Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-06-17 · Civilinė byla Nr. 2S-643-826/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
2S-643-826/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Pareiškėjas
R. R.
Civilinė byla Nr. 2S-643-826/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01629-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos
: 3.3.2.5; 3.4.5.11(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3897-1149/2021 pagal pareiškėjo R. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., akcinė bendrovė „Swedbank“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. R. kreipėsi į antstolę B. T. su skundu, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą paskelbti pareiškėjo turto pirmąsias varžytynes Nr. 204109, atšaukti pirmąsias varžytynes Nr. 204109, paskirti pareiškėjo turto – žemes sklypo, kurio plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – poilsio pastato, kurio bendras plotas 151,06 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. (toliau – Ginčo turtas), pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pareiškėjui įsipareigojant padengti pakartotinės turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. kovo 8 d. vykdė Ginčo turto pirmąsias varžytynes Nr. 204109. Turtą antstolė pardavinėjo už 95 200 Eur, vadinasi, turto rinkos vertę antstolė nustatė 119 000 Eur. Skelbimų portale www.aruodas.lt nurodoma, kad namai (duomenys neskelbtini) yra parduodami už 235 333 Eur arba 2 435,66 Eur/kv. m. Pažymėjo, kad turto skelbimai rodo analogiško pareiškėjo turtui objektų pasiūlos kainas, todėl jie atspindi pareiškėjo turto galimą rinkos vertę. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad Ginčo turto rinkos vertė yra 183 965 Eur, t. y. tikroji turto rinkos vertė yra daugiau nei 64 965 Eur arba 55 proc. didesnė nei antstolės nustatyta 119 000 Eur turto rinkos vertė. Tokios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl antstolės nustatytos turto vertės teisingumo, antstolė privalo Ginčo turtą įvertinti tinkamai ir skirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, o turtą parduoti iš varžytynių tik po pakartotinės ekspertizės, nustačius realią turto vertę.

3. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2021 m. kovo 12 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Nurodė, kad kilus abejonių dėl Ginčo turto rinkos vertės 2019 m. spalio 28 d. patvarkymu paskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti nepriklausomai turto vertintojai ekspertei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ober-Haus“. 2021 m. sausio 11 d. ekspertizės aktu Ginčo turto bendra rinkos vertė nustatyta 119 000 Eur. 2021 m. sausio 14 d. patvarkymu Ginčo turtas įkainotas eksperto nustatyta rinkos verte. Kadangi pareiškėjas teise pasiūlyti išvaržomam turtui pirkėją nepasinaudojo, 2021 m. vasario 5 d. paskelbtos pirmosios Ginčo turto varžytynės, kurios baigėsi 2021 m. kovo 8 d., varžytynėse už išvaržomą turtą didžiausia pasiūlyta suma – 185 200 Eur. Pasibaigus turto varžytynėms pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės dėl tariamai per pigiai įkainoto turto vykdymo procese yra praradę aktualumą. Pareiškėjo skundas antstolės kontoroje gautas jau pasibaigus pirmosioms turto varžytynėms, todėl nėra net teorinės galimybės pasibaigusias varžytynes atšaukti. Pažymėjo, kad pirmąsias varžytynes Nr. 204109 laimėjęs varžytynių dalyvis už išvaržomą turtą pasiūlė 185 200 Eur sumą, o paties pareiškėjo įsitikinimu, Ginčo turtas vykdymo proceso metu turėjo būti įkainotas 183 965 Eur suma, t. y. 1 235 Eur mažesne suma, nei šis turtas parduotas varžytynėse. Skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę nėra jokio pagrindo, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad Ginčo turto rinkos vertė yra didesnė nei šis turtas realizuotas pirmosiose varžytynėse.

4. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjo R. R. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad, kilus abejonėms dėl Ginčo turto vertės, antstolė 2019 m. spalio 28 d. patvarkymu paskyrė Ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedant atlikti nepriklausomai turto vertintojai ekspertei UAB „Ober-Haus“ 2021 m. sausio 11 d. Ekspertizės aktu Nr. 3350 EKZ_2021 GTA KLAI Ginčo turto bendra rinkos vertė nustatyta 119 000 Eur. Antstolės 2021 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. S-21-5-1678 dėl turto įkainojimo Ginčo turtas įkainotas bendra 119 000 Eur suma. Patvarkymu, be kita ko, išaiškinta, kad skolininkui ir išieškotojui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl išvaržomo turto įkainojimo, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, prieštaravimas turi būti pareikštas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą dėl įkainojimo; iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Skolininkui 2021 m. sausio 14 d. patvarkymas išsiųstas 2021 m. sausio 14 d. skolininko prašyme nurodytu el. paštu: (duomenys neskelbtini). Vykdymo proceso dalyviai, skolininkas ir išieškotojas antstolės 2021 m. vasario 5 d. pranešimu Nr. S-21-5-4704 informuoti apie paskelbtas pirmąsias varžytynes Ginčo turtui, pradinė turto pardavimo kaina – 95 200 Eur. Minėtas pranešimas skolininkui išsiųstas 2021 m. vasario 8 d. skolininko prašyme nurodytu el. paštu. Valstybės įmonės Registrų centro pateiktoje informacijoje nurodyta, kad elektroninės varžytynės Nr. 204109 baigėsi, varžytynėse už išvaržomą turtą didžiausia pasiūlyta suma – 185 200 Eur.

7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo teisę įstatymo nustatytu terminu reikšti ekspertui nušalinimą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Be to, pareiškėjas apie antstolės 2021 m. sausio 14 d. patvarkymą Nr. S-21-5-1678 buvo informuotas tinkamai, tačiau prieštaravimų dėl Ginčo turto vertės nustatymo, prašymo skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti antstolei nereiškė.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad varžytynes laimėjęs dalyvis už išvaržomą Ginčo turtą pasiūlė 185 200 Eur sumą, t. y. didesnę nei pareiškėjo nurodyta 183 965 Eur turto vertė. Todėl nusprendė, kad vykdymo procese pirmosiose varžytynėse parduoto Ginčo turto vertė buvo nustatyta tinkamai, o pardavimo kaina nebuvo mažesnė nei pareiškėjo nurodyta reali 183 965 Eur turto kaina. Dėl to nėra pagrindo išvadai, jog nekilnojamasis turtas antstolės buvo įkainotas per žema kaina ar neproporcingai buvo apribotos pareiškėjo nuosavybės teisės.

9. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas įrodymų apie kitokią Ginčo turto rinkos vertę, nei nustatyta vykdomojoje byloje esančiame 2021 m. sausio 11 d. ekspertizės akte, nepateikė, rėmėsi tik deklaratyviais paaiškinimais dėl realios turto rinkos vertės, nusprendė, kad antstolei nebuvo jokio pagrindo, nesant motyvuotų skolininko prieštaravimų, abejoti UAB „Ober-Haus“ atliktos ekspertizės rezultatais ir skirti pakartotinę / papildomą ekspertizę.

10. Teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant paskelbtos varžytynės turėjo būti atšauktos (CPK 703 straipsnis), tokių pagrindų neįrodė ir pareiškėjas (CPK 178 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Pareiškėjas R. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Pagrindiniai skundo motyvai:

11.1. Pareiškėjas nurodė, kad jis su skundu pateikė nepriklausomos turto vertintojos UAB „CRE pro“ Ginčo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, kurioje turto rinkos vertė nustatyta 230 000 Eur. Pareiškėjo vertinimu, ši ataskaita įrodo, kad antstolė Ginčo turtą įvertino net 111 000 Eurais arba net 93 proc. mažesne verte, nei yra reali Ginčo turto rinkos vertė. Toks žymus rinkos verčių skirtumas sudaro pagrįstas prielaidas teigti, kad antstolei būtina skirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

11.2. Pareiškėjo įsitikinimu, nustatyta Ginčo turto rinkos vertė neatitinka tikrosios turto rinkos vertės ir dėl to Ginčo turto pardavimo varžytynėse nustatyta kaina yra neteisinga bei per maža. Tačiau teismas į pareiškėjo pateiktus įrodymus, skundo argumentus neatsižvelgė ir dėl to nepagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Be to, teismas, siekdamas iš esmės išspręsti pareiškėjo ir antstolės ginčą dėl tikrosios Turto rinkos vertės nustatymo, turėjo būti aktyvus ir pats paskirti Ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, juo prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme ėmė keisti savo poziciją dėl Ginčo turto rinkos vertės. Skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėjas R. R. nuosekliai tvirtino, kad Ginčo turto reali rinkos vertė yra 183 965,00 Eur, tačiau teismui skundžiamoje nutartyje konstatavus, jog Ginčo turtas pirmosiose varžytynėse buvo parduotas už 185 200,00 Eur sumą, t. y. 1 235,00 Eur didesne suma, nei šį turtą vertina pats skolininkas, pareiškėjas atskirajame skunde ėmė keisti savo poziciją dėl turto vertės aiškindamas, kad Ginčo turto reali rinkos vertė yra jau nebe 183 965,00 Eur, o net 230 000,00 Eur. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad būtent tokią nekilnojamojo turtą kainą nustatė turto vertintoja UAB „CRE pro“, tačiau pareiškėjas pirmosios instancijos teismui turto vertintojos UAB „CRE pro“ turto vertės nustatymo ataskaitos neteikė, todėl šių įrodymų įvertinti ir dėl jų pasisakyti nei pirmosios instancijos teismas, nei civilinės bylos šalys neturėjo galimybės.

12.2. Net jei ir laikytume, jog reali Ginčo turto rinkos vertė yra 230 000,00 Eur, ir būtent šia suma minėtas turtas turėjo būti įkainotas, vis tiek kainų skirtumą sudarytų mažiau nei 20 proc., kadangi Ginčo turtas varžytynėse parduotas už 185 200,00 Eur sumą. Todėl pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, kuria remiamasi atskirajame skunde, šių sumų skirtumas nėra laikomas esminiu.

13. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs antstolės vykdymo proceso normų pažeidimo, atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu procesiniu sprendimu, argumentuodamas, kad nustatyta Ginčo turto rinkos vertė neatitinka tikrosios turto rinkos vertės, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą atmetė, nebuvo pakankamai aktyvus ir be pagrindo pats nepaskyrė Ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo argumentais.

17. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

18. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

19. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).

20. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, taip pat ir tuomet, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatęs, jog turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, kainą, ir spręsdamas klausimą dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Manytina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ginčo turtas antstolės B. T. 2021 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. S-21-5-1678 dėl turto įkainojimo, atsižvelgiant į UAB „Ober-Haus“ 2021 m. sausio 11 d. Ekspertizės akte Nr. 3350 EKZ_2021 GTA KLAI nurodytą turto rinkos vertę, buvo įkainotas 119 000 Eur. Pareiškėjas apie antstolės 2021 m. sausio 14 d. patvarkymą buvo informuotas tinkamai, tačiau prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo, prašymo skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti antstolei nereiškė. Antstolės 2021 m. vasario 5 d. pranešimu Nr. S-21-5-4704 pareiškėjas buvo informuotas apie paskelbtas pirmąsias Ginčo turto varžytynes, pradinė turto pardavimo kaina – 95 200 Eur, varžytynių pradžia – 2021 m. vasario 5 d. 9.54 val. Varžytynės baigėsi, varžytynėse už Ginčo turtą didžiausia pasiūlyta suma – 185 200 Eur.

23. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vykdymo procese varžytynėse parduotų Ginčo turto vertė buvo nustatyta tinkamai, o pardavimo kaina, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, buvo netgi didesnė nei pareiškėjo pirmosios instancijos teisme nurodyta 183 965 Eur turto vertė. Pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme keliama versija, jog Ginčo turto reali rinkos vertė yra jau nebe 183 965,00 Eur, kaip jis įrodinėjo pirmosios instancijos teisme, o jau 230 000,00 Eur, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados ir atmestina. Net jeigu būtų daroma prielaida, kad apeliantui priklausiusio nekilnojamojo turto vertė yra 230 000,00 Eur, šis turtas varžytynių metu būtų pardavinėjamas pradine 184 000,00 Eur kaina (CPK 718 straipsnis), tai yra, mažesne nei faktiškai buvo parduotas varžytynių metu ir kuri yra didesnė nei CPK 713 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus kainos padidinimas varžytynių metu.

24. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo aktyvumo byloje ir pareigos savo iniciatyva paskirti ar pasiūlyti šalims skirti pakartotinę Ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pažymėtina, kad abejonės dėl ekspertizės išvados pagrįstumo turi kilti ginčą nagrinėjančiam teismui, o ne šaliai, kuriai ekspertizės išvada nėra naudinga. Kaip jau minėta, Ginčo turtas varžytynėse buvo parduotas už 185 200 Eur, t. y. už netgi didesnę sumą, nei įrodinėjo pareiškėjas pirmosios instancijos teisme (183 965,00 Eur), todėl pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl nustatytos Ginčo turto vertės pagrįstumo ir kartu nesudarė pagrindo savo iniciatyva nuspręsti dėl pakartotinės Ginčo turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo.

25. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jame keliamus argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis