- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- e2-531-252/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00163-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 49 279 € padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Savo reikalavimą ieškovas grindžia administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įsiteisėjusiu administraciniu nutarimu, kuriuo atsakovui paskirta bauda už neteisėtai iškirstus saugotinus ir nesaugotinus medžius. Taip pat žalos faktą įrodinėja 2015-08-19 ir 2015-08-24 patikrinimo aktais, kuriais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) valstybiniame geologiniame draustinyje, valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje atsakovas organizavo išsinuomoto sklypo tvarkymo darbus ir neturėdamas leidimo, neteisėtai iškirto , t.y. sunaikino 41 vnt. saugotinų medžių: beržų 3 vnt., vinkšnas 5 vnt., baltuosius gluosnius 32 vnt., klevą 1 vnt. Taip pat iškirsta 176 vnt. saugotiniems nepriskirtų medžių : 122 vnt. baltalksnių, 5 vnt. drebulių, 49 vnt. juodalksnių. Patikrinimo aktais išmatuoti nukirstų medžių skersmenys ir paskaičiuota žala. Taip pat nurodė, kad atsakovas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kupiškio skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai naudojasi valstybinės žemės plotu – 14,82 ha, esančiu (duomenys neskelbtini) r. Nurodė, kad pagal LR Želdynų įstatymo 14 str. 2 d. kirsti želdynus be leidimo galima tik privačioje žemėje. Kadangi atsakovas medžius tiek saugotinus, tiek nesaugotinus iškirto valstybiniame žemės sklype, todėl jis privalo atlyginti žalą aplinkai. Žalos dydis paskaičiuotas vadovaujantis teisės aktais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ir raštu iki teismo posėdžio ieškovo atstovas atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų, nes iškirsti medžiai yra ne regioniniame parke, todėl žalos dydžio paskaičiavimui netaikytinas koeficientas 3 ir žala yra tik 16 426,50 Eur. Todėl atsisako nuo reikalavimo priteisti 32 852,50 Eur ir toje dalyje prašo bylą nutraukti, bylos nutraukimo pasekmės ieškovui yra žinomos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas taip pat paaiškino, kad atsakovo kaltė pasireiškia tuo, jog jis neužtikrino, kad jo naudojamajame žemės sklype nebūtų kertami medžiai neturint tam leidimo. Į žalos dydį neįeina krūmų iškirtimas, žala paskaičiuota tik už saugotinus ir nesaugotinus medžius. Nurodė, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl atsakovo kaltė yra įrodyta ir jo veiksmais padaryta žala gamtai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad jis neorganizavo jokių medžių kirtimo ir kas juos kirto nenustatyta. Jis nesiruošė atlikti kokius nors sklypo tvarkymo darbus. Administracinio teisės pažeidimo byloje paaiškėjo, kad medžius kirto kiti asmenys, kurių paslaugos prašė ne jis, o kitas asmuo. Šias aplinkybės patvirtino liudytojas T. L.. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis padarė neteisėtą veiką dėl ko atsirado žala gamtai. Taip pat nurodė, kad paskaičiuota žala yra nereali, neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Žemės sklype ne medžiai yra saugotini objektai, pati valstybė nesirūpina, jog jo nuomojamas sklypas būtų tvarkomas, mano, kad ieškovas bando nepagrįstai praturtėti jo sąskaita.
Teismo posėdžio metu atsakovas laikėsi tokios pačios pozicijos kaip ir atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad nors ieškovas žalą ir sumažino, tačiau ji yra nepagrįstai didelė. Jis sutinka atsodinti tuos medžius, kurie saugotini. Šiuo metu jis tvarkosi dokumentus sklypo tvarkymui, nes jis yra apleistas. Mano, kad už nesaugotinus medžius žalos jis neprivalo atlyginti, nes ieškovas toje dalyje neįrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal gautą pranešimą LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė N. U. kartu su Biržų regioninio parko vyr. specialistu B. D. patikrino gautą informaciją, t.y. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietoje esantį valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valstybinio geologinio draustinio ribose ir nustatė, kad maždaug 40 a plote yra iškirsti krūmai bei medžiai- baltalksniai, gluosniai ir kt. Surašytas 2015-08-13 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-08-19 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad valstybinės žemės plotu 14,82 ha, esančiu (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje naudojasi D. K.. Patikrinimo metu nustatyta, kad nukirsti medžiai: beržas, baltieji gluosniai geros būklės ir nepatenkinamos būklės, vinkšnos geros būklės ir nepatenkinamos būklės. Išmatuoti nukirstų medžių kamienų skersmenys ir nustatyta, kad iš viso nukirsta 38 medžiai. 2015-08-24 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) tęsiant tyrimą, inspektorė N. U. kartu su VMT miškų kontrolės skyriaus specialiste L. I. nustatė, kad tame pačiame žemės sklype be anksčiau nustatytų iškirstų medžių papildomai buvo suskaičiuota, kad tame plote iškirsta dar 179 medžiai. Akte nurodyta, kad nukirsti 2 beržai geros būklės, 119 geros būklės baltalksniai, vienas geros būklės klevas, 48 geros būklės juodalksniai, 5 geros būklės drebulės. Išmatuoti visų medžių skersmenys. Tame pačiame akte nurodyta, kad 2015-08-19 ir 2015-08-24 patikrinimo aktų duomenimis nustatytas iškirstų medžių kiekis yra 217 vienetų, t.y. 3 beržai, 19 baltieji gluosniai, 2 vinkšnos, 119 baltalksniai, klevas, 48 juodalksniai. Byloje taip pat yra duomenys, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus vedėjo 2014-06-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybiniu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) r. laikinai leista naudotis D. K. (14,82 ha plotas). 2016-03-02 nutarimu administracinėje byloje D. K. buvo nubaustas už tai, kad jis organizavo išsinuomoto žemės sklypo tvarkymo darbus, ir neteisėtai, neturėdamas leidimo iškirto 41 vnt. saugotinus medžius: 3 beržus, 5 vinkšnas, 32 vnt baltuosius gluosnius, 1 klevą, , t.y. pažeidė ATPK 78 str. 1 d. Taip pat nutarime konstatuota, kad D. K. tuo pačiu metu, organizuodamas išsinuomoto sklypo tvarkymą iškirto 176 vnt. saugotiniems nepriskirtų medžių: 122 vnt baltalksnių, 49 juodalksnius, 5 vnt. drebulių, t.y. padarė pažeidimą numatytą ATPK 78 str. 2 d. Jam paskirta 150 Eur. bauda. 2016-07-28 Kupiškio rajono apylinkės teismas nutarimu administracinė byla D. K. atžvilgiu buvo nutraukta. Panevėžio apygardos teismo 2016-09-22 nutarimu panaikintas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-07-28 nutarimas ir paliktas galioti 2016-03-02 Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017-02-28 nutartimi pakeitė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-03-02 nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2016-09-22 nutarimą. Nutraukė D. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 str. 2 d., kitoje dalyje paliko galioti. Aukščiausiasis teismas nutartyje nurodė, kad dėl ATPK 78 str. 2 d. pažeidimo nėra nurodyta, kokią teisės normą D. K. pažeidė iškirsdamas nesaugotinus medžius. Nurodyta teisės norma numato tik atsakomybę, bet ne pažeidimo sudėtį. Ieškovas žalos dydį grindė LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintu Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo bei 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika“.
Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad atsakovas kaltas, nes jo kaltė organizavus saugotinų medžių iškirtimą nustatyta įsiteisėjusiu administraciniu teisės pažeidimo nutarimu, kurį iš dalies paliko galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-28 nutartis.
Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte, kuriame įgyvendintos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Nurodytas teisinis reglamentavimas perkeltas iš Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies.
Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).
Želdynų įstatymo 15 str. teigia, kad želdynų valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami, persodinami ar kitaip pašalinami, kai yra gautas savivaldybės(ar jos institucijos) leidimas ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Bylos duomenys patvirtina, tą pripažino ir pats atsakovas, kad tuo metu, kada nustatytas saugotinų medžių iškirtimas, jis jokio leidimo neturėjo. Todėl saugotinų medžių iškirtimas padarė žalą gamtai ir kraštovaizdžiui ir pagrįstai paskaičiuota žala už jų iškirtimą. Dėl žalos atlyginimo už saugotinų medžių iškirtimą atsakovo kaltė patvirtinama administracinio teisės pažeidimo byloje LAT 2017-02-28 nutartyje. Žala padaryta ir tai patvirtinama surinkta medžiaga, t.y. patikrinimo aktais, žalos paskaičiavimu pritaikius poįstatyminius teisės aktus tokiai žalai apskaičiuoti. Priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų patvirtinamas aukščiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi bei paties atsakovo pripažinimu, kad jis neturėjo leidimo kirsti medžius, kurių iškirtimui reikalingas leidimas bei jo paaiškinimu, kad tik dabar jis pradėjo tvarkyti dokumentus išsinuomoto sklypo sutvarkymui. Atsakovo noras šiuo metu vietoj žalos atlyginimo atsodinti iškirtus saugotinus medžius yra pavėluotas, nes tik išduodant leidimą, savivaldybė įvertina leidžiamų iškirsti medžių vertę ir tuo pačiu leidimu įpareigoja atsodinti medžius tam tikroje vietoje ir tam tikrą kiekį.
Ieškovas žalą taip pat paskaičiavo ir už iškirtus medžius, kurie nepriskirti prie saugotinų medžių ir jų kirtimui nereikalingas leidimas. Aukščiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pasakyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ieškovui nenurodžius teisės akto, kurį atsakovas pažeidė organizuodamas nesaugotinų medžių iškirtimą, negalima administracinė atsakomybė ir toje dalyje administracinę bylą nutraukė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienodindamas teisės normų dėl žalos aplinkai dydžio nustatymo aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, jog „siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojams ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas“(LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tame pačiame sklype, kurį iš valstybės nuomojasi atsakovas tais pačiais patikrinimo aktais buvo nustatyta, kad be saugotinų medžių yra iškirsti ir nesaugotini medžiai(176 vnt.). Kad tame sklype iškirstas toks medžių kiekis neginčija ir atsakovas. Tokiu būdu, medžių iškirtimo faktas byloje nustatytas neginčytinai ir atsakovo kaltė preziumuojama, nes atsakovas neužtikrino, jog valstybiniame sklype, kurį jis nuomojasi iš valstybės nebūtų savavališkai kertami medžiai. Želdynų įstatymo 15 str. 2 d imperatyviai nurodyta, kad tik privačioje žemės valdoje galima savo nuožiūra kirsti nesaugotinus medžius. Todėl pagrįstai ieškovas teigia, kad iškirtus valstybiniame žemės sklype nesaugotinus medžius žalos faktas taip pat yra įrodytas. Vien ta aplinkybė, kad nesaugotiniems medžiams leidimas yra nereikalingas, nepašalina atsakovo atsakomybės už jų iškirtimą ir žalos atsiradimą aplinkai. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybiniame žemės sklype, kurio naudotojas yra atsakovas, iškirstas didelis kiekis medžių, kurių kelmų skesmenys yra pakankamai dideli, kas suponuoja išvadai, kad iškirsti seni, dideli medžiai, kurie papildė kraštovaizdį ir jų iškirtimas padarė žalą kraštovaizdžiui. Apklausti byloje liudytojai N. U., R. B., D. J., R. R. patvirtino medžių iškirtimo faktą. Apklaustas liudytoju T. L. byloje patvirtinno tą faktą, kad medžiai sklype buvo iškirsti, kai jis R. S. prašymu ketino minėtame sklype atlikti medžių kirtimą, tačiau to nepadarė, nes nuvykęs prie sklypo sutiko pareigūnus ir liepė jam važiuoti. Nurodė, kad medžius ketino kirsti dėl biokuro paruošimo. Todėl atsakovo prašymu apklaustas liudytojas nepaneigė to fakto, kad medžiai jau buvo iškirsti, kai jis ketino tai padaryti kito asmens prašymu.
Žalos dydis ieškovo paskaičiuotas vadovaujantis LR aplinkos apsaugos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“, atsižvelgus į medžių grupę, kamienų skersmenų diametrą, taip pat vadovaujantis LR aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika“.
Atsakovas iš esmės žalos dydžio neginčija ir neneigia, kad pateiktas paskaičiavimas neatitinka aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimų ar yra užaukštintas žalos dydis. Atsakovas tik teigia, kad žalos dydis yra neproporcingas tam faktui, jog žemės sklypas yra neprižiūrėtas, jame auga ne tik medžiai bet ir krūmokšniai, kurie tikrai nedaro gražesnio kraštovaizdžio. Teismas neprieštarauja atsakovo teiginiui, kad sklypas nėra tvarkomas, tačiau tai nereiškia, kad jame galima daryti kas tik šauna į galvą, nepasirūpinus atitinkamais leidimais ir nesuderinus sklypo tvarkymo darbus su atitinkamomis institucijomis ar nesuderinus su valstybinio sklypo savininku (valstybe), šiuo atveju Nacionaline žemės ūkio tarnyba, kuri patikėjimo teise valdo valstybės turtą – valstybinius žemės sklypus. Žalos dydis paskaičiuotas pagal tuos įkainius, kurie patvirtinti ir yra galiojantys, todėl nėra pagrindo teigti, kad žalos dydis yra neproporcingas ar panašiai.
Atsakovas taip pat prašo mažinti priteistinos žalos dydį, nes šiuo metu jis yra bedarbis, tačiau negali būti registruotas darbo biržoje, nes turi įregistravęs ūkininko ūkį. Jo žmonos pajamos taip pat nėra didelės ir šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Teismas mano, kad pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį nėra. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad šeima turi nekilnojamojo turto, kurį valdo, abu yra įregistravę ūkininko ūkius, iš kurių taip pat gauna pajamas, turi keturias transporto priemones, iš kurių viena įgyta tik 2017-07-20, t.y. jau esant paskaičiuotam žalos dydžiui ir ginčui teisme, motociklas įgytas taip pat esant žalai -2017-04-03, kuris nėra pirmo būtinumo daiktas, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas gyvena tik iš gaunamo darbo užmokesčio ar yra išlaikomas sutuoktinės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas pats kurį laiką vadovavo Nacionalinei žemės tarnybai, todėl jam kaip valstybės pareigūnui dirbančiam toje srityje turėjo būti žinoma kaip galima disponuoti išsinuomotu valstybiniu žemės sklypu, ką jame galima daryti ir ko negalima. Ta aplinkybė, kad išsinuomotas sklypas yra toli nuo jo gyvenamosios vietos, nešalina jo atsakomybės už sklypo tinkamą eksploataciją. Be to, iš paties atsakovo pateiktų žemės sklypo fotonuotraukų matyti, kad sklypas yra apaugęs medžiais, kurie kraštovaizdį tik gražina ir iš pateiktų fotonuotraukų nematyti, kad sklypas būtų apleistas ir neprižiūrimas. Atlikus daugiau nei 200 medžių iškirtimą, kraštovaizdis tikrai pasikeitė ir tai nesuteikia grožio.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašydamas mažinti priteistą sumą, prašė jos mokėjimą išdėstyti maksimaliam terminui. Koks tas maksimalus terminas pagal atsakovą neaišku, nes jis nenurodė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad priteistina suma nėra maža, atsižvelgiant į šeimoje augančių dviejų nepilnamečių vaikų interesus ir jų teise būti pilnai aprūpintiems bei ugdomiems, atsižvelgiant į sąžiningumo bei teisingumo principus, teismas mano tikslinga žalos mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui mokant kas mėnesį lygiomis dalimis. (CPK 284 str. )
Ieškovas taip pat prašė priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Prašymas pagrįstas CK 6.210 str. Atsakovas turėjo pareigą atlyginti žalą valstybei, todėl pagrįstas reikalavimas priteisti palūkanas nuo priteistinos žalos dydžio, kurios gera valia atsakovas neatlygino.
Priimtinas ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimo (32852,50 Eur) ir toje dalyje byla nutrauktina.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos, augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas. Viešajam interesui aplinkos apsaugos srityje užtikrinti valstybės yra įsteigtos specialios institucijos. Viena iš tokių valstybės įstaigų - Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuris pagal Aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. D1-55 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 2 punktą tik vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir užtikrina teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje. Nuostatų 12.2 punktas suteikia departamentui teisę atstovauti valstybės interesus teismuose. Todėl šis departamentas tik atstovauja valstybei, ir ieškinį padavęs gali turėti tik procesinį, bet ne materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl teismas pažymi, kad neteisėtai iškirtus medžius, žala yra padaroma gamtai, t. y. visai visuomenei. Todėl materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi ne valstybės institucija, o valstybė. Tai reiškia, jog šioje byloje ieškovu procesine prasme yra Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas, o ieškovu materialiąja prasme Lietuvos valstybė, kuriai ir turi būti priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).
Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Pagal turtinį reikalavimą ieškovas būtų turėjęs sumokėti 370 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinas 370 Eur žyminis mokestis valstybei.
Atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą yra įmokėjęs 80 Eur avansą už liudytojų iškvietimą. Kadangi apklausti liudytojai nepateikė prašymų išlaidoms apmokėti, 2017-08-01 mokėjimo nurodymu Nr. 1112 sumokėtas 80 Eur dydžio avansas grąžintinas D. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš D. K. 16 426,50 Eur(šešiolika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 50 euro centus ) žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 16426,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos(2017-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 370 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priimti atsisakymą nuo ieškinio dalies, t.y. 32 852,50 Eur ir toje dalyje bylą nutraukti.
Išdėstyti sprendimo vykdymą dviems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant kas mėnesį žalos atlyginimą lygiomis dalimis iki visiškos žalos ir palūkanų atlyginimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.