- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- I1-2592-402/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03581-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. lapkričio 21 d. prašymo rezoliucijos teisėtumą; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 2S-4346; 3) įpareigoti Pravieniškių PN-AK leisti įsigyti prašyme nurodytus daiktus; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 21 d. prašymu Nr.72(1)1190 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių leisti įsigyti parduotuvėje: 1) darbo kalendorių (užrašų knygą); 2) rašymo lentą su spaustuku; 3) korektorių; 4) kūno aliejuką bei aliejinius kvepalus. Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas 2018 m. lapkričio 21 d. rezoliucija leido įsigyti tik PĮVTT 18 priede leidžiamus daiktus: (tik 4 punktą). Pareiškėjas nurodė, kad minėti daiktai buvo nemotyvuotai ir nepagrįstai uždrausti įsigyti dėl to, kad nebuvo nurodyti nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų turėti (įsigyti) daiktų sąraše nustatytam Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėse. Pažymėjo, kad minėtas prašymas buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-393-525/2021 įpareigojant Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iš naujo išnagrinėti skunde išdėstytas pretenzijas dėl Pravieniškių PN-AK atsisakymo užsakyti jo pageidaujamus daiktus. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 2S-4346 „Dėl skundo nagrinėjimo (pagal teismo sprendimą)“ pateikė papildomą atsakymą dėl 2018 m. lapkričio 30 d. skunde Nr. 72(1)1190 išvardintų aplinkybių, kuris, jo manymu, yra formalus bei nepagrįstas. Mano kad atsakovas netinkamai įvertino situaciją ir nepagrįstai netyrė nurodytų aplinkybių apie atsisakymą sudaryti galimybę įsigyti ir turėti kiekvieną iš išvardintų daiktų. To pasėkoje patyrė diskomfortą, didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus bei orumo pažeidimą ir prašo neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovai Pravieniškių PN-AK ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31-35). Atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji – maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintuose Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 21 p. įtvirtinta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą nuteistuosius) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat – plaukų džiovintuvą (moterims) ir sausų dribsnių. Taisyklių punktuose yra numatytas baigtinis nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, kuriame rašymo lenta su spaustuku, korektorius, kūno aliejukas bei aliejiniai kvepalai nėra numatyti kaip nuteistiesiems leidžiami turėti daiktai, todėl pataisos namai negali leisti pareiškėjui įsigyti prašomus daiktus. Dėl tam tikrų produktų nebuvimo Pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, administracija užtikrina nuteistiesiems teisę įsigyti analogiškos patirties kanceliarinių gaminių kurie yra numatyti taisyklėse. Pataisos namai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais 2018 m. lapkričio 21 d. rezoliucijoje Nr. 72(1)1190 „Leisti tik PĮVTT 18 priede leidžiamus daiktus: (tik 4 punktą)“, nepažeidė galiojančių teisės aktų. Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą pagal gautą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-393-525/2021 pateikė papildomą atsakymą 2021 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. 2S-4346 dėl skunde išvardintų aplinkybių teisėtumo ir pagrįstumo, bei tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl šiuo klausimu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo patirti dėl prašomų daiktų įsigijimo uždraudimo (rašomoji lenta, aliejiniai kvepalai, korektorius-rašiklis, užrašų knygą), nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. lapkričio 21 d. prašymo rezoliucijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 2S-4346 pagrįstumo ir teisėtumo, įpareigojimo Pravieniškių PN-AK atlikti veiksmus, taip pat neturtinės žalos atlyginimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 21 d. prašymu Nr.72(1)1190 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotoją, atliekantį direktoriaus funkcijas, leisti įsigyti parduotuvėje: 1) darbo kalendorių (užrašų knygą); 2) rašymo lentą su spaustuku; 3) korektorių; 4) kūno aliejuką bei aliejinius kvepalus. Pravieniškių PN-AK laikinai einantis 3-io sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pareigas L. N. 2018 m. lapkričio 21 d. rezoliucija leido įsigyti tik PĮVTT 18 priede leidžiamus daiktus: (tik 4 punktą) (b. l. 4). Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmiau įvardyta Pravieniškių PN-AK laikinai einančio 3-io sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pareigas L. N. rezoliucija, 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė skundą (administracinė byla Nr. I-3419-505/2019 (b. l. 25–28)) Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė 2019 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 2S-124, nurodydamas, kad pareiškėjo prašomi daiktai (kvepalai, korektoriai ir kt.) nėra įtraukti į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, todėl Pravieniškių PN-AK administracija teisėtai uždraudė juos įsigyti ir turėti (administracinė byla Nr. I-3419-505/2019 (b. l. 14-15)).
Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 21 d. rezoliucijos teisėtumą ir Kalėjimų departamento 2019 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 2S-124 skundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kuris 2019 m. spalio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. K. skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimą pakeitė, t. y. panaikino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. 2S-124 „Dėl V. K. skundo nagrinėjimo“ dalį, kurioje buvo atsakoma į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 30 d. skunde išdėstytas pretenzijas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsisakymo užsakyti jo pageidaujamus daiktus, ir šioje dalyje klausimą grąžino Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nagrinėti iš naujo (administracinė byla Nr. I-3419-505/2019 (b. l. 104-111, 162-170)). Kalėjimų departamentas, vykdydamas teismo sprendimą, iš naujo išnagrinėjo 2018 m. lapkričio 30 skundą Nr. 72(1)1190 dėl Pravieniškių PA-AK atsisakymo pareiškėjui užsakyti jo pageidaujamus daiktus ir ginčijamu 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 2S-4346 skundo netenkino (b. l. 5-6). Sprendime nurodė, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų turėti (įsigyti) daiktų sąrašas nustatytas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Pažymėjo, kad visų nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų aprašyti neįmanoma, pvz.: drabužių saga, batų raišteliai, trintukas, įvairūs antgaliai ir kita, t. y. smulkūs daiktai, be kurių nebūtu galima naudoti (eksploatuoti) daiktų, kurie įtraukti į leidžiamų turėti daiktų sąrašą. Rašymo lentos yra draudžiamos dėl kelių priežasčių. Jose gali būti įrengtos slėptuvės draudžiamiems daiktams slėpti. Be to, jos gali užstoti vaizdą ir trukdyti pareigūnams stebėti kamerą pro stebėjimo langelį. Aliejiniai kvepalai yra ypač degi medžiaga, todėl siekiant užtikrinti pareigūnų ir pačių nuteistųjų saugumą, jie yra draudžiami. Korektorius-rašiklis - spiritiniu pagrindu pagamintas kanceliarijos gaminys. Nuteistiesiems yra draudžiama turėti ir/ar pirkti bet kokių gaminių, kuriuose yra bet kokios rūšies alkoholio. Pažymėjo, kad užrašų knygos nėra draudžiamos, tačiau dažniausia pataisos įstaigų parduotuvės jomis išvis neprekiauja. Įstaigos administracija užtikrina pareiškėjo teisę įsigyti analogiškos paskirties kanceliarinių gaminių, tokių kaip rašymo sąsiuvinių, užrašinių ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad Pravieniškių PN-AK yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; kt.). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; kt.). Taip pat pabrėžtina, kad pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais.
Akcentuotina, kad būtent atsakovas – Pravieniškių PN-AK (viešojo administravimo subjektas) turi išspręsti pareiškėjo prašymą ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, o ne teismas. Teismas nagrinėja ir vertina viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, t. y. tiesiogiai nenagrinėja pareiškėjo prašymų ir nepriima sprendimų už pastarąjį.
Teismas pažymi, kad, VAĮ išdėsčius nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2020 m. lapkričio 1 d., 8 straipsnio nuostatos iš esmės pasikeitė (šiuo metu minėta teisės norma reglamentuoja viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrą), tačiau reikalavimas tinkamai motyvuoti administracinį sprendimą neišnyko: jis ne tik tiesiogiai įtvirtintas VAĮ (žr. 10 str. 5 d.), bet ir kyla iš bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, teisėtumo ir gero administravimo principų.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.
BVK 92 straipsnio (ginčo laikotarpiu galiojusi įstatymo redakcija) numatė, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų (1 d.); maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (4 d.) (BVK 92 str. 4 d.). Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 21 d. prašymu Nr.72(1)1190 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių leisti įsigyti parduotuvėje: 1) darbo kalendorių (užrašų knygą); 2) rašymo lentą su spaustuku; 3) korektorių; 4) kūno aliejuką bei aliejinius kvepalus. Pravieniškių PN-AK laikinai einantis 3-io sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pareigas L. N. 2018-11-21 rezoliucija leido įsigyti tik PĮVTT 18 priede leidžiamus daiktus: (tik 4 punktą) (b. l. 4).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo 3.1 p. nurodyta, kad nuteistieji gali įsigyti ir turėti muilą, šampūną, plaukų kondicionierių, kūno dezodorantą arba antiperspirantą ir kitas kūno priežiūros priemones, burnos skalavimo skystį, skutimosi kremą arba putas (išskyrus gaminius, kuriuose yra etilo alkoholio, acetono, ir aerozolinius gaminius); 4.2 p. nurodyta, kad nuteistieji gali įsigyti ir turėti vokus, pašto ženklus, proginius atvirukus, nuotraukas, asmeninius užrašus ir kitus smulkius asmeninius daiktus, religines simboliką, kalendorius, knygas, laiškus, žurnalus, laikraščius ir kitus periodinius leidinius, rašymo popierių, sąsiuvinius ir rašymo reikmenis (išskyrus smurtą ar žiaurumą propaguojančius, taip pat pornografinius leidinius). Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintuose Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 21 p. įtvirtinta, kad Paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą nuteistuosius) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat – plaukų džiovintuvą (moterims) ir sausų dribsnių.
Taisyklių 20.5.2 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje vokų, pašto ženklų, proginių atvirukų, nuotraukų, asmeninių užrašų ir kitų smulkių asmeninių daiktų, religinės simbolikos, kalendorių, knygų, laiškų, žurnalų, laikraščių ir kitų periodinių leidinių (išskyrus leidinius, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas, taip pat pornografinius leidinius), rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų; muilą, šampūną, plaukų kondicionierių, kūno dezodorantą arba antiperspirantą ir kitų kūno priežiūros priemonių, burnos skalavimo skystį, skutimosi kremą arba putas (išskyrus gaminius, kuriuose yra etilo alkoholio, acetono, ir aerozolinius gaminius) (20.3.1.p.). Teismas pažymi, kad tiek Taisyklių 20.3.1., 20.5.2 punkte, tiek Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 3.1, 4.2 punkte numatytų nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas niekuo nesiskiria ir yra vienodas.
Nekvestionuotina, kad Pravieniškių PN-AK direktorius turi diskrecijos teisę spręsti dėl leidimo nuteistajam įsigyti ir turėti daiktus, tačiau tokia teisė nėra absoliuti. Vien tai, kad laikinai einantis 3-io sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pareigas L. N. 2018 m. lapkričio 21 d. rezoliucija leido pareiškėjui įsigyti tik PĮVTT 18 priede leidžiamus daiktus: (tik 4 punktą), t. y. tik apsiribojo nurodydamas leidžia įsigyti tik PĮVTT 18 priede leidžiamus daiktus: (tik 4 punktą), negali būti laikoma tinkamai motyvuotu ir pagrįstu Pravieniškių PN-AK direktoriaus atsisakymu leisti įsigyti prašomus daiktus, nes iš minėtos rezoliucijos neaišku ką leidžia įsigyti, o ko neleidžia ir kokiu pagrindu. Būtent Pravieniškių PN - AK direktorius turėjo pareigą pagrįsti atsisakymą ir nurodyti motyvus. Taigi, nesant jokių atsisakymo motyvų, teismas negali sutikti su atsakovo ir Kalėjimų departamento pozicija, kad prašymas buvo tinkamai išnagrinėtas. Toks prašymo nagrinėjimas yra formalus, nepateikiant jokių argumentų dėl atsisakymo leisti įsigyti (rašymo lentą, korektorių-rašiklį ir kt. prašyme nurodytus daiktus), o taip pat ir nenurodant apskritai jokių kitų tokio atsisakymo motyvų.
Teismas prieina prie išvados, kad Pravieniškių PN-AK direktorius individualiai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir nepagrindė išreikšto atsisakymo. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog skundžiama 2018 m. lapkričio 21 d. rezoliucija neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra teisiškai nepagrįsta, jame neišreikšta Pravieniškių PN-AK pozicija dėl atsisakymo leisti įsigyti (rašymo lentą, korektorių-rašiklį ir kt. prašyme nurodytus daiktus), t. y. nenurodytos atsisakymo atlikti prašomus veiksmus priežastys, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. lapkričio 21 d. prašymą.
Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra Pravieniškių PN-AK prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas Pravieniškių PN-AK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 21 d. prašymą, neturi pagrindo nurodyti Pravieniškių PN-AK, kokį sprendimą jie turėtų priimti, t. y. neturi pagrindo įpareigoti Pravieniškių PN-AK leisti įsigyti pareiškėjo prašyme nurodytus daiktus. Panaikinus pareiškėjo ginčijamą Pravieniškių PN-AK sprendimą, naikintinas ir Kalėjimų departamento 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 2S-4346, kuria konstatuotas Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 21 d. rezoliucijos teisėtumas.
Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Nors teismas šiuo sprendimu pripažino ginčijamus sprendimus neteisėtais ir įpareigoja Pravieniškių PN-AK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, tačiau žalos padarymo faktas, remiantis skunde nurodytomis aplinkybėmis, neįrodytas. Pareiškėjas dėl jam nesudarytos galimybės įsigyti jo pageidaujamus daiktus, šiuo aspektu nenurodė ir nepagrindė konkrečių neigiamų pasekmių, kurios dėl savo intensyvumo ir masto galėtų būti pripažintos atlygintina neturtine žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. neįrodė būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti – žalos. Teismas, nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimą atlyginti žalą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad kitų civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas būtų teisiškai nereikšmingas, nes, kaip minėta, civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visumą CK 6.246–6.249 straipsniuose nurodytų sąlygų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. lapkričio 21 d. prašymo rezoliucijos teisėtumą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 2S-4346.
Įpareigoti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 21 d. prašymą leisti įsigyti daiktus.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.