Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartis

Nedalyvaujant pareiškėjui T. Ž., institucijos (duomenys neskelbtini), priėmusios nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 22 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 22 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2019 m. birželio 13 d., apie 00:53 val. T. Ž., būdamas arklių savininku ganė gyvulius atviroje pievoje šalia magistralinio kelio A 13 Liepoja - Klaipėda, neužtikrino arklių priežiūros, ko pasėkoje du arkliai patys savarankiškai būdami laisvi išėjo į kelią A 13, 23,400 km, kur buvo partrenkti transporto priemonių. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas, sugadintos trys transporto priemonės, arkliai nugaišo. Tuo T. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies, 3,4 punktų reikalavimus, kur nurodyta, kad gyvūnų laikytojas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nutarime nurodoma, kad T. Ž. nesilaikė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 2014-04-23 Nr. Al-367 5 skyriaus 23 p. reikalavimų. Nutarime ANK 346 straipsnio 4 dalies pagrindu T. Ž. paskirta 150 eurų nuobauda. Tokiais savo veiksmais T. Ž. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimų kodekso (toliau ANK) 346 straipsnio 4 dalyje.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn T. Ž. nurodė, kad Palangos mieste užsiima pakinkytų žirgų-vedžiojimu jodinėjimo ir fotografavimo verslu, taip pat su žirgais vykdo aktyvią kultūrinę ir pedagoginę veiklą, todėl T. Ž. auginama poni žirgų banda nepriskirtina ūkinės paskirties gyvūnams. Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo nurodė, kad neturėdamas nei vieno ūkinės paskirties gyvūno, nepažeidė ir negalėjo pažeisti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2014-04-23 Nr. Al-367 patvirtintų taisyklių reikalavimų, kuriose reglamentuojamas elgesys išskirtinai tik su ūkinės paskirties gyvūnais.

Pareiškėjas ir jo atstovas bei institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas mano esąs nubaustas nepagrįstai pagal niekinį ir jam netaikomą savivaldybės administracijos direktoriaus teisės aktą, pareiškėjui neatlikus jokių tyčinių ar neatsargių veiksmų, nesutinka su Klaipėdos apskrities VPK Palangos policijos komisariato atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, nesutinka su padarytos žalos įvertinimu, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.

Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad T. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, t. y. padarė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji nusižengimo sudėties požymiai: padarytas vienas ar daugiau Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir jais pažeistas įstatymo saugomas objektas (šiuo atveju įstatymo saugomos vertybės – asmens sveikata ar turtas). Šiame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali ir yra būtini neteisėto elgesio padariniai – atsiradusi žala asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnio 4 dalies nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai (subjektas, subjektyvioji pusė) – galintis pagal ANK atsakyti asmuo, pažeidėjo tyčia gali būti ir neapibrėžta, tačiau pažeidėjas suvokia ar privalo ir gali suvokti, kad nesilaiko teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Pagal ANK 569 straipsnį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (ANK 563, 567, 569 straipsniai).

Pareiškėjas nurodo, kad buvo nubaustas nepagrįstai, kadangi dėjo visas pastangas grėsmių aplinkai dėl laikomų gyvūnų pašalinimo ir nurodė, kad nekartą kreipėsi į žemės sklypo, esančio Palangos m. sav. teritorijoje savininkę G. Z., su prašymu nuomojamą žemės sklypą, kuriame buvo auginami poniai, apsitverti tvora, tačiau leidimo negavo. Teismas su skunde nurodytu argumentu, kad siekdamas gauti leidimą apsitverti žemės sklypą tvora, kuriame buvo auginami poniai, dėjo maksimalias pastangas grėsmių aplinkai dėl laikomų gyvūnų pašalinimo, nesutinka, kadangi T. Ž. negavęs leidimo apsitverti žemės sklypo tvora, galėjo imtis kitų priemonių tinkamai ponių priežiūrai, tačiau jų nesiėmė dėl ko atsirado grėsmė bei buvo padaryta žalos asmens sveikatai ar turtui.

Pareiškėjas T. Ž. skunde nurodo, kad jis nepažeidė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių” (toliau - Taisyklių) nuostatų, motyvuodamas tuom, kad pieva, kurioje buvo laikomi poniai yra žemės ūkio teritorijų zona, kuri nepriskirtina savivaldybės teritorijos gyvenamosioms vietovėms kaip nurodyta, „Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse“. Tačiau, sutinkant su institucijos nuomone, išsakyta atsiliepime, minėtų Taisyklių I skyriaus (Bendrosios nuostatos) 1 punkte nurodyta, kad Taisyklėse: „Nustatomos gyvūnų laikytojų pareigos, draudžiami veiksmai, bendrieji ir specialieji gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimai Palangos miesto savivaldybės teritorijoje“ neišskiriant jos paskirties. O T. Ž. poniai buvo laikomi žemės sklype, kuris yra Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.

T. Ž. skunde teigė, kad 2 metų amžiaus kumelė ir 7 mėnesių kumeliukas, kurie buvo partrenkti automobilių, buvo pririšti virvėmis su metaliniais kuolais, kurie buvo įkalti į žemę, tačiau negalėjo parodyti kurioje tiksliai vietoje jie buvo pririšti. T. Ž. teigė, kad kažkas buvo atėjęs prie ponių, atsegė virves ir paleido kumelę - ponę su kumeliuku. Tačiau virvių su kuolais, nuo kurių būtų atsegti poniai, pievoje nebuvo. T. Ž. kreipėsi į policiją su pranešimu, kad jo arkliai buvo pavogti iš ganyklos. Tačiau dėl jo pranešimo apie vagystę buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-40655-19, kurį patvirtino prokuroras. Be to, arklių vagystės faktą paneigia 2019 m. birželio 13 d., 00:47 val., t. y. prieš 8 minutes iki eismo įvykio, policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas ROIK 0119000301101, kad kelyje A13, kryptimi nuo Palangos link Klaipėdos važiuojamąja kelio dalimi bėga du poniai.

Šiuo atveju yra svarbu identifikuoti, kokius konkrečius Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėjas.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. To paties įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktas nustato, kad savivaldybių administracijos, vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A1-367, 2 punkte nustatyta, jog Taisyklės taikomos gyvūnų laikymui Palangos savivaldybės teritorijose esančiose kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse, o 23 punkte įtvirtinta, jog ūkinių gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie laikomi, ribų. Taigi gyvūnams ištrūkus ir padarius žalos, gyvūnų savininkas laikomas atsakingu už atsiradusią žalą, šiuo nagrinėjamu atveju, tyčia ar neatsargumas, nėra lemiamas faktorius. Pareiškėjas ginčija tą aplinkybę, kad jo auginami poniai nepriklauso ūkinės paskirties gyvūnams, todėl nepažeidė Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje nėra galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečiai žirgų kaip atskiros ūkinės paskirties gyvūnų rūšies auginimo bei laikymo sąlygas. Todėl, nagrinėdamas T. Ž. nubaudimo pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį pagrįstumo klausimą, teismas vadovaujasi aukščiau paminėtais galiojančiais teisės aktais.

Pažymėtina ir tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Č. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06; tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2016).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad T. Ž. veikoje yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai ir, kad T. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl ko atsirado žalos asmens turtui, todėl jam administracinė nuobauda skundžiamu nutarimu paskirta pagrįstai. Teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu T. Ž. administracinė nuobauda paskirta tinkamai, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK 2020 m. sausio 22 d, nutarimą Nr. 60-ANR_N-66-2020 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.