Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-09-20 · Civilinė byla Nr. e2-12474-1067/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-20
Bylos Nr.
e2-12474-1067/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Atsakovas
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12474-1067/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08532-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.8; 3.2.6.4; 3.4.1.11.3 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui V. J. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2259,04 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą regreso tvarka. Bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-25 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-136-107/2012 V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusioji A. J. pateikė prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išnagrinėjusi A. J. prašymą, 2012-03-07 sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė A. J. prašymą dėl žalos kompensavimo tenkinti iš dalies ir išmokėti jai 2259,04 Eur kompensaciją, kuri išmokėta 2012-07-09 mokėjimo nurodymu Nr. 5032.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėja ir sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priima Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos įgaliotos institucijos. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 14 straipsnis numato, jog įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Ta pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kompensavo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, dėl kurio padarymo kilusiai žalai kompensuoti nukentėjusiajai buvo išmokėta ieškinio sumos dydžio kompensacija. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog valstybė įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka, todėl ieškovės ieškinys, kaip pagrįstas, tenkintinas iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2259,04 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui.

Ieškovė, pateikdama ieškinį į teismą, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 25 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 259, 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. J. 2259,04 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą regreso tvarka ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. J. 25 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Atsakovas privalo per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Justė Visakavičienė