011 dalyvauja skirtingos šalys, todėl negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas sujungti bylas. Šioje civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ yra ieškovas, J. D. – atsakovas. Tuo tarpu, civilinėje byloje Nr. 2-5699-345/2011 ieškovas yra RUAB „Jondras“, atsakovas – UAB „Swedbank lizingas“.
6) Atsakovas atskirajame skunde nemotyvuoja, kodėl, sujungus bylas, bus greičiau išnagrinėti ginčai. Priešingai, bylos šalys yra skirtingos, todėl sujungus bylas kils procesinio pobūdžio kliūčių, kurios sutrukdys greičiau išnagrinėti ginčus. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad civilinės bylos Nr. 2-5699-345/2011 apimtis gerokai didesnė nei nagrinėjamos bylos, todėl nebus galima greičiau išspręsti šios bylos ginčą, nes reikės nagrinėti civilinės bylos Nr. 2-5699/2011 ginčą visoje apimtyje. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-5699-345/2011 yra tik pasirengimo stadijoje, o nagrinėjamoje byloje pasirengimas nagrinėti bylą yra baigtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą iki tol, kol bus išspręsta kita su ja susijusi civilinė byla. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, reikia nustatyti ne tik tai, ar tarp civilinių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, bet ir tai, ar dėl bylos sustabdymo nepagrįstai neužtruks jos išnagrinėjimas, ar nėra pagrindo sujungti bylų, kad jos būtų išnagrinėtos greičiau ir operatyviau. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė galiojant 2002 m. CPK redakcijai, t. y. iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios civilinės bylos sustabdymo klausimus. Tačiau tuo atveju, jeigu apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą nutariama, jog nėra pagrindo stabdyti bylos, o bylas galima sujungti, bylų sujungimo klausimą apeliacinės instancijos teismas išsprendžia pagal šios nutarties priėmimo metu galiojančias proceso teisės normas.
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Pažymėtina, kad asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą garantuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (6 straipsnis), esanti sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str. 3 d., 1995 m. balandžio 27 d. priimtas įstatymas „Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, jos ketvirtojo, septintojo ir vienuoliktojo protokolų ratifikavimo“). Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostate, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Žinoma, kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio proceso teisės instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163-167 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-404/2009; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Universaliosios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.). Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Jame įtvirtinta norma nustato privalomąjį bylos sustabdymo atvejį, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla turi būti sustabdoma aptariamu pagrindu, yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kad reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Longlita“ v. UAB „Ekorida“, bylos Nr. 3K-3-413/2008; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007 ir kt.). Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga aptariamu pagrindu sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Toks teisės aiškinimas labiausiai atitinka protingumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus.
Bylos sustabdymas, kaip procesinė priemonė, turėtų būti taikomas tik tuomet, kai nėra galimybės teisingai išnagrinėti bylos jos nestabdant. Be bylos sustabdymo įstatyme įtvirtintas ir bylų sujungimo institutas. Kiekvienu atveju teismas turi svarstyti ar, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, stabdyti bylą ar sujungti bylas. Jeigu civilinės bylos yra vienarūšės ar pagal pareikštus reikalavimus yra glaudžiai tarpusavyje susijusios bylos ir jos ekonomiškiau, operatyviau ir teisingai gali būti išnagrinėtos jas sujungus, stabdyti bylą pagrindo nėra.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad tarp sustabdytos civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos kitos civilinės bylos Nr. 2-5699-345/2011 egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, ar pagrįsti ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimai dėl nesumokėtų mokėjimų, delspinigių, palūkanų ir turto rinkos ir neišpirktos vertės skirtumo (viso -1 160 816,14 Lt) priteisimo iš atsakovo J. D., kuris laidavo už trečiojo asmens RUAB „Jondras“ prievolių ieškovui pagal 2008 m. gegužės 19 d. išperkamosios nuomos sutartį ir 2008 m. liepos 23 d. lizingo sutartį vykdymą. Tuo tarpu kitoje byloje, dėl kurios pirmosios instancijos teismas sustabdė nagrinėjamą bylą, sprendžiamas ieškovo RUAB „Jondras“ ieškinyje atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ pareikštų reikalavimų dėl 2008 m. gegužės 19 d. išperkamosios nuomos sutarties ir 2008 m. liepos 23 d. lizingo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, taip pat atlyginimo už atliktus statybos darbus ir nuostolių atlyginimo priteisimo, pagrįstumo klausimas, taip pat trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. D. ieškinys atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl 2008 m. gegužės 19 d. ir 2008 m. liepos 23 d. laidavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis. Civilinėje byloje Nr. 2-5699-345/2011 patenkinus ieškovo RUAB „Jondras“ reikalavimus atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl 2008 m. gegužės 19 d. išperkamosios nuomos sutarties ir 2008 m. liepos 23 d. lizingo sutarties pripažinimo negaliojančiomis arba trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. D. ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl 2008 m. gegužės 19 d. ir 2008 m. liepos 23 d. laidavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, atsirastų pagrindas nagrinėjamoje byloje atmesti iš 2008 m. gegužės 19 d. ir 2008 m. liepos 23 d. laidavimo sutarčių kildinamus ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimus atsakovui J. D. dėl nesumokėtų mokėjimų, delspinigių, palūkanų ir turto rinkos bei neišpirktos vertės skirtumo priteisimo. Taigi tarp nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 2-5699-345/2011 egzistuoja prejudicinis ryšys, nes civilinės bylos Nr. 2-5699-345/2011 rezultatas gali turėti teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui.
Nepaisant to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo. Teismo pareiga rūpintis kuo greitesniu ir teisingu teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu įpareigojo teismą būti aktyviam ir spręsti, ar susiklosčiusioje situacijoje nurodyti tikslai negali būti pasiekti taikant kitus, nei bylos sustabdymas, civilinio proceso teisės institutus.
Šiuo metu galiojančioje CPK 136 straipsnio 4 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali tas bylas sujungti į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, sprendžia to teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Kolegijos vertinimu, tuo atveju, kai apeliacine tvarka civilinę bylą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta, nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas nustato, kad yra pagrindas tame pačiame pirmosios instancijos teisme nagrinėjamas civilines bylas sujungti, teisėjų kolegija gali priimti nutartį, kuria panaikintų žemesnės instancijos teismo nutartį ir bylas sujungtų. Sprendžiant dėl to, kuri byla prie kurios turėtų būti prijungta, jeigu nei viena iš jų dar nepradėta nagrinėti iš esmės, paprastai prie bylos, kurios rezultatas gali turėti esminės reikšmės kitos bylos rezultatui yra prijungiama kita byla.
Šalių procesiniai dokumentai, o taip pat ir proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai patvirtina, kad civilinės bylos yra glaudžiai susijusios: bylose dalyvauja tos pačios šalys, jų reikalavimai kilę iš tų pačių sutarčių (lizingo, išperkamosios nuomos ir laidavimo). Nagrinėjama byla iškelta 2010 m. gruodžio 21 d., šalys joje apsikeitė parengiamaisiais procesiniais dokumentais (dubliku ir tripliku). Civilinėje byloje Nr. 2-5699-345/2011 ieškinys gautas 2011 m. gegužės 16 d., byla dar nepradėta nagrinėti iš esmės, o teismo posėdis joje paskirtas 2012 m. sausio 11 d. Tai reiškia, kad nei viena iš bylų kol kas nėra pradėta nagrinėti iš esmės. Tačiau civilinės bylos Nr. 2-5699-345/2011 rezultatas gali turėti esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai. Toje byloje pareikštas ne tik ieškovo ieškinys dėl pagrindinių sandorių pripažinimo negaliojančiais, bet ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinys dėl laidavimo sandorių, kuriais yra užtikrintas pagrindinių sandorių vykdymas, pripažinimo negaliojančiais. Todėl šiuo konkrečiu atveju nagrinėjama byla turi būti prijungta prie civilinės bylos Nr. 2-5699-345/2011.
Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad bylos sustabdymas gali užvilkinti jos išnagrinėjimą, o greičiau, ekonomiškiau ir teisingai bylos bus išnagrinėtos, jas sujungus. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis naikintina dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų ir nagrinėjama byla prijungtina prie civilinės bylos Nr. 2-5699-345/2011 (CPK 3 str. 1 d., 7 str., 136 str. 4 d., 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1938-661/2011, iškeltą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui J. D. dėl nesumokėtų mokėjimų, delspinigių, palūkanų ir turto rinkos ir neišpirktos vertės skirtumo priteisimo, tretysis asmuo, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Jondras“, prijungti prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-5699-345/2011, iškeltos pagal ieškovo RUAB „Jondras“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl 2008 m. gegužės 19 d. išperkamosios nuomos sutarties ir 2008 m. liepos 23 d. lizingo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, atlyginimo už atliktus statybos darbus ir nuostolių atlyginimo priteisimo, taip pat trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. D. ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl 2008 m. gegužės 19 d. ir 2008 m. liepos 23 d. laidavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis.