- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- 2YT-7768-960/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03433-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Pareiškėjas
- G. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja po jos sutuoktinio A. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjui priklausiusį turtą.
Nurodo, kad pareiškėja su palikėju buvo sudarę santuoką. Santuokos metu pareiškėja už nuosavas lėšas 1999 m. gegužės 26 d. įsigijo gyvenamojo namo dalį adresu (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi adresu (duomenys neskelbtini), o nekilnojamąjį turto registravo savo vardu. Palikėjas tuo metu gyvenamąją vietą buvo deklaravęs kitu adresu –(duomenys neskelbtini), savo tėvų namuose ir kartu negyveno. Mirus vyrui, pareiškėja dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi nežinojo, jog jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas taip pat priklauso ir vyrui. Apie šią pareigą sužinojo kai pradėjo tvarkyti žemės ir namo pasidalinimo dokumentus kartu su bendrasavininkais. Nuo pat turto įsigijimo ir po sutuoktinio mirties, už žemę ir namą mokėjo mokesčius, atliko einamąjį remontą, žemės matavimo, nuotekų tiesimo darbų užsakymus ir apmokėjimą. Nekilnojamojo turto adresu yra ir deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Mano, jog palikimą priėmė pradėjusi faktiškai turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu nurodė, jog nėra gavusi jokių duomenų apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, kad pareiškėja priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja, gim. (duomenys neskelbtini) ir palikėjas A. L., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pareiškėjai santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 3/8 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3/8 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 500/2779 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas yra registruotas palikėjos vardu, tačiau vadovaujantis nekilnojamojo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, todėl visi nekilnojamojo turto objektai, išdėstyti aukščiau, pareiškėjai ir palikėjui, vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
2022 m. kovo 10 d. Testamentų registro išraše matyti, kad nėra palikėjo palikimo priėmimo faktų, įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų bei nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pareiškėja nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja pradėjo jį faktiškai valdyti.
Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Nereikalaujama, kad veiksmai būdų teisinio pobūdžio, t. y. kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir kt., o pakanka aktyvių įpėdinio veiksmų, iš kurių galima matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pavyzdžiui, naudojasi turtu, moka už jį mokesčius ir kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teisinės pasekmės, atsirandančios faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą ar padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pareiškėja, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjos paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, iš kurių matyti, kad pareiškėjai nekilnojamą turtą įgijo santuokos metu ir kuris priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėja po palikėjo mirties toliau rūpinosi sutuoktinių turtu, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, todėl šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, pareiškėja priėmė palikimą po A. L. mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Esant šioms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjai įteisinti po A. L. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po pareiškėjos sutuoktinio, A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.