Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-2147-1026/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-14
Bylos Nr.: e2-2147-1026/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15506-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaida Motiejūnienė
Ieškovas: I. S.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: D. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2147-1026/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15506-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.1.5.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,sekretoriaujant V. K.,dalyvaujant ieškovės I. S. atstovui advokatui G. D. (per zoom platformą),

atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei N. Y., specialistei J. J. (per zoom platformą),

trečiajam asmeniui D. J. (per zoom platformą),nedalyvaujant ieškovei I. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui D. J. dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimai ir argumentai

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašo: atnaujinti terminą ieškiniui/skundui pareikšti dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-11-19 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-11-19 priimtą privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) kaip priimtą neteisėtai ir nepagrįstai bei priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovės L. S. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas posėdžio metu nurodė, kad 2019-11-19 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškovei I. S. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomasis nurodymas). 2020-05-29 Inspekcija priėmė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo buvo nustatyta, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Taigi 2020-06-15 Inspekcija raštu kreipėsi į antstolio M. L. kontorą su prašymu Privalomąjį nurodymą priimti priverstiniam vykdymui. 2020-07-17 Antstolis M. L. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-22-5183. Apie tai, kad toks Inspekcijos Privalomasis nurodymas priimtas ir apskritai, kad buvo atliktas patikrinimas ieškovei tapo žinoma tik gavus antstolio patvarkymą, t.y., 2020-09-24 d. ieškovės atstovas pateikė antstoliui M. L. prašymą susipažinti su užvesta vykdomąją byla ir kokiu pagrindu priimtas patvarkymas. Iki šiol su ieškove Inspekcija nėra susiekusi, su priimtais administraciniais aktais Inspekcija nėra ne tik kad supažindinusi ieškovės, bet apskritai net nėra informavusi apie jų priėmimą. Mano, kad Inspekcija šiurkščiai pažeidė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą, nes šiuo atveju apie planuojamą patikrinimą ieškovė informuota nebuvo. Antra, ieškovė nesutinka su Inspekcijos nustatytu pažeidimu, t.y., kad tvora yra neteisėtas ir savavališkas statinys pastatytas neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento – statybos metu galiojusio rašytinio pritarimo statinio projektui. Tvora pastatyta ne kokioje specialioje saugomoje zonoje, o būtent ieškovei priklausančiame žemės sklype. Taigi joks statybos leidimas tvorai nebuvo reikalingas. Tvora buvo numatyta namo projekte, o pats projektas yra suderintas. Statybos leidimas tvorai neišduodamas, tuo tarpu tvoros statybai pritariama tvirtinant projektą, kuriam buvo pritarta. Taigi šiuo atveju nėra jokių sąlygų konstatuoti esant pažeidimui. Nagrinėjamu atveju esminė termino pateikti skundą praleidimo priežastis yra tai, kad ieškovė nieko nežinojo, net nenutuokė apie Inspekcijos priimtus Privalomąjį nurodymą ir Patikrinimo aktą. Ieškovė nebuvo net informuota apie tai, kad Inspekcija atliks patikrinimą ir vykdo tyrimą dėl neva neteisėtų statinių. Ieškovė būdama apdairi ir sąžininga negalėjo anksčiau, t.y. laiku pateikti skundo dėl tokio dokumento, apie kurio egzistavimą neturėjo jokių duomenų. I. S. keletas metų jau yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), ten mokosi vaikai mokykloje ir sutuoktini ten dirba. Jie labai retai būna Lietuvoje. Todėl jai negalėjo įteikti jokių pranešimų. Yra įsitikinę, kad atsakovo pateikti įrodymai apie išsiuntimą, pranešimų apie privalomojo nurodymo išsiuntimą, jie nepatvirtina fakto, kad tokie pranešimai buvo gauti I. S., o terminai savavališkos statybos pašalinimo, nurodymo įvykdymui skaičiuojami nuo įteikimo dienos. Tai reiškia, kad neįsigaliojo patvarkymas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir jis negalėjo būti atiduotas antstoliui vykdyti. Mano, kad visa procedūra yra pažeista nuo pat pirmojo apsilankymo sklype, t.y. nepranešta I. S. apie tai, kad bus apžiūrimas jos žemės sklypas ir statiniai, antra - nepranešta apie akto surašymą ir trečia- neįteiktas privalomasis nurodymas. Tokių procedūrų laikyti teisėtomis teismų praktika neleidžia. Tokios siuntos pašte nebuvo gautos ir jos nėra įteiktos I. S.. Privalomojo nurodymo ieškovė negavo. Jeigu ir įteikė kažkam paštas, tai gal kažkoks kaimynas pasirašė, bet tikrai ne S., nes ji labai retai grįžta į Lietuvą. Uždėta varnelė nepatvirtina įteikimo, nes nėra gavėjos parašo. Varnelė uždėta kompiuteriu. Jie teigia, kad apie surašytas savavališkos statybos aktas tik tada kai antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, uždėjo areštą ant sąskaitos dėl būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimo. Institucija dar turėtų įrodyti, kad tuos duomenis Registrų centre pasitikrino savininkė I. S.. Neteisėtai buvo atlikta visa procedūra, prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė pateiktame dublike be kita ko nurodė, jog atsakovės pateiktuose prieduose nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovei nors vienas dokumentas įteiktas. Korespondencijos siuntų pateikimo paštui sąrašai surašyti korespondencijų siuntimo dieną ir nepatvirtina korespondencijos siuntų įteikimo fakto. Atsakovo nurodomas Kvietimo įteikimo pranešimas taip pat nepatvirtina korespondencijos įteikimo fakto, nes šie pranešimai neįteikti ieškovei, pranešimo vieta, kur žymima apie pranešimo įteikimą adresatui yra neužpildyta. Ieškovės atstovas patikrino www.post.lt viešai skelbiamus duomenis apie atsakovės nurodomas pašto siuntas. Pagal viešai skelbiamus duomenis atsakovės nurodomi siuntos numeriai neegzistuoja. 2019-11-18 atsakovė surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis aktas surašytas ne ieškovei, o statytojai, nenurodant statytojo duomenų. Duomenų, kad šis aktas perduotas ieškovei- nėra. Šiuo atveju pagal projektą suprojektavus pastatą, projekte nurodžius tvorą, patvirtinus projektą ir jo pagrindu išdavus statybos leidimą (tvorai jis nereikalingas, tačiau projekto sprendiniams pritarta), atskiras supaprastintas projektas nereikalingas, nes darbus apima išduotas statybos leidimas. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovo argumentai, procesinė pozicija

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateiktame atsiliepime ir atstovė posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi terminą ginčyti administracinį aktą. Administracinių bylų teisenos įstatymas numato tokių administracinių aktų ginčijimui numato labai trumpus terminus, t.y. vienas mėnuo nuo sužinojimo arba įteikimo. Privalomasis nurodymas ieškovei buvo įteiktas 2019-12-16 d. ir šitą įteikimo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - įteikimo pranešimas apie įteiktą siuntą, kuri buvo išsiųsta registruota korespondencija. Vietos, kur būtų gavėjo parašo rekvizitas, jame nėra numatyta, todėl tvirtinti, kad nesant parašo jis nepatvirtina tinkamo įteikimo nėra teisinio pagrindo. Tiek įteikimo pranešimai, tiek pašto duomenys patvirtina, kad privalomasis nurodymas ieškovei buvo įteiktas tinkamai, asmeniškai ir tas vieno mėnesio terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. gruodžio 16 d. ir jis baigiasi 2020-01-16 d. Todėl prašydama atnaujinti praleistą terminą ieškovė turėtų nurodyti priežastis, kliudžiusias nuo 2020-01-16 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2020-09-30 d. tokių priežasčių nėra nurodyta. Prieš atliekant patikrinimą ieškovei buvo siunčiami pranešimai registruotąja pašto siunta tuo pačiu adresu. Buvo atliekami du patikrinimai, vienas 2019-11-05 d., o kitas 2019-11-14 d. ir apie kiekvieną iš jų ieškovei buvo siunčiami pranešimai. Statybos techninis reglamentas ir nenumato, kad patikrinimas yra atliekamas tik dalyvaujant statytojui arba įteikus pranešimą, kadangi statybos priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai numato trumpus terminus savavališkai statybai nustatyti, numato 10 d. terminą, nustačius tokias aplinkybes, surašyti savavališkos statybos aktą, t.y. ta procedūra negali būti stabdoma ar vilkinama jeigu nepavyksta įteikti pranešimo apie atliekamą patikrinimą. Todėl, jeigu atvykus yra įmanoma patikrinti ir nustatyti faktines aplinkybes, statytojo dalyvavimas nėra būtinas. Institucija yra viešojo administravimo subjektas, ji veikia pagal teisės aktus ir inspekcijos kompetenciją ir veiklą reglamentuojantys aktai nenumato pareigos, kad prieš tai statytojas būtinai pasirašytinai turi būti informuotas apie atliekamą patikrinimą. Šiuo atveju buvo tikrinama ne tik ieškovės tvora, bet ir trečiojo asmens tvora, nes sklypas vienas, tvora eina per visą sklypo perimetrą, pusė sklypo priklauso D. J. ir kita dalis ieškovei. Ieškovė taip pat yra davusi D. J. savo sutikimą apie tai, kad jis galėtų atlikti savo dalies įteisinimą ir šiai dienai D. J. yra gavęs statybos leidimą, jo tvoros dalis laikytina įteisinta. Iš viso to galima daryti išvadą, kad ieškovei buvo žinoma apie atliekamus patikrinimus bei procedūras. Todėl mano, kad terminas praleistas, nėra pagrindo jo atnaujinti ir ieškinys atmestinas.

5. Atsakovas triplike nurodė, kad Inspekcija procedūrų nepažeidė, jos yra užfiksuotos faktinių duomenų patikrinimo aktuose. Nurodyta, kad nustatytas tvoros aukštis buvo nuo 1,74 m iki 1,91 m, t.y. kintamas tvoros aukštis priklausomai nuo žemės paviršiaus. Tvoros ilgis nustatytas 76,68 m. Dėl šios tvoros buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas ieškovei. Ieškovės atstovas tvirtina, kad jie turėjo projektą ir leidimą. Inspekcijai atliekant patikrinimą šitos aplinkybės buvo žinomos ir jos yra užfiksuotos faktinių duomenų patikrinimo 2019-11-05 akte. Tačiau ta tvora nebuvo pastatyta pagal statybos leidimą, jos ir vieta kita, ir aukštis kitas, trečia – pačiame leidime turėtų būti nurodoma visi statiniai, kam leidimas yra išduodamas. Pačiame statybos leidime yra nurodytas statybos objektas 2 butų gyvenamasis namas. Tvora yra I grupės nesudėtingas inžinierinis statinys, jai visada buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Tuo metu, kai buvo statoma tvora, buvo būtinas rašytinis pritarimas statinio projektui. Rašytinis pritarimas turi būti atskiru dokumentu. Inspekcija atlikdama patikrinimą nustatė, kad šiuo leidimu nebuvo leista statyti tvoros ir tvora pastatyta be statybą leidžiančio dokumento. Dėl ko buvo surašyti Inspekcijos aktai, įteikti ieškovei ir jai nustatytu terminu jų neįvykdžius buvo pradėtas priverstinis vykdymas. Kad tvora nebūtų nugriauta ieškovė turėtų atlikti įteisinimo procedūras, parengti supaprastintą projektą ir gauti leidimą ją statyti. Tai padarė kitas bendrasavininkas. Dėl tvoros pastatymo laiko, tai inspekcija faktinių aplinkybių nustatymo 2019-11-05 akte nurodė, kad pradėta statyti 2016 m. liepos 26 d. Lape A3 yra tvoros fragmentai, o brėžinio Sp2 byloje neturime. Projekte ir leidime suprojektuota visiškai kita tvora, ir kitoje vietoje, ir kitokio aukščio, kadangi projekte suprojektuotas gyvenamais namas ir jam išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Visuose projektuose kalbama tik apie gyvenamąjį namą, nurodomi techniniai duomenys, bet nei vienoje lentelėje nėra tvoros techninių duomenų. Dėl ko specialistė, atlikusi patikrinimą konstatavo, kad šitas leidimas tvorai nebuvo išduotas, nes jame nėra tvoros projektinių sprendinių ir pačiame statybos leidime tvora, kaip statinys, kurį būtų leidžiama statyti nėra įvardintas. Projektas nėra statybą leidžiantis dokumentas. Statybą leidžiantis dokumentas, kuris leidžia pradėti statybos darbus yra statybos leidimas arba 2016 metais pagal supaprastintą projektą gautas rašytinis pritarimas. Jeigu būtų nukrypimas nuo projekto, tai savavališkos statybos akto turinys būtų kitoks, t.y. pažeidžiant esminius projekto sprendinius, o dabar konstatuota, kad be statybą leidžiančio dokumento. Ieškovei nėra jokių kliūčių atlikti statybos įteisinimo procedūras, kadangi yra teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdytas privalomojo nurodymo priverstinis vykdymas. Negali būti statytojo pasirinkimas statyti bet kokią tvorą pagal planuose pažymėtą tvoros liniją. Tvora nėra inžinierinis tinklas, ji yra inžinierinis statinys. Net ir mažiausio aukščio tvoros statybai yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Prieš pradedant statyti tvorą jis turėjo būti gautas. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, prašo jį atmesti.

6. Atsakovo atstovė specialistė J. J. paaiškino, kad Inspekcija, gavusi pranešimą raštu 2019 m. spalio 10 d., persiuntė skundo pateikėjo prašymą, kuriame buvo parašyta „Dėl (duomenys neskelbtini), servituto zonoje pastatytos tvoros. Buvo skundžiama tvora, kuri patenka į servitutą. Suorganizavo patikrinimą, tuomet buvo išsiųsti pranešimai, kvietimai, o 2019 m. lapkričio 5 d. buvo patikrinimas, su kolega išmatavo tvorą, iškilo klausimų ir darė dar vieną patikrinimą 2019-11-14 d., apie kurį kvietimus siuntė I. S. ir D. J.. Surašė faktinių duomenų aktą ir įvertino tvoras. Patikrinime nedalyvavo nei I. S., nei D. J.. Skundo pateikėjas atsiuntė nuotrauką kada statyta I. S. tvora, nes ji patenka į servitutinę gatvę. Patikrino visus dokumentus ir nustatė, kad 2007-10-15 d. yra išduotas statybos leidimas gyvenamajam namui. Jame nurodytas vienas statinys, t.y. gyvenamasis namas ir visas jis aprašytas. Peržiūrėjus visus brėžinius tvora nebuvo akcentuojama, nors tvora yra I grupės statinys ir ji patenka į kultūros paveldo teritoriją, todėl turėjo būti į leidimą įrašyta kaip atskiras statinys, atskiru punktu tvora, bet buvo įrašytas tik gyvenamasis namas, o leidimo tvorai kaip tuo metu nereikėjo, reikėjo tik valstybės tarnautojų rašytinio sutikimo. Jo nebuvo. Brėžinių fragmentuose nurodytas jos aukštis, bet išmatavus pastatytos tvoros aukštis neatitiko. Abiem statytojams D. J. ir I. S. surašė savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus. Dokumentai buvo nusiųsti ir S. įteiktas privalomasis nurodymas 2019-12-16 d. Išnagrinėjus projekto dokumentus, tvoros aukštis 1,20 m, bet faktinis aukštis nuo 1,74 m iki 1,91 m. Fragmente nurodyta, kad turi būti už 5 metrų nuo servitutinio pravažiavimo, gatvės vidurio 5 metrai, tačiau tvora pastatyta 4,20-4,35 m. nuo gatvės vidurio, reiškia, kad ji patenka į 5 metrų, kur negalima statyti ruožą. Jeigu ieškovė norėtų, kad ta tvora stovėtų tokia, kokia dabar stovi, ji turėtų pasiruošti projektą, kuris atitiktų esamą tvorą, suderinti jį ir gauti statybos leidimą. Tvoros aukštį paskaičiavo iš brėžinio pjūvio B-B lape A3, kur viršutinė tvoros dalis 0,9 metro, nulinė altitudė, išskaičiavo tvoros aukštį apie 1,20 m. Tačiau projekte nėra tvoros techninių parametrų, pagal kuriuos leidžiama statyti, todėl rašytinio pritarimo tvorai nebuvo. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes surašė savavališkos statybos aktą.

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pozicija

7. Tretysis asmuo D. J. 2021 m. kovo 15 d. posėdyje paaiškino, kad jis nepalaiko nei vienos pusės, jo pozicija yra neutrali. Negali atsakyti į klausimus, ar tvora pastatyta teisėtai, ar neteisėtai. Jie su I. S. yra sklypo bendrasavininkai. Viskas prasidėjo nuo gauto skundo. Jis ir kaimynė I. S. jau buvo pasistatę tvoras, tuomet pradėjo juos tikrinti Statybų inspekcija. Jis iš pradžių nesuprato, o vėliau jam buvo viskas gražiai paaiškinta ir jis pradėjo tvarkytis. Jis taip pat gavo kvietimus ir po to privalomąjį nurodymą panaikinti statybą. Vėliau jis pradėjo veiksmus, kad įteisinti savo tvorą. Savo tvorą statė 2017 metų pavasarį. Dėl I. S. tvoros statymo laiko nežino. Gali būti, kad jos pamatai jau buvo pradėti tuo laiku, kai jis statė savo tvorą. Jis gavo I. S. sutikimą tvoros statybai. Jai nusiuntė formą, ji pasirašė, nuskanavo ir atsiuntė. Pagal turimus duomenis gavo I. S. sutikimą savo tvorai 2020-08-25 d. Susirašinėjo elektroniniu paštu, gyvai žmogaus nematė. Neturėjo detalesnio plano tvorai. Brėžiniai buvo tie patys, statybos leidimą gavo nesenai. Statė tvorą be jokio leidimo. Į patikrinimo vietoje jis buvo kviečiamas, bet 2019-11-05 d. nedalyvavo ir negali pasakyti ar laiku gavo pranešimą. Taip pat nedalyvavo 2019-11-14 d. apžiūroje. Pranešimą gavo registruotu laišku. Kai gavo nurodymą nugriauti, tada sureagavo ir kreipėsi į Inspekciją. Kai buvo siunčiami pranešimai 2019 metais, gali būti, kad I. S. Lietuvoje nebegyveno. Grįžta į Lietuvą pora kartų per metus. Jo tvora nebuvo ant servitutinio kelio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Bylos šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais – gyvenamuoju namu (dviejų butų pastatu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei I. S. ir trečiajam asmeniui D. J.. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyrius gauto skundo pagrindu atliko patikrinimą, ir:

- 2019-11-05 d. ir tuo pagrindu surašytu 2019-11-07 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2291-(15.2) (toliau – 2019-11-07 patikrinimo aktas), bei

- pakartotinai 2019-11-14 d. ir tuo pagrindu surašytu 2019-11-18 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2367-(15.2) (toliau – 2019-11-18 patikrinimo aktas)) atliko patikrinimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini),

- Inspekcijos pareigūnas, statytojai 2019-11-18 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – savavališkos statybos aktas);

- Inspekcija 2019-11-19 surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas nevykdyti darbų).

- Inspekcija 2019-11-19 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo iš statytojos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020-05-19 „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę“;

- Inspekcijos 2020-05-29 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – neįvykdymo aktas) buvo konstatuota, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. „savavališkai pastatyta tvora nenugriauta, nepradėta griauti“.

- Inspekcijos departamentas 2020-06-01 raštu Nr. 2D-6987 „Dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo“ (toliau – 2020-06-01 raštas) išsiuntė statytojai informaciją, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas ir, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, Inspekcija inicijuos priverstinį privalomojo nurodymo vykdymą. Registruotoji pašto siunta su 2020-06-01 raštu statytojai išsiųsta adresu „I. S., (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikta su žyma – „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Ši informacija statytojai buvo siunčiama tuo pačiu adresu, kaip ir statytojai asmeniškai 2019-12-16 įteiktas 2019-11-19 raštas ir statytojai asmeniškai 2019-12-16 įteiktas kvietimas.

- Inspekcijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus 2020-06-15 raštu Nr. 2D-7845 „Dėl 2019-11-19 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio vykdymo“ (toliau – 2020-06-15 raštas), privalomasis nurodymas buvo perduotas priverstinai vykdyti Antstolio M. L. (toliau – antstolis) kontorai. Antstoliui priėmus privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti, užvesta vykdomoji byla Nr. 0022/20/00482. 2020-07-17 Antstolis M. L. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-22-5183 (toliau – Patvarkymas)

Iš Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas su paminėtais statiniais yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).

Ginčo esmė

9. Byloje kilo ginčas dėl to, jog ieškovės teigimu: 1) apie planuojamą patikrinimą ieškovė informuota nebuvo informuota; tokiu būdu mano, kad 2) Inspekcijos pareigūnai apribojo ieškovės teisę apsiginti nuo nustatytų pažeidimų pateikiant skundą per nustatytą terminą arba ištaisyti Savavališkos statybos akte ir Privalomajame nurodyme nurodytus trūkumus. Be to mano, kad 3) tvora pastatyta ieškovei priklausančiame žemės sklype ir joks statybos leidimas tvorai nebuvo reikalingas; 4) tvora buvo numatyta namo projekte, o pats projektas yra suderintas, ieškovė turėjo statybos leidimą statyti tvorai. Todėl mano, kad šiuo atveju nėra jokių sąlygų konstatuoti esant pažeidimui, yra pagrindas ieškinį tenkinti. Atsakovas gi mano, kad: 1) privalomasis nurodymas ieškovei įteiktas asmeniškai 2019 m. gruodžio 16 d., o su ieškiniu ieškovė kreipėsi 2020-09-30 d. ženkliai praleisdama 1 mėnesio terminą, t.y. praėjus 9 mėnesiams nuo privalomojo nurodymo įteikimo dienos, todėl ieškovė praleido terminą kreiptis į teismą. Be to, 2) projekte nėra jokių tvoros parametrų ir toks leidimas neapibrėžia jokių duomenų, kad būtų galima pagal tokią tvorą statyti, leidimo tvorai nėra išduota, todėl savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas surašyti pagrįstai ir teisėtai, yra pagrindas ieškinį atmesti.

Dėl termino skundui pateikti atnaujinimo

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.).

11. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai, be kita ko, reiškia, kad šių terminų taikymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014), teismas juos taiko ex officio (pagal pareigas), o ne ginčo šalies prašymu.

12. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo, ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar jis buvo paskelbtas, ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

Žemesnės instancijos teismas

13. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytų aplinkybių, taip pat nėra praėjęs ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas dešimties metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo.

14. Byloje kilo ginčas dėl to, kada ieškovė sužinojo apie skundžiamą privalomąjį nurodymą. Ieškovė teigia, kad ji sužinojo tik 2020-09-24 d. gavus antstolio patvarkymą, t.y., kai 2020-09-23 d. ieškovės atstovas pateikė antstoliui M. L. prašymą susipažinti su užvesta vykdomąją byla ir kokiu pagrindu priimtas patvarkymas. Atsakovė šiuo atveju nurodo, kad privalomasis nurodymas ieškovei įteiktas asmeniškai 2019 m. gruodžio 16 d., o su ieškiniu ieškovė kreipėsi 2020-09-30 d., praleisdama 1 mėnesio terminą, t.y. praėjus 9 mėnesiams nuo privalomojo nurodymo įteikimo jai dienos. LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateikė ieškinį teismui 2020 m. rugsėjo 30 d. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovė praleido 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo. Teismas, vertindamas toliau nurodomas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovės ir jos atstovo argumentai yra atmestini. Teismas laiko įteiktą privalomąjį nurodymą ieškovei 2019 m. gruodžio 16 d.

15. Remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau- Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalimi, privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

16. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, (toliau – Reglamentas) nustatyta savavališkos statybos sustabdymo ir jos padarinių šalinimo tvarka. Iš Reglamento nuostatų, konkrečiai 132 punkto matyti, kad Savavališkos statybos akto (el. dokumento) ir privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų (el. dokumento) nuorašai, patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka įteikiami statytojui arba statinio ar žemės sklypo naudotojui, arba jų įgaliotam atstovui pasirašytinai ar Reglamento 123 punkte nustatyta tvarka. Pagal 134 punktą, kai Reglamento 123 punkte nustatyta tvarka nepavyksta įteikti savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų (siuntėjui grįžta registruotas laiškas) ar Reglamento 123.2.1 papunktyje nustatyta tvarka nepavyksta gauti duomenų apie statytojo arba statinio ar žemės sklypo naudotojo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą ar buveinę (juridinio asmens, kitos užsienio organizacijos ar jų padalinių), vietinėje ar respublikinėje spaudoje ir interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt paskelbiamas pranešimas apie savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų surašymą, numatomą statybos patikrinimą (nurodoma šio patikrinimo data, laikas, atsižvelgiant į galimą pranešimo paskelbimo spaudoje datą, taip pat pareigūno, kuris atliks statybos patikrinimą, kontaktiniai duomenys) ir apie tai, kad šiame statybos patikrinime kviečiamas dalyvauti statytojas arba statinio ar žemės sklypo naudotojas ar jų įgaliotas atstovas. Pagal 135 punktą Reglamento 123 ar 132 punkte nustatyta tvarka įteiktas savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų ir kvietimas laikomi įteiktais tinkamai. Šie dokumentai taip pat laikomi įteiktais tinkamai, jei praėjo 5 darbo dienos po to, kai Reglamento 134 punkte nustatyta tvarka vietinėje ar respublikinėje spaudoje, interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt buvo paskelbtas pranešimas apie savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų surašymą ir apie numatomą statybos patikrinimą. Pagal 123 punktą Privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų nuorašas įteikiamas statybos dalyviui registruotu laišku su pranešimu apie įteikimą tokia tvarka: 123.1. jei statytojo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar buveinė (juridinio asmens, kitos užsienio organizacijos ar jų padalinių) yra žinoma: 123.1.1. kai statytojas yra fizinis asmuo – jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje statytojui arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o jeigu ir jo šeimos narių nėra, – namo (bendrijos) administracijai arba butų eksploatavimo organizacijai, arba seniūnijos seniūnui, arba darbo vietoje darbovietės administracijai; 123.1.2. kai statytojas yra juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padaliniai – buveinėje juridinio asmens, kitos užsienio organizacijos ar jų padalinių vadovui ar jo įgaliotam asmeniui; 123.2. jei statytojo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar buveinė (juridinio asmens, kitos užsienio organizacijos ar jų padalinių) nežinoma: 123.2.1. Inspekcija kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkymo įstaigą dėl statytojo duomenų (gyvenamosios vietos ar buveinės) pateikimo nurodydama, kuriam tikslui numatoma šiuos duomenis panaudoti; 123.2.2. gavus statytojo duomenis apie gyvenamąją vietą ar buveinę, privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų įteikiamas Reglamento 123.1 papunktyje nustatyta tvarka arba kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal 124 punktą kai Reglamento 123 punkte nustatyta tvarka privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų įteikti nepavyksta (siuntėjui grįžta registruotas laiškas) ar duomenų apie statytojo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą ar buveinę (juridinio asmens, kitos užsienio organizacijos ar jų padalinių) Reglamento 123.2.1 papunktyje nustatyta tvarka gauti nepavyksta, vietinėje ar respublikinėje spaudoje ir interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt paskelbiamas pranešimas apie privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų surašymą ir apie numatomą statybos patikrinimą, nurodant šio patikrinimo datą, laiką, atsižvelgiant į galimą pranešimo paskelbimo spaudoje datą, ir apie tai, kad šiame statybos patikrinime kviečiamas dalyvauti statytojas ar jo įgaliotas atstovas, taip pat nurodant pareigūno, kuris atliks statybos patikrinimą, kontaktinius duomenis. Pagal 125 punktą Reglamento 122 punkte ar 123 punkte nustatyta tvarka įteiktas privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų ir kvietimas laikomi įteiktais tinkamai. Šie dokumentai taip pat laikomi įteiktais tinkamai, jei praėjo 5 darbo dienos po to, kai Reglamento 124 punkte nustatyta tvarka vietinėje ar respublikinėje spaudoje ir interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt buvo paskelbtas pranešimas apie privalomojo nurodymo surašymą ir apie numatomą statybos patikrinimą.

17. Nagrinėjamojoje byloje ieškovei I. S. atsakovas privalomąjį nurodymą, kartu ir kvietimus į atliekamą patikrinimą siuntė registruotąja pašto siunta jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Iš Inspekcijos korespondencijos siuntų 2019-11-19 pateiktų (duomenys neskelbtini) paštui sąrašo ir registruotosios pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešimo matyti, kad Inspekcijos 2019-11-19 kvietimu Nr. 2D-14935-(15.2) I. S. buvo kviečiama į privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, numatytą 2019-05-27 10.00 val. Kvietimas ieškovei buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) su įteikimo pranešimu ir įteiktas ieškovei asmeniškai 2019-12-16; Iš Inspekcijos korespondencijos siuntų 2019-11-20 pateiktų (duomenys neskelbtini) centriniam paštui sąrašo (toliau – 2019-11-20 korespondencijos siuntų sąrašas) ir registruotosios pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešimo matyti, kad 2019-11-19 raštu Nr. 2D-14931-(15.2) „Dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų siuntimo“ (toliau – 2019-11-19 raštas) privalomasis nurodymas buvo išsiųstas ieškovei registruotąja pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) su įteikimo pranešimu, bei nurodoma, kad įteiktas statytojai asmeniškai 2019-12-16. Taigi, akivaizdu, kad Inspekcija, gavusi duomenis apie tinkamą įteikimą ieškovei registruotąja pašto siunta, nesiėmė jokių tolimesnių veiksmų, aprašytų reglamento 123 straipsnyje dėl viešojo paskelbimo ar kitų, kadangi pagrįstai manė, kad ieškovė tinkamai informuota apie jos atžvilgiu surašytus dokumentus. Teismas sprendžia, kad privalomasis nurodymas statytojai buvo įteiktas tinkamai, laikantis pirmiau minėtos Reglamento nustatytos tvarkos – t. y. registruotu laišku su pranešimu apie įteikimą statytojos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Ir, kaip patvirtina Inspekcijai grįžusios registruotųjų pašto siuntų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešimo šaknelės, tiek privalomasis nurodymas, tiek kvietimas dėl patikrinimo, ar įvykdyti privalomajame nurodyme nurodyti veiksmai, įteikti statytojai asmeniškai 2019-12-16 d.

18. Ieškovės atstovas nurodė ir tai, kad patikrino www.post.lt viešai skelbiamus duomenis apie atsakovės nurodomas pašto siuntas bei pagal viešai skelbiamus duomenis atsakovės nurodomi siuntos numeriai neegzistuoja. Be to, mano, kad negalima remtis AB „Lietuvos paštas“ duomenimis apie asmenišką įteikimą ieškovei, kadangi mano, jog neturi būti pašto šaknelė be parašo, jog visi pranešimai apie įteikimą grįžta su gavėjo parašu, šiuo atveju nėra gavėjo parašo ir nėra žinoma kam įteikta, gal įteikta kaimynui. Tačiau tokius argumentus teismas atmeta ir jais, priimdamas sprendimą, nesiremia. Teismas įpareigojo, o Akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ 2021-04-13 d. raštu Nr. 3-2021-01759 teismui atsakė, kad įrašai bendrovės kompiuterizuotoje informacinėje sistemoje patvirtina, kad registruotosios pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) įteiktos gavėjai I. S. asmeniškai (duomenys neskelbtini) pašte. Bendrovės rašte taip pat nurodoma, kad registruotosios korespondencijos siuntos siųstos daugiau nei prieš 6 mėnesius. Teismas neturi pagrindo abejoti AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, jie nėra nuginčyti ar kitokia tvarka pripažinti negaliojančiais.

19. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad pašto paslaugos teikėjas, pateikdamas pašto siuntas gavėjui asmeniškai pasirašytinai, privalo saugoti pašto paslaugos teikimo taisyklėse nurodytus dokumentus, patvirtinančius pašto siuntų pateikimą gavėjui asmeniškai pasirašytinai, 6 mėnesius nuo pašto siuntos pateikimo dienos, o kai kyla ginčas tarp pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų dėl pašto siuntos įteikimo, šiuos dokumentus pašto paslaugos teikėjas privalo saugoti iki ginčo išsprendimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas ieškovei įteiktas 2019-12-16, t. y. seniau nei prieš 6 mėnesius, duomenys AB Lietuvos pašto siuntų sekimo paieškoje https://www.post.lt/siuntu-sekimas nebėra saugomi. Atsakovas taip pat pateikė analogišką atsakymą iš AB Lietuvos pašto elektroniniu paštu kokybe@post.lt paprašius informacijos apie viešoje siuntų sekimo paieškoje https://lietuvospastas.lt/siuntu-sekimas siuntų įteikimo duomenų saugojimo terminus ir registruotųjų pašto siuntų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimą, Inspekcija gavo atsakymą, kad nurodytos siuntos ieškovei buvo įteiktos 2019-12-16 d. Tai patvirtina byloje pateikta 2020-11-04 elektroninio laiško gauto iš kokybe@post.lt kopija. Iš tokių duomenų seka išvada, jog registruotosios siuntos, kaip minėta, buvo įteiktos ieškovei. Jos nebuvo grąžintos siuntėjui kaip neįteiktos. Todėl, abejoti pašto ar jų darbuotojų pateiktais duomenimis, taip pat nėra pagrindo.

20. Ieškovė ir jos atstovas nurodo, kad Inspekcija šiurkščiai pažeidė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą, numatantį, kad Inspekcijos pareigūnas iki statybos patikrinimo apie numatomą statybos patikrinimą raštu informuoja statytoją, jeigu jo nėra, – vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, o prireikus ir kitus statybos dalyvius, pridėdamas privalomąjį nurodymą statybos patikrinimo dieną pateikti Inspekcijos pareigūnui su statyba susijusius dokumentus. Mano, kad šiuo atveju apie planuojamą patikrinimą ieškovė informuota nebuvo. Tačiau ir šiuo atveju spręstina, kad įstatymas nenumato vien tik kvietimo įteikimo. Reglamento nuostatos detaliai aprašytos sprendimo 16 punkte, t.y. Reglamento 132 punkto nuostatos numato Savavališkos statybos akto (el. dokumento) ir privalomojo nurodymo įteikimo tvarką. Kadangi tiek patikrinimas, tiek pats privalomasis nurodymas ir kiti dokumentai buvo surašyti ieškovės atžvilgiu pakankamai neilgu laikotarpiu nuo 2019-11-05 d. iki 2019-11-19 d., todėl spręstina, kad juos išsiuntus vienu kartu bei tinkamai įteikus, ieškovės teisės nebuvo pažeistos. Padarius išvadą, kad Inspekcijos siųsti dokumentai įteikti tinkamai, spręstina, ar ieškovė vieno mėnesio terminą ginčyti privalomąjį nurodymą praleido dėl svarbių priežasčių.

21. Teismo vertinimu, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė terminą privalomam nurodymui apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovės atstovas tokių priežasčių apskritai nenurodė, o tik ginčijo aplinkybę, kad ieškovė apie privalomąjį nurodymą nežinojo ir teigė, kad ieškovė nieko nežinojo, net nenutuokė apie Inspekcijos priimtus Privalomąjį nurodymą ir Patikrinimo aktą. Nurodė, kad I. S. jau keletas metų yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), ten mokosi vaikai mokykloje ir sutuoktinis ten dirba. Jie labai retai būna Lietuvoje. Todėl, mano, kad jai negalėjo įteikti jokių pranešimų. Yra įsitikinę, kad atsakovo pateikti įrodymai apie išsiuntimą, pranešimų apie privalomojo nurodymo išsiuntimą, nepatvirtina fakto, kad tokie pranešimai buvo gauti I. S., o terminai savavališkos statybos pašalinimo, nurodymo įvykdymui skaičiuojami nuo įteikimo dienos. Tačiau, kaip minėta, teismas neturi pagrindo priešingai vertinti AB „Lietuvos paštas“ pateiktų duomenų, kad ieškovei dokumentai įteikti asmeniškai. Pats ieškovo atstovas paminėjo, kad visgi ieškovė lankosi Lietuvoje ir galimai toks laikas galėjo sutapti su tuo, kad jai dokumentai buvo įteikti. Be to, vertintina ir tai, kad nors teismas kelis kartus bylos nagrinėjimo metu nustatė terminus papildomiems įrodymams pateikti, tačiau ieškovė ir jos atstovas neteikė teismui oficialių duomenų apie tai, kad ieškovės faktinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, kad ji dirba kitoje užsienio valstybėje, gyvena, ten mokosi vaikas, o tik deklaratyviai nurodė, kad ji yra išvykusi. Nei oficialios darbo vietos, nei gyvenamosios vietos (turimos nuosavybės, nuomos teisės kitoje valstybėje) tokių įrodymų ieškovė neteikė. Pateiktas ieškovės atstovo vertimas iš anglų kalbos apie tai, kad 2019 m. gruodžio 16 d. buvo ieškovės darbo diena, tokių teismo aptartų oficialių duomenų nepatvirtina. Teismas juos laiko nepakankamais nustatyti faktui apie ieškovės oficialią darbo vietą bei darbo dieną kitoje valstybėje. Todėl, teismas jais nesiremia. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patikrinus teismų informacinės sistemos duomenis, gautus iš Registrų centro gyventojų registro departamento matyti, kad ieškovė nebuvo ir šiuo metu nėra deklaravusi išvykimo į nurodomą užsienio valstybę (duomenys neskelbtini), jos deklaruota gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini). Iš apklaustų asmenų paaiškinimų matyti ir tai, kad ieškovė 2020-08-25 d. yra davusi bendrasavininkui D. J. savo sutikimą apie tai, kad jis galėtų atlikti savo tvoros dalies įteisinimą. Todėl galima daryti išvadą, kad ieškovei buvo žinoma apie atliekamus patikrinimus bei procedūras.

22. Iš Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija, 10.1 punkto matyti, kad kadastro žyma įregistruota „Savavališka statyba“, nauja statyba, įrašas galioja nuo 2019-11-21 d. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Pagal 4.261 straipsnį, teisę naudotis viešo registro duomenimis turi teisę kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus. Ieškovės atstovas nurodo, kad tokių duomenų ieškovė netikrino. Tačiau atsakovui išviešinus savavališkos statybos faktą, nėra pagrindo konstatuoti priešingų aplinkybių, kad ieškovė apie juos nežinojo ar negalėjo žinoti.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovė nenurodė ir neįrodė, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas administraciniam aktui apskųsti, yra svarbios. Nenustačius, kad priežastys termino praleidimui buvo svarbios, ieškovės prašymas atnaujinti terminą privalomajam nurodymui apskųsti atmestinas. Neatnaujinus termino reikalavimui dėl privalomojo nurodymo ginčijimo reikšti, spręstina, kad procesinis teisės kreiptis į teismą terminas pasibaigęs. Dėl nurodytos aplinkybės vien šiuo pagrindu ieškinio reikalavimas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo atmestinas.

24. Nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo. Dėl šios aplinkybės teismas mano esant reikalinga pasisakyti ir dėl administracinio akto – skundžiamo privalomojo nurodymo teisėtumo, nors šie teismo motyvai, neatnaujinus termino administraciniam aktui apskųsti yra pertekliniai, tačiau spręstina, kad reikšmingi, kadangi byloje buvo nagrinėjami.

Dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimtą privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius

25. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) bei statybos techniniuose reglamentuose. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2016-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016 ir kt.).

26. Pagal 2019-11-07 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2291-(15.2) ir pakartotinai pagal 2019-11-18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2367-(15.2) Inspekcija atliko patikrinimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais – gyvenamuoju namu (dviejų butų pastatu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovei I. S. ir trečiajam asmeniui D. J., yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).

27. Inspekcija nustatė, kad sklype „2016-07-26 pradėta statyti ir tais pačiais metais pastatyta lentinė su betoniniu pamatu ir metaliniais stulpeliais tvora, kurios aukštis nuo žemės paviršiaus 1,74 m – 1,91 m, kurios bendras ilgis – 76,68 m. Statybos metu buvo privalomas rašytinis pritarimas statinio projektui. <...>“ (toliau – tvora). 2019-11-18 patikrinimo aktu taip pat buvo nustatyta, kad sklype“. Inspekcijos departamento skyriaus specialistė 2019-11-18 patikrinimo akte taip pat konstatavo, kad „2007-10-15 Kauno rajono savivaldybė išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) šiame sklype statyti dvibutį gyvenamąjį namą, kurio brėžiniuose nurodyti ir statytinos tvoros fragmentai: tvoros aukštis 1,20 m nuo žemės paviršiaus, jos statyba plane nurodyta už 5 m nuo žemės sklypo ribos <...>, tačiau tvora pastatyta 4,20 m – 4,35 m atstumu nuo žemės sklypo ribos (gatvės vidurio). Gyvenamasis namas įregistruotas NTR nuo 2016-12-20, tvora neįregistruota NTR. Informacinėje sistemoje Infostatyba nėra išduoto statybos metu (2016-07 mėn.) privalomo rašytinio pritarimo statinio projektui, kadangi žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną“.

28. Vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Inspekcijos pareigūnas statytojai 2019-11-19 surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas nevykdyti darbų), kuriuo įpareigojo statytoją „nevykdyti jokių statinio – ant betoninio pamato pastatytos lentinės tvoros su metaliniais stulpeliais, esančios (duomenys neskelbtini), Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos darbų, dėl kurios statybos 2019-11-18 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus darbus, būtinus atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką“. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, statytojai 2019-11-19 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo iš statytojos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020-05-19 „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti savavališkai pastatytą I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – 76,68 m ilgio ant betoninio pamato pastatytą lentinę tvorą su metaliniais stulpeliais, esančią (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurios statybos 2019-11-18 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę“. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs savavališkos statybos faktą, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, už naujo I grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio kategorijos tvoros statybą sklype be statybą leidžiančio dokumento, statytojai 2019-11-18 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – savavališkos statybos aktas), kuriame konstatuota, jog „(duomenys neskelbtini), Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje pastatytas I grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys – tvora, neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento – statybos metu galiojusio rašytinio pritarimo statinio projektui (šiuo metu privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti)“.

29. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Aplinkybė, kad asmuo ginčo statinį stato neturėdamas jokių privalomų statybos dokumentų, yra aiškus pagrindas pripažinti ginčo statybą savavališka.

30. Byloje nustatyta, kad ginčo tvora institucijos yra kvalifikuota kaip savavališka. Jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas taikant Civilinio kodekso 4.103 straipsnį kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 32 straipsniu, Savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (kaip minėta, toliau – Priežiūros įstatymas). Nuostatos dėl savavališkos statybos legalizavimo yra įtvirtintos Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Tai rodo įstatymo leidėjo valią tais atvejais, kai savavališkai vykdyta statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų ir atitinka statybos techninių dokumentų reikalavimus, leisti statytojui pašalinti savavališką statybą ne nugriaunant statinius, o juos įteisinant. Šiuo atveju ieškovė ir jos atstovas patvirtino, jog nesinaudojo įstatymo suteikta teise įteisinti jos pastatytos tvoros, pasiriko kitą, kaip mano, jos teises pažeidžiantį gynimo būdą prašo panaikinti jos atžvilgiu priimtą privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

31. Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

32. Ieškovė mano, kad privalomasis nurodymas turi būti panaikintas dėl to, kad pažeistos pagrindinės procedūros, t.y. jai nebuvo įteiktas privalomasis nurodymas, o ir dėl to, kad tvora pastatyta ieškovei priklausančiame žemės sklype ir joks statybos leidimas tvorai nebuvo reikalingas. Taip pat nurodo, kas tvora buvo numatyta namo projekte, o pats projektas yra suderintas, be to, ieškovė turėjo 2007-10-15 d. išduotą statybos leidimą statyti tvorai. Atsakovas gi mano, kad projekte nėra jokių tvoros parametrų ir toks leidimas neapibrėžia jokių duomenų, kad būtų galima pagal jį tvorą statyti, leidimo tvorai nėra išduota, todėl savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas surašyti pagrįstai ir teisėtai. Teismas sutinka su atsakovo argumentais ir sprendžia, kad privalomasis nurodymas surašytas pagrįstai.

33. Bylos šalių nurodomos aplinkybės nesutapo dėl tvoros pastatymo laiko. Atsakovas pateikė fotonuotrauką, iš kurios duomenų bei turinio galima spręsti, kad ieškovės tvora pradėta statyti 2016 m. liepos 26 d. Ieškovė teikė byloje 2018 m. kovo 13 d. tarp UAB „Metalurga“ ir jos sutuoktinio sudarytą rangos sutartį bei 2018 m. lapkričio 13 d. atliktų darbų aktą bei nurodė, kad remiasi šiais dokumentais teikdami, kad tvora pastatyta 2018 m. lapkričio 13 d. Tačiau, teismas, vertindamas aptariamus duomenis laiko, kad atsakovo pateikti duomenys apie tvoros statybos pradžią 2016 m. liepos 26 d. nepaneigti. Bylos nagrinėjime ieškovė nedalyvavo nei tiesiogiai, nei nuotolinėmis priemonėmis. Ieškovė nei savo, nei savo sutuoktinio paaiškinimais teismui nepatvirtino ir nenurodė kitokių aplinkybių, o priešingai savo rašytiniame 2021 m. kovo 25 d. paaiškinime nurodė, kad tvorą (betonavimo darbus, stulpus, medines dalis, vartelius, vartus) pastatė „Metalurga“ pagal rangos sutartį 2018 metais, jog iki minėto laikotarpio buvo atlikti tik parengiamieji darbai, apie 2016 metus, t.y. įbetonuotos banketės, iš kurių visiems kaimynams buvo aišku kurioje vietoje planuojama statyti tvorą. Todėl laikytina, kad atsakovės pateikti duomenys dėl tvoros statymo laiko pagrįsti ir spręstina, kad ji pradėta statyti 2016 m. liepos 26 d.

34. Ginčo tvoros statybos metu galiojusios redakcijos (2016 04 01 iki 2017 01 01) Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis reglamentavo, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje buvo apibrėžta, kad paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys yra nesudėtingas statinys, o inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Remiantis tvoros statybos metu galiojusios redakcijos statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, 2 lentelės 3.1. papunkčiu, tvora, kurios aukštis ? 1 m, ? 2 m, priskirtina I grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio kategorijai. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas numatė, kad naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais turi būti rengiamas supaprastintas statybos projektas, o remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, statybą leidžiantis dokumentas tokiu atveju yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytam statinio projektui. Vadovaujantis tvoros statybos laikotarpiu galiojusios redakcijos statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, (toliau – STR 1.07.01:2010) 32 punktu, atvejai, kada privaloma rengti atitinkamos rūšies statinio projektą ir gauti šiam projektui rašytinį pritarimą, pateikiami STR 1.07.01:2010 6 priede. Atitinkamai STR 1.07.01:2010 6 priedo 2.1. papunktis numatė, jog statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje yra privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Taigi, ginčo tvoros, kurios aukštis nuo žemės paviršiaus yra nuo 1,74 m iki 1,91 m, statybai sklype, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) – (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto kodas – (duomenys neskelbtini)) vizualinės apsaugos pozonyje, buvo privaloma rengti supaprastintą tvoros statybos projektą ir gauti Kauno rajono savivaldybės įgalioto valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui.

35. Šiuo atveju Kauno rajono savivaldybė 2007-10-15 išdavė UAB „IN projektai“ statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos leidimas), kuriuo sklype buvo leista pagal D. Z. Š. projektavimo įmonės 2007 metais parengtą „Dviejų butų gyvenamojo namo naujos statybos projektą“ (toliau – projektas) statyti naują dviejų aukštų neypatingojo statinio kategorijos gyvenamąjį namą, kurio užstatymo plotas – 237,88 m², aukštis – 6,40 m. Teismas šį statybos leidimą bei techninį dviejų butų gyvenamojo namo projektą (kopiją) išreikalavo iš Kauno rajono savivaldybės. Iš statybos leidimo (civilinės bylos atskirojo priedo) matyti ir tai, kad nors projekto brėžiniuose nurodyti ir tam tikri tvoros fragmentai, tačiau projekte nurodytas tvoros aukštis nuo žemės paviršiaus – 1,20 m ir jos statyba nurodyta 5 m atstumu nuo sklypo ribos. Tuo tarpu, kaip nustatyta Institucijos, ginčo tvora pastatyta 4,20 m – 4,35 m atstumu nuo sklypo ribos ir 1,74 m – 1,91 m aukščio nuo žemės paviršiaus. Minėto projekto lape SP.1 nurodoma, jog tvoros išmatavimai lape A.1, lape 1 nurodoma, kad tvoros detalizacija lape SP.2. Tačiau nei projekto sąvade, pateiktame savivaldybės, nei šalys, nei tretysis asmuo šio SP.2 lapo (brėžinio) neturėjo bei į bylą nepateikė. Taip pat lape A3 yra tvoros fragmentai (pjūvis B-B). Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas yra žemės sklypas ir gyvenamasis namas, o apie inžinierinių statinių įregistravimą duomenų nėra. Tiek atsakovės atstovė teisininkė, tiek specialistė J. J. patvirtino, kad tvora pastatyta ir ne toje vietoje ir ne to aukščio, pastatyta turėjo būti 5 metrų atstumu nuo sklypo ribos, o ji pastatyta net 70 cm ne pagal projektą. J. J. nurodė ir tai, kad tvoros aukštis nuo 1,74 m iki 1,91 m. Fragmente nurodyta, kad turi būti už 5 metrų nuo servitutinio pravažiavimo, gatvės vidurio 5 metrai, tačiau tvora pastatyta 4,20-4,35 m. nuo gatvės vidurio, reiškia, kad ji patenka į 5 metrų, kur negalima statyti, ruožą.

36. Taigi, pagal analizuojamą Projektą ir statybos leidimą iš tiesų matyti, kad suprojektuota visiškai kita tvora, kitoje vietoje, kitokio aukščio nei pastatyta faktiškai. Projekte suprojektuotas gyvenamais namas ir jam išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Išanalizavus projektą bei statybos leidimą, matyti, kad, išskyrus paminėtus sprendimo 35 punkte, juose nėra kitų tvoros techninių parametrų. Matyti ir tai, kad visuose brėžiniuose kalbama tik apie gyvenamąjį namą, nurodomi techniniai duomenys, bet nei vienoje lentelėje nėra tvoros techninių duomenų. Taigi, tvorai, kuri yra pastatyta, statybos leidimo nėra. Todėl nepagrįsti ieškovės ir jos atstovo argumentai, kad tvora buvo numatyta namo projekte, o pats projektas yra suderintas. Pritartina atsakovui bei spręstina, kad toks statybos leidimas, koks išduotas namo statybai neįteisina tvoros statybos, o leidimas tvorai reikalingas dėl tvoros aukščio, dėl jos kategorijos ir dėl to, kad ji yra kultūros objekto paveldo teritorijoje. Šiuo atveju aptariamas projektas nėra statybą leidžiantis dokumentas. Statybą leidžiantis dokumentas, kuris leidžia pradėti statybos darbus yra statybos leidimas arba 2016 metais pagal supaprastintą projektą gautas rašytinis pritarimas.

37. Ieškovės atstovas nurodo, kad, kad aptariamas projektas yra suderintas ir gautas rašytinis pritarimas, tačiau su šiuo argumentu nesutiktina ir jis atmestinas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalis, 92 dalis, tiek STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, jo 31 punkte nurodyta, kad visiems pritarus projektui, išduodamas rašytinis pritarimas projektui, kuris įforminamas atskiru dokumentu (Reglamento STR 1.07.01:2010 13 priedas). Tokio dokumento byloje nėra, nėra jokių tvoros parametrų, kad ji suprojektuota tokio aukščio ir tokio medžiagiškumo, iš ko būtų matyti apie projekto sprendinius, kad tokia tvora buvo suprojektuota. Taigi, prieš ieškovei statant tvorą nebuvo gauta statybą leidžiančio dokumento (rašytinio pritarimo).

38. Kadangi teismų praktika numato, kad padariniai šalinami pagal šalinimo metu galiojantį reglamentavimą, tai ir šiuo metu galiojantys teisės aktai taipogi numato, kad yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, 3 lentelės 3.1. papunkčiu, tvora priskirtina I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu, naujo nesudėtingojo statinio statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas, kurį privaloma rengti tais atvejais, kai privaloma gauti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad leidimas statyti naują statinį yra privalomas naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Šie atvejai yra detalizuoti STR 1.05.01:2017 3 priede (STR 1.05.01:2017 23 punktas). Atitinkamai Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1. papunktyje nustatyta, kad statant I grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje privalomas leidimas statyti naują statinį. Taigi ir šiuo metu statybų procesą reglamentuojantys teisės aktai numato, jog ginčo tvoros statybai yra privalomas supaprastintas statybos projektas ir leidimas statyti naują statinį.

39. Teismas sprendžia, kad savavališkos statybos faktas konstatuotas pagrįstai. Statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra savavališka statyba. Atitinkamai Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis). Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

40. Priežiūros įstatymo 8 straipsnyje reglamentuota, jog Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Statybos valstybinė priežiūra be kita ko apima statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą ir privalomųjų nurodymų teikimą. Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Šiuo atveju, kaip minėta pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašė savavališkos statybos aktą. 2019-11-07 patikrinimo aktu ir 2019-11-18 patikrinimo aktu nustačius, kad I grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio kategorijos tvora nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) pastatyta neturint leidimo statyti naują statinį, statytojai buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Darytina išvada, kad ieškovės tvoros statybai vykdytai 2016 metais joks statybą leidžiantis dokumentas išduotas nebuvo. Jokių kitų statinių, kuriuos leidimu būtų leista statyti sklype, leidime nėra nurodyta. Nepaisant tvoros pastatymo laiko ieškovė statybos metu neturėjo nei rašytinio pritarimo statinio projektui, nei statybą leidžiančio dokumento. Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad privalomasis nurodymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o reikalavimas nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę yra motyvuotas, todėl naikinti privalomąjį nurodymą nėra teisinio pagrindo.

41. Teismas nenustatė duomenų, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ar taisyklės, todėl, nėra teisinio pagrindo konstatuoti savavališkos statybos patikrinimo pagrindinių procedūrų pažeidimo. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą teismas neturi pagrindo abejoti dėl skundžiamo privalomojo nurodymo teisėtumo ar pagrįstumo, todėl ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42. Ieškovė nurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas: 1028,50 Eur atstovavimo išlaidas ir 113 Eur žyminį mokestį. Atsakovė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nepateikė bei nenurodė. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos išlaidos jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Ieškinį atmetus, yra pagrindas priteisti iš ieškovės 10,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

44. 2020 m. spalio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 19 d. surašyto privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas ir vykdymas antstolio M. L. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0022/20/00482, įsiteisėjus sprendimui panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,46 Eur (dešimt eurų 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Duomenis apie jos sumokėjimą pateikti teismo raštinei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, kuriomis sustabdytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 19 d. surašyto privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas ir vykdymas antstolio M. L. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0022/20/00482, įsiteisėjus sprendimui panaikinti.

Įsiteisėjus sprendimui jo patvirtintą kopiją išsiųsti antstoliui M. L..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismo per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Motiejūnienė