Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilūnė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalies, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-4342-560/2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams – pateikti procesinio dokumento ir jo priedų vertimą, pašalinti.

2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „Tilts“ 30 927,60 Eur dydžio patirtus nuostolius, 5 077,74 Eur dydžio skolą, 9 190,00 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi nutarė ieškinį, kaip neteismingą, atsisakyti priimti. Toks procesinis teismo sprendimas buvo motyvuotas tuo, jog ieškovė vienu iš atsakovų nurodė ribotos atsakomybės bendrovės „Tilts“ filialą „MO-24“, tačiau ribotos atsakomybės bendrovės „Tilts“ filialas „MO-24“ negali būti atsakovu.

4. Ieškovė padavė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti 2018 m. liepos 23 d. nutartį, nurodydama, jog juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikia, gali būti pareiškiamas pagal filialo buveinę, t. y. pareikšdamas ieškinį dėl veiksmų, susijusių su filialo veikla ir atliktų juridinio asmens vardu, ieškovas turi teisę pasirinkti teismą: juridinio asmens buveinės arba filialo buveinės (CPK 30 straipsnio 12 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi tenkino atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį. Teismas ta pačia nutartimi nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus.

6. Teismas nurodė, jog juridinio asmens filialas negali būti atsakovu byloje, ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ribotos atsakomybės bendrovės „TILTS“ filialą „MO-24“ nurodė atsakovu, nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumą ir nurodyti tinkamą filialo „MO-24“ procesinę padėtį byloje bei tikslų atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „TILTS“ adresą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

7. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė ribotos atsakomybės bendrovė „TILTS“ yra Latvijos Respublikoje veikiantis juridinis asmuo, todėl įpareigojo ieškovę pateikti procesinių dokumentų, skirtų atsakovei, vertimus į jai suprantamą kalbą.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumą – pateikti procesinių dokumentų vertimus, panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas, įpareigodamas ieškovę pateikti procesinių dokumentų vertimus, ignoravo aplinkybę, jog nurodyti dokumentai atsakovui teikiami per jo oficialų atstovą veikiantį Lietuvoje – filialą „MO-24“.

8.2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Lietuvoje veikia per filialą, kurio registruota buveinė yra Lietuvoje bei atitinkamai jai taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, procesinių dokumentų parengimas lietuvių kalba ir įteikimas atsakovės filialui yra tinkamas, o reikalavimas juos išversti į atsakovės buveinės vietos valstybinę kalbą yra perteklinis.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog tinkamas teismo proceso kalbos principo įgyvendinimas yra kitų civilinio proceso principų – rungimosi (CPK 12 straipsnis), žodiškumo (CPK 15 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnis), teisės būti išklausytam, teisės į apeliaciją tinkamo įgyvendinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 91 p.). Nagrinėjamu atveju vertindamas atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog užsienio juridinių asmenų filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.21 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso įstatyme reglamentuota, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. CPK 11 straipsnyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nustatė įpareigojimą pateikti atsakovui procesinius dokumentus jam suprantama kalba. Ribotos atsakomybės bendrovė „Tilts“ veiklą vykdo per Lietuvoje įsteigtą filialą „MO-24“, kuriam taikomi valstybinės kalbos reikalavimai bei būtent filialui turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai (CPK 30 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali nustatyti, kokia kalba atsakovui yra suprantama, o nustatyti įpareigojimai yra pertekliniai bei nesuderinami su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų užtikrinimu. Tačiau šiame kontekste svarbu atkreipti ieškovės dėmesį, jog atsakovui nurodžius, kad byla nebus vedama per Lietuvoje veikiantį filialą bei, kad jam yra nesuprantama Lietuvos Respublikos valstybinė kalba, teismui turės būti pateikti dokumentai, išversti į atsakovui suprantamą kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

12. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi nepagrįstai civilinės bylos iškėlimo stadijoje įpareigojo ieškovę atsakovui, veikiančiam per Lietuvos filialą, procesinius dokumentus išversti į jam suprantamą kalbą, todėl ši skundžiamos nutarties dalis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota pateikti procesinių dokumentų vertimus, panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.