Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-07-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-140-380/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-05-21Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
AN2-140-380/2020
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00017-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
Pažeidėjas
T. Ž.
Institucija
BĮ Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK
Advokatai
Saulius Gabnys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-140-380/2020Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00017-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Ž. atstovo advokato padėjėjo Sauliaus Gabnio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau ­– ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2020-01-22 nutarimu Nr. 60-ANR_N-66-220 T. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2019-06-13, apie 00.53 val., jis, būdamas arklių savininku, ganė gyvulius atviroje pievoje šalia magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), neužtikrino arklių priežiūros, todėl du arkliai patys savarankiškai (būdami laisvi) išėjo į kelią (duomenys neskelbtini), kur buvo partrenkti transporto priemonių. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas, sugadintos trys transporto priemonės, arkliai nugaišo. Tuo T. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad gyvūnų laikytojas privalo užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nutarime nurodoma, kad T. Ž. nesilaikė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 2014-04-23 Nr. Al-367 5 skyriaus 23 p. reikalavimų. Jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda. Šis nutarimas buvo apskųstas teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2020-05-21 nutartimi skundas buvo atmestas, o Institucijos 2020-01-22 nutarimas Nr. 60-ANR_N-66-220 paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Ž. atstovas advokato padėjėjas S. Gabnys prašo panaikinti skundžiamą Plungės apylinkės teismo 2020-05-21 nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3.1. Dėl T. Ž. nubaudimo teisinio pagrindo skunde nurodoma, jog apylinkės teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje nėra galiojančių teisės aktų reglamentuojančių žirgų, kaip atskiros ūkinės paskirties gyvūnų, auginimo ir laikymo sąlygas, todėl T. Ž. buvo nubaustas remiantis Gyvūnų apsaugos ir gerovės įstatymo ir Palangos miesto administracijos direktoriaus 2014-04-23 įsakymu Nr. Al-367 patvirtintų Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės gyvenamose teritorijose taisyklių nuostatomis. Teismas padarė išvadą, kad gyvūnams ištrūkus ir padarius žalos, gyvūnų savininkas laikomas atsakingu už padarytą žalą ir kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) neturi lemiamos reikšmės. Teismas padarė išvadą, kad nors panaudos davėja G. Z. nedavė T. Ž. leidimo apsitverti žemės sklypo tvora, tačiau tokiu atveju jis galėjo imtis kitų priemonių ponių priežiūrai, tačiau jų nesiėmė ir dėl to kilo grėsmė bei buvo padaryta žalos asmenų sveikatai ir turtui. Su tokiais teismo argumentais T. Ž. nesutinka.

3.2. Dėl arklių laikymo būdo skunde teigiama, kad negavęs teisės aptverti naudojamą žemės sklypą, tačiau siekdamas užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ir gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir siekdamas nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikomus žirgus T. Ž. visada laikydavo pririšęs. Įrodymai apie žuvusių poni žirgų kantariukus 2019-06-13 rasti įvykio vietoje. Apeliantas akcentuoja, kad išskyrus arklių pririšimą, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kaimyninėse šalyse, jokie kiti arklių saugojimo ganyklose būdai nėra žinomi. T. Ž. taip pat jokie kiti arklių laikymo būdai ganykloje nebuvo ir nėra žinomi. Jo laikomoje arklių bandoje yra ir jojimo žirgai, kurie vidutiniškai sveria po 1 toną. Tokio svorio arkliams, kurie svoriu ir fiziniu pajėgumu kelis kartus viršija poni arklius, neturėtų būti jokių problemų fiziškai išsivaduoti iš rišamos virvės, kaip laisvę varžančios kliūties, tačiau arkliai virvės nesugeba nutraukti. Be to, arkliai nemoka iš žemės ištraukti kuolo, prie kurio rišama virvė. Apeliantui akivaizdu, kad arklių rišimas ganykloje virve prie kuolo yra istoriškai pasiteisinęs, saugus ir išbandytas būdas, kuris nekelia pavojaus nei pačių savininkų turtiniams interesams, nei kitų gyvūnų sveikatai ar gyvybei. Juo labiau toks arklių saugojimo ganykloje būdas negali kelti grėsmės kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Todėl T. Ž. dėjo maksimalias pastangas siekdamas užtikrinti tiek savo poni arklių, tiek kitų žmonių ar gyvulių sveikatą ir gyvybę, nes jokio kito būdo ganykloje saugoti arklius nežinojo.

3.3. Dėl teismo išaiškinimo skunde nurodoma, jog teismas galėjo pats nurodyti konkrečias praktines taisykles kaip T. Ž. elgtis aptariamu atveju, kad nebūtų pažeisti ANK 346 straipsnio 4 dalies reikalavimai, tačiau to nepadarė. Kaip tokiu atveju reikėtų elgtis, jis nežino ir dabar, nes teismas apsiribojo neinformatyvia, abstrakčia citata, kad jei T. Ž. negavo leidimo apsitverti žemės sklypą tvora, jis galėjo imtis kitų priemonių ponių apsaugai, tačiau jų nesiėmė, dėl to atsirado grėsmė kitų asmenų gyvybei ir turtui. T. Ž., turėdamas 10 metų žirgininkystės patirtį ir žinodamas tik du anksčiau aprašytus arklių laikymo ganykloje būdus, 2019-06-13 išvakarėse ganykloje rišdamas arklius, objektyviai nesuvokė, neprivalėjo ir negalėjo suvokti, kad nesilaiko teisės aktų nustatytų reikalavimų.

3.4. Skunde teigiama, kad kiekvienas bandos arklys buvo stipriai, pagal taisykles, ganykloje rišamas virve. Objektyviu vertinimu toks arklių rišimas yra visiškai patikimas ir be pašalinės jėgos įsikišimo rišamiems gyvūnams neįveikiamas. Tai priskirtina tiesioginėms T. Ž. pastangoms išsaugoti auginamus arklius kaip savo nuosavybę ir išvengti bet kokių grėsmių kitiems gyvūnams ar žmonėms. Netiesioginė auginamos arklių bandos apsauga nuo pabėgimo ir grėsmių kitiems gyvūnams ar žmonėms sukėlimo buvo nuo T. Ž. nepriklausantys gamtos dėsniai.

3.5. Skunde nurodoma, jog arklys savo prigimtimi yra bandos gyvulys. Jokie individualistiniai poelgiai arkliams nebūdingi ir akivaizdžiai prieštarautų šio gyvūno prigimčiai. Enciklopediniame žinyne nurodoma, jog per savo ilgą vystymosi istoriją arkliai išgyveno tik dėl savo greitumo, nuolatinio budrumo ir gebėjimo žvalgyti aplinką, ir buvimas kartu kitais individais beveik visada garantuodavo išlikimą. Būtent todėl gyvenimas bandoje arkliui yra labai svarbus. Arklys ne bėga iš bandos, o atvirkščiai, labai aktyviai siekia hierarchiškai įsitvirtinti bandoje, turėdamas ne tik tikslą bandą sudarantiems savo giminaičiams užtikrinti pastovų, nekonfliktinį priėjimą prie vandens ir maisto, bet ir pratęsti giminę. Bandos, arba haremo, tarpusavio veiksmai būna labai suderinti – visi grupės individai kartu maitinasi ir ilsisi. Apelianto manymu jokia nėščia 3 metų kumelė vidury nakties nebėgtų nuo savo bandos, kuri jai užtikrina visapusišką apsaugą. Juo labiau žindoma 9 mėnesių amžiaus kumelaitė vidury nakties nebūtų palikusi savo motinos. Apelianto nuomone, be aktyvaus ir agresyvaus pašalinio asmens įsikišimo, T. Ž. priklausančios poni veislės kumelės, net ir būdamos palaidos, nebūtų palikusios savo bandos, nes tai būtų akivaizdžiai prieštaravę jų prigimčiai ir evoliucijos eigoje suformuotai elgsenai. Jėga, kuri privertė kumelaites vidury nakties palikti savo bandą ir bėgti važiuojamąja kelio dalimi turėjo būti žymiai stipresnė už instinktus ir milijonus metų trukusia evoliucija suformuotą elgseną. Apeliantas teigia, jog tokią enciklopedinę nuomonę patvirtina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) Veterinarijos akademijos dr. A. K. atsakymas į T. Ž. atstovo advokato padėjėjo S. Gabnio paklausimą elektroniniu paštu.

3.6. Apeliantas teigia, jog T. Ž. įsitikinimu, jėga, privertusi poni kumeles palikti savo bandą, buvo verslo konkurentų kerštas arba vagystė. T. Ž. dėl vagystės kreipėsi į policiją, kuri visiškai nieko nepasisakydama apie anksčiau aprašytas išdėstytas priežastis (apie tai, kad arkliai patys negalėjo palikti savo bandą), atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) . Šis klausimas nebuvo atsakytas ir skundžiamoje nutartyje.

3.7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teigia, jog T. Ž. veikoje nėra subjektyviųjų ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Autoįvykio metu arklių padaryta žala tretiesiems asmenims kilo ne dėl T. Ž. veiksmų, o nebent dėl force majeure (nenugalimos jėgos).

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Ž. atstovo advokato padėjėjo S. Gabnio skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas K. B. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2020-05-21 nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokato padėjėjas neigia, kad T. Ž. padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą (nurodo, kad jo veikoje nėra subjektyviųjų šio nusižengimo požymių) ir siekia, kad administracinio nusižengimo teisena būtų nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2020-01-22 nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog T. Ž. padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų jam pateiktų įrodymų tyrimą, pasisakė dėl jų reikšmės ir patikimumo ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, o teismas padarė T. Ž. nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta proceso pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad T. Ž. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2019-06-13, apie 00.53 val., T. Ž., būdamas arklių savininku, ganė gyvulius atviroje pievoje šalia magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), o du arkliai išėjo į minėtą kelią ir jame buvo partrenkti transporto priemonių. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas, sugadintos trys transporto priemonės, arkliai nugaišo. Tačiau apeliantas teigia, kad T. Ž. užtikrino tinkamą arklių priežiūrą, nes buvo patikimai juos pririšęs, o arklius paleisti galėjo jo konkurentai, todėl jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes jo veikoje nėra ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytų subjektyviųjų nusižengimo požymių. Apygardos teismas su šiuo argumentu negali sutikti.

10. Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalyje asmuo traukiamas administracinėn už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Inkriminuojant šį administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, kokias blanketines normas pažeidė T. Ž.. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus. 3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. 4 punkte išdėstyta, jog gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Aktualios redakcijos Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-23 įsakymu Nr. A1-367, 5 skyriaus 23 punkte nurodyta, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

11. Aptartų teisės aktų normų analizė leidžia daryti išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju gyvūnams ištrūkus ir padarius žalos, gyvūnų savininkas (T. Ž.) laikomas atsakingu už atsiradusią žalą, todėl jo kaltės forma neturi esminės reikšmės svarstant jo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą. Dėl šios priežasties atmestini skundo argumentai, kuriuose plačiai dėstomi apelianto samprotavimai apie tai, kokius gyvūnų saugumo užtikrinimo būdus (ir šių būdų patikimumą) T. Ž. žinojo ar galėjo žinoti. Pažymėtina, jog tai, kad T. Ž. buvo prašęs žemės sklypo savininkės G. Z. leidimo aptverti šį sklypą tvora, rodo, kad jis pats tokio gyvūnų saugojimo būdo (rišimo atviroje pievoje virve prie kuolo) nelaikė pakankamai patikimu. Todėl sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. Ž., iš sklypo savininkės negavęs sutikimo tvora aptverti žemės sklypą, kuriame laikė savo arklius, galėjo ir turėjo imtis kitų saugos priemonių, kad užtikrintų anksčiau aptartų teisės aktų laikymąsi (t. y. tai, kad arkliai neišeitų už sklypo ribų), tačiau to nepadarė, dėl to kilo pavojingi padariniai ir buvo padaryta žala žmonių sveikatai ir turtui. Nors skunde plačiai dėstoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo T. Ž. nurodyti, kaip būtent jis turėtų elgtis, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų (užtikrintų arklių saugumą), tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tikrino tik Institucijos 2020-01-22 nutarimo, kuriuo T. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl neturėjo pareigos nurodyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui alternatyvių arklių saugojimo ganykloje būdų ar metodų (pavyzdžiui, užtvarų, elektrinio piemens), nes šie klausimai nepriklauso teismo kompetencijai. Tokios pareigos neturi ir apygardos teismas, nagrinėjantis skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

12. Skunde nurodoma, kad teismas ir policija ignoravo T. Ž. keliamą versiją apie tai, jog arkliai į kelią nuklydo dėl verslo konkurentų keršto arba vagystės, o T. Ž. dėl vagystės buvo kreipęsis į policiją, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Apygardos teismas su tokiais teiginiais negali sutikti, nes šias aplinkybes apeliantas jau buvo nurodęs skunde apylinkės teismui ir teismas į šiuos argumentus atsakė. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, jog virvių su kuolais, nuo kurių būtų atsegti (pavogti) T. Ž. priklausantys poniai, neaptvertoje pievoje nebuvo, o pats T. Ž. negalėjo parodyti, kurioje pievos vietoje žuvę arkliai buvo pririšti (b. l. 152). Apelianto keliamą versiją dėl arklių vagystės paneigia ir 2019-06-13 00.47 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog kelyje (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuojamąja kelio dalimi bėga du poniai (b. l. 41). Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog T. Ž. priklausantys poniai iš pievos į kelią išbėgo dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (ponių atrišimo dėl keršto ar vagystės), jų nėra ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje. Priešingos išvados apygardos teismui neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde ypač plačiai aptariamos arklių psichologijos savybės (t. y. tai, kad jie nebėgtų nuo bandos net ir būdami nepririšti). Byloje nesant jokių įrodymų apie kitus asmenis (galėjusius atrišti ar pavogti arklius) ir jų neteisėtus veiksmus, šie teiginiai laikytini teorinio pobūdžio pamąstymais, kuriais siekiama, kad T. Ž. išvengtų administracinės atsakomybės.

13. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Plungės apylinkės teismo 2020-05-21 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato padėjėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Ž. atstovo advokato padėjėjo Sauliaus Gabnio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė