Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji K. S. (toliau-kaltinamoji) kalta dėl eismo įvykio neprisipažino ir teisme paaiškino, kad palaiko savo aprodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad 2017-06-18, apie 5.52 val., vairavo automobilį Mazda 323, valstybinis N r. (duomenys neskelbtini). ir važiavo keliu „(duomenys neskelbtini) s. Vežė į darbą R. B. ir

P. B.. R. B. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o P. B. sėdėjo ant galinės sėdynės. Buvo šviesu, švietė saulė. Kelio danga buvo sausas asfaltas. Važiavo apie 77 km/h greičiu. Priekyje jokie automobiliai nevažiavo. Per kairės pusės atgalinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo iš paskos važiuojantį automobilį, iki kurio buvo apie 10 m atstumas. Šis automobilis važiavo dideliu greičiu, kadangi greitai artėjo link jos automobilio. Ji važiavo savo eismo juosta arčiau kelio dešinio krašto. Netrukus priekyje pamatė pro priekinį stiklą iš dešinės pusės skrendantį paukščiuką, dėl ko išsigando, sudrebėjo rankos ir ji vairą šiek tiek pasuko į kairę pusę, tačiau į priešpriešinio eismo juostą neišvažiavo ir toliau važiavo savo eismo juosta. Tuo pat momentu matė, kaip jos automobilį iš kairės pusės lenkė baltos spalvos mikroautobusas, kuris iš kairės pusės greitai suko į dešinę pusę prieš jos automobilį, kirto jos važiavimo krypties važiuojamąją dalį ir dešinėje pusėje nuvažiavo į laukus. Kai mikroautobusas nuvažiavo į laukus, jos eismo juosta buvo tuščia, todėl ji automobilio nestabdė. Per salone esantį atgalinio vaizdo veidrodėlį matė, kad dešinėje kelio pusėje esančiame lauke mikroautobusas pradėjo verstis. Tai matydama pavažiavo į priekį ir automobilį sustabdė. Sustojusi pamatė, kad mikroautobusas buvo apsivertęs kelio važiuojamojoje dalyje. R. B. išlipo ir nuėjo prie apsivertusio mikroautobuso. Iš mikroautobuso išlipo moteris, su kuria R. B. kalbėjosi. Jai buvo šokas ir ji iš automobilio nelipo. Vėliau išlipo. Mikroautobuso vairuotoja kalbėjo, kodėl jai taip atsitiko. R. B. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Eismo įvykio metu automobilių kontakto nebuvo. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad mikroautobuso vairuotoja išsigando jos automobilio manevro, nes įvykio vietoje jos klausė, kodėl ji tyčia norėjo užkirsti kelią. Mano, kad vairuotoja mikroautobuso nesuvaldė dėl didelio greičio (t. 1, b.l. 48-49, 96-99).

Nukentėjusioji J. O. (toliau-nukentėjusioji) parodė, kad 2017-06-18. apie 5.52 val., vairavo automobilį Renault Trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir keliu „(duomenys neskelbtini) vienkiemio važiavo į (duomenys neskelbtini) turgų prekiauti daržovėmis. Kelio danga buvo sausas asfaltas. Buvo šviesu, giedra. Važiavo apie 85 km/h greičiu su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Eismas buvo neintensyvus. Priekyje ta pačia kryptimi važiavo raudonos spalvos lengvasis automobilis Mazda su klevo ženklu. Pravažiavusi sankryžą į (duomenys neskelbtini) kaimą, įkalnėje pamatė, kad kelias priekyje yra tuščias, įjungė kairio posūkio signalą ir pradėjo lenkimo manevrą. Prieš lenkimą padidino greitį ir išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą pamatė, kaip galinė dalis automobilio Mazda jai prieš pat priekį atsirado, automobilis Mazda kirto baltos spalvos juostą, posūkio nerodė. Tam, kad išvengti susidūrimo, ji pasuko į kairę, stengiasi visomis jėgomis išvengti avarijos. Kai pasuko į kairę, ten asfaltas ir šalia eina žvyrkelis, pateko jos automobilio ratai į žvyrkelį, automobilį pradėjo nešioti, bandė išsilyginti mašiną, bet automobilį nuvarė į dešinę, ten ji apsisuko nežino, kiek kartų ir išnešė vėl į kairę pusę kelio , o po to kelyje apsivertė. Kontakto su Mazda automobiliu nebuvo. Verčiantis automobiliui jai lūžo kairės rankos 3-as ir 4-as pirštai. Įvykio vietoje Mazda automobilio vairuotojos paklausė, kodėl ši taip pasielgė, t.y. lenkiant pasuko į kairę pusę. Ši atsakė, kad prieš automobilį skrido paukščiukas (t. 1, b.l. 26, 91, 99-102).

Liudytojas P. B. (P. B.) parodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad 2017-06-18. apie 5.52 val. automobiliu Mazda 323, kurį vairavo K. S., važiavo keliu „(duomenys neskelbtini)“ į darbą iš Vilniaus r. D. K. k. į (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės dešinėje pusėje. Ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo jo brolis R. B.. Buvo šviesu, švietė saulė. Kelyje buvo 2 eismo juostos, po vieną eismo juostą kiekviena važiavimo kryptimi. Kokiu greičiu važiavo, nežino. Kelias buvo tuščias, prieš juos kiti automobiliai nevažiavo. Jie važiavo vienodu greičiu. Važiuodamas kelio nestebėjo ir iš paskos važiavusio automobilio nematė. Nematė ir nepajautė, kad jų automobilis pasuko į kairę. Kaip juos lenkė iš paskos važiavęs automobilis, nematė. Pamatė, kad prieš jų automobilio priekinę dalį vertėsi baltos spalvos Renault markės automobilis. Atstumas nuo jų automobilio iki priekyje besiverčiančio automobilio buvo apie 3-4 m. K. S. pristabdė automobilį, bet nesustojo ir panašiu greičiu savo eismo juosta važiavo į priekį, o automobilis Renault tuo metu dešinėje kelio pusėje vertėsi ir netrukdė jiems pravažiuoti. Kontakto tarp automobilių nebuvo. Automobilis Renault apsivertęs ant stogo liko gulėti kelio priešpriešinio eismo juostoje, priekine dalimi link (duomenys neskelbtini). Pavažiavę į priekį apie 20 m. jie sustojo. Išlipęs priėjo prie apsivertusio automobilio, kurio vairuotoja pati išlipo iš automobilio. Atvykusiems pareigūnams parašė paaiškinimus. Įvykio vietoje K. S. pareigūnams sakė, jog pasuko į kairę, kad nepartrenktų skrendančio paukščio. Jis pats jokio paukščio nematė (t. 1, b.l. 38-39, 93, 101-102).

Liudytojas R. B. (R. B.) parodė, kad 2017-06-18. apie 5.45 val., automobiliu Mazda 323, kurį vairavo K. S. važiavo į (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Buvo šviesu, giedra, saulė švietė, asfaltas buvo sausas. Jis kelio nestebėjo, o žiūrėjo į mobilaus telefono ekraną. Iš paskos atvažiuojančio automobilio nematė ir negirdėjo. Staiga pajuto automobilio judesį į kairę, pakėlė akis, pamatė, kaip juos iš kairės pusės lenkė baltos spalvos Renault Trafic markės automobilis, kuris juos aplenkęs 5-10 metrų atstumu įvažiavo į jų eismo juostą, nuvažiavo į dešinėje kelio pusėje esančią pievą ir pradėjo verstis. Kai Renault automobilis nuvažiavo į pievą, jie tuo metu nestabdydami važiavo tiesiai. Renault automobilis besiversdamas atsirado kelio važiuojamojoje dalyje. Kontakto tarp automobilių nebuvo. Pavažiavę į priekį apie 60-80 m. jie sustojo. Kai jis paklausė K. S., kas atsitiko, ši pasakė, kad į kelią išskrido paukštis ir ji staigiai pasuko į kairę. Kiek ji buvo pasukusi į kairę, jis nematė, tik pajautė, kad automobilis pakeitė šiek tiek judėjimo kryptį. Jis pats jokio paukščio nematė. Išlipęs iš automobilio nuėjo prie apsivertusio automobilio, vairuotoja iš Renault automobilio išlipo pati. Jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie eismo įvykį (t. 1, b.l. 41-42, 92, 102-104).

Liudytojas V. S. (V. S.) parodė, kad jis yra kaltinamosios tėvas. 2018-07-16 apie 6 val. gavo skambutį iš dukros apie eismo įvykį. Atvyko iškart į vietą, kelių policijos dar nebuvo, nukentėjusioji jau buvo išvežta į ligoninę, buvo jaunimas, kuris važiavo, buvo nukentėjusiosios vyras, kuris grasino, kad susidoros, ir nukentėjusiosios sūnus, kuris aiškino, kad dirba prokuratūroje. Po to, kai atvyko policija, viską surašė, sužymėjo eismo įvykį, viską parašė. Po to grįžo į įvykio vietą, padarė nuotraukas. Aiškiai matėsi, jog stabdymo žymių nebuvo. Jo manymu, kiekvienam aišku, jog jeigu atsiranda kliūtis priekyje, reikia stabdyti. Mikroautobuso stabdymo kelio nebuvo. Matyti, jog užvažiavo ant kelkraščio. Prašo prijungti nuotraukas prie bylos ir prašo, kad būtų paskirta ekspertizė. Sprendžiant iš to, kiek kartų mašina apsivertė, tai turėjo būti labai didelis greitis. Dukra praktiškai tą patį, kas ir yra parašyta kaltinamajame akte, pasakojo jam, o būtent, kad pastebėjo greitai atvažiuojančią mašiną per veidrodėlį, kai buvo lenkimas, pastebėjo paukštį ir buvo nežymus manevras, jokios ištisinės linijos ji nekirto ir neišvažiavo į priešpriešinę juostą, tiesiog išvažiavo mikroautobusas priešais ją ir vertėsi tris kartus, o ji sustojo tam, kad suteikti pagalbą. Kontakto jokio nebuvo tarp automobilių (t. 1, b.l. 122, 124-125).

Liudytojas A. G. parodė, kad palaiko savo tarnybinį pranešimą ir papildomai parodė, kad pamenu tik, kad dvi moterys buvo ir „Mazdą“ automobilį vairavusi mergina minėjo, kad ją išgąsdino ar tai paukštis, ar tai žvėris ir dėl to ji užkirto kelią. Įvykio dieną dirbo Vilniaus miesto teritorijoje, bet kadangi prieš darbo pabaigą keitėsi pamaina, tai jiems ir į rajoną teko važiuoti. Eismo įvykio vietą fotografavo kelių policija. Mes tiesiog apsaugojo įvykio vietą ir iškvietė kelių policiją. Paaiškinimų iš eismo įvykyje dalyvavusių asmenų jis neėmė, nes nukentėjusiąją, kiek pamena, iškart išvežė greitoji. Pamena tik, kad autobusiuke tikrai tik viena moteris važiavo. Vizualiai kelią apžiūrėjo, dėl stabdymo žymių – tikrai neprisimina, bet matėsi tikrai autobusiuko kryptis, kaip jį po kelią nešiojo. Tarnybinį pranešimą surašė iš K. S. žodžių. „suktelėjimas“ suprantamas kaip nedidelis pasukimas, bet kartais užtenka ir tokio pasukimo, kad įvyktų eismo įvykis. Sąlygos buvo geros, saulė švietė, kelias buvo asfaltuotas (t. 1, b.l. 5, 130, 133-134).

Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad įvykio dieną vykdė vyriausiojo patrulio pareigas. Budėtojas nusiuntė į įvykį, atvyko į įvykį su M. U.. Buvo du automobiliai, vienas „Mazda“, o apvirtęs – „Renault“ mikroautobusas. Su mikroautobuso vairuotoja tikrai nebendravo, tik su lengvojo automobilio vairuotoja. Jis su nukentėjusiąja nebendravo, nes kai atvyko jos jau nebuvo. Paaiškinimą rašė į kelių policiją atvykusi vairuotoja lengvojo automobilio. Jie nubraižė įvykio vietos schemą, nufotografavo ir grįžo į kelių policiją. Eismo įvykio vietoje buvo „Renault“ automobilio padangų žymės, tai reiškia toje vietoje arba stabdė, arba pradėjo slysti. Automobilio „Renault“ vairuotoja su automobiliu buvo išvažiavusi į priešingą pusę ir tuo pačiu išvažiavusi į kelkraštį. ,,Renault“ automobilio vairuotoja arba stabdė staigiai, arba nesuvaldė, kadangi asfaltas ir žvyrkelis stabdė skirtingai, ratai kažkur prasisuko, ją užmetė į kairę, ji šioje vietoje 26 metrų atstumu nuo užnešimo nuvažiavo į dešinį kelkraštį, čia greičiausiai vertėsi, tada nuo lauko išvažiavo atgal į kelią. Kaltinamoji teigė, kad ji nekirto priešingos eismo juostos, tačiau nepamena ar įvykio vietoje, ar jau kelių policijoje tai sakė, bet tai yra tiesa, nes ant jos automobilio nebuvo jokių žymių ar įlenkimų (t. 1, b.l. 131, 134-135).

Liudytojas M. U. parodė, kad kiek pamena, įvykio vietoje apsivertė mikroautobusas „Renault“, kitas automobilis buvo „Mazda“. Abi transporto priemonės važiavo link Nemenčinės. Jiems atvykus „Renault“ vairuotojos nebuvo, ji jau buvo išvežta į ligoninę. Bendravo su „Mazda“ vairuotoja, kiek suprato iš jos paaiškinimo, lenkė ją dideliu greičiu „Renault“, ir tuo pačiu metu jai iššoko ar tai žvėris, ar tai paukštis ir ji šiek tiek pasuko į kairę, bet teigė, kad nebuvo išvažiavusi į priešingą eismo juostą. Kontakto, kiek pamena, tarp tų automobilių nebuvo. Kiek pamena buvo giedra. Kelio danga buvo sausa, asfaltuota, tiesus kelio ruožas, vingio nebuvo ten. Jeigu būtų buvę kažkokie kelio ženklai, tai būtų pavaizduota schemoje. Jeigu būtų buvę stabdymo žymių, būtų užfiksuota schemoje. Tas „Renault“ automobilis, kiek suprato, išvengdamas susidūrimo išvažiavo į kelkraštį. Schemoje pavaizduota, kad „Renault“ automobilis eina ant lenkimo ir po to, nuvažiuoja, nesuvaldo automobilio, į dešinę ir ten vertėsi. Nuotraukas įvykio vietoje buvo daromos. Jeigu nebūtų sužalojimų, tai būtų buvęs administracinis nusižengimas. Gedimų jokių nepastebėjo ir kontakto tarp automobilių nebuvo (t. 1, b.l. 132, 135-136).

Vyriausiasis ekspertas V. M. parodė, kad jis surašė aktą ir ją palaiko. Techniniu požiūriu įvykį sąlygojo nukentėjusiosios veiksmai. Taip pat sąlygojo automobilio „Mazda 323“ vairuotojos veiksmai. Pagrindinė sąlyga nebuvo sprendžiama, gali būti, kad abiejų dalyvių veiksmai sąlygojo eismo įvykį. Gali būti, kad bet kuriuo atveju nukentėjusiosios veiksmai buvo viena iš sąlygų kilti eismo įvykiui. Kito automobilio vairuotojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį, sąlygojo techniniu požiūriu įvykį. Jei į kairę manevruodama buvo išvažiavusi, į priešpriešinę pusę, taip sudarė kliūtį lenkiančiam vairuotojui. Atliekant ekspertizę buvo apskaičiuota, kad dešinėje kelio pusėje pradėjo formuotis pėdsakai, kad kairėje pusėje susiformavo, kai automobilis judėjo dešinėje, dėl to ratai praslydo. Orientacinis judėjimo greitis buvo gautas iš tų duomenų, kurie užfiksuoti įvykio vietoje. Negalima buvo atkurti, kokiu kampu pasisukęs automobilis, slydimo žymių, formavimosi metu kokį atstumą, kiek čiuožė ant stogo. Jei tinkamai būtų užfiksuota greitis, gali būti, kad tiksliau būtų užfiksuota, trūksta pėdsakų ilgio formos. Slydimo žymių dešinėje kelio pusėje turi būti formuojama. Užfiksuota dvi slydimo žymės, fotografijoje dešinėje kelio pusėje daugiau pėdsakų. Būtų galima atkurti geometrinę formą, automobilio judėjimo trajektoriją, kokiu kampu automobilis būtų pasisukęs. Būtų galima parinkti tikslesnę lėtėjimo reikšmę, tiksliai greitį automobilio paskaičiuoti prieš prarandant automobilio stabilumą. Netinkamai užfiksuoti pėdsakai, fotografijose daugiau pėdsakų, o eismo įvykio plane užfiksuoti tik du. Vaizdas fotografijose su pėdsakais schemoje nesutampa. Nėra pagrindo teigti, kad įvykis įvyko dėl greičio. Nenustatyta, kad greitis buvo viršijamas. Kai greitis viršytas, pėdsakai gerokai ilgesni būna. Kaltinamosios nurodytas manevravimas galėjo turėti įtakos, tačiau jis negali atkurti automobilio „Mazda 323“ judėjimo trajektorijos ir pasakyti, ar buvo išvažiavęs į kairę pusę, ar nebuvo. Negali pasakyti, ar kliūtis lenkiančiam automobiliui buvo sudaryta. Nėra duomenų, ar vyko manevravimas į kairę ir ar buvo kliūtis. Kai automobiliai nesusiduria, negalima apskritai nagrinėti bendro automobilių judėjimo vienas kito atžvilgiu. Negalima atlikti eismo įvykio matematinės analizės. Ar sustabdyti automobilį ar suvaldyti– priklauso nuo vairuotojo gebėjimo valdyti transporto priemonę. Automobilio „Renault“ vairuotojai, kai prarado stabilumą, reikėjo nieko nedaryti, o šiaip prievolė važiuoti kelio važiuojamąja dalimi ir valdyti transporto priemonę. Kai iškyla grėsmė, buvo sudaryta kliūtis, prievolė – stabdyti automobilį arba kliūtį saugiai apvažiuoti. Stabdymas – pirminis veiksmas, kai iškyla grėsmė eismo saugumui. Advokato D. S. 2019-04-18 prašymas jokios įrodomosios reikšmės neturi, nes jame padarytas eksperimentas atliktas neatsižvelgiant į automobilio „Mazda 323“ trajektorijos judėjimą ir jos išdėstymą važiuojamoje dalyje. Tokia trajektorija ir toks išdėstymas nenustatytas, nes abu automobiliai nesusidūrė (t . 2, b.l. 25-27).

Iš valstybės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados matyti, kad eismo įvykio metu J. O. buvo blaivi, jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (VTMT toksikologijos laboratorijos 2017-06-19 specialisto išvada Nr. T-A 6052/2017 (01) (t. 1, b.l. 24).

Eismo įvykio metu K. S. buvo blaivi (t. 1, b. l. 5-7, 107, 117-119).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo ir pridėtų dokumentų matyti, kad VTMT teismo medicinos specialistas J. M. Paliulis, apžiūrėjęs J. O., gim. (duomenys neskelbtini) VšĮ „Respublikinė Vilniaus Universitetinė ligoninė“ asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir rentgeno nuotraukas CD Nr. 1277, padarė išvadą, kad J. O. nustatyti sužalojimai - kairės plaštakos 3-o ir 4-o pirštų galinių pirštakaulių lūžiai ir muštinė apatinės lūpos žaizda ir smakro nubrozdinimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 30).

Papildomieji duomenys apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos planas ir nuotraukos bei foto medžiagos, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kilometras. Apgadintas keleivinis automobilis „Renault Trafic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja J. O. apgadinti priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, užpakalinis stiklas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, šoninis užpakalinis kairės pusės stiklas, šoninis užpakalinis dešinės pusės stiklas, stogas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas radiatoriaus grotelės, kuro bako dangtelis, priekinė pakaba. (t.1, b. l. 8-11, 18,107, 117, 120, 137,145-155, 158).

Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole pažymėta, kad transporto priemonė ,,Mazda“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesugadinta, kontaktų tarp automobilių nebuvo, techninė apžiūra atlikta, bet šios priemonės draudimas negalioja (1 t., b.l. 13-17).

Ekspertizės akte 2019-02-01 Nr. 11-2205(18) (toliau-aktas) aprašomojoje dalyje nurodoma, kad sprendžiant iš nustatytų aplinkybių, eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilis „Renault Trafic“, vairuojamas J. O., kairės pusės ratais užvažiavo ant kairiojo kelkraščio. Grąžindama automobilį į važiuojamąją dalį J. O. jo nesuvaldė. Sugražintas į važiuojamąją dalį automobilis judėjo įstrižai iš kairės į dešinę. Nuslydęs nuo važiuojamosios dalies į dešinę automobilis ėmė suktis horizontalioje plokštumoje prieš laikrodžio rodyklę. Automobiliui judant dešiniuoju šonu į priekį, jis apvirto. Virstantis automobilis grįžo į važiuojamąją dalį ir judėjo įstrižai jos iš dešinės į kairę iki kol sustojo ant stogo ties jos kairiuoju kraštu.

Automobilio „Renault Trafic“ vairuotoja J. O. savo paaiškinimuose nurodė, kad lenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Mazda“. Beveik susiliginus su lenkiamo automobilio užpakaline dalimi, jo vairuotoja staigiai pasuko į kairę, į priešpriešinio eismo juostą. Vengdama susidūrimo J. O. pasuko į kairę ir įvažiavo į kairį kelkraštį. Automobilį sumėtė, jis tapo nevaldomas ir apvirto (t. 1, b.l. 184).

Automobilio „Mazda 323“ vairuotoja K. S. nurodė, kad važiavo apie 77 km/h greičiu dešine eismo juosta. Pamačiusi iš dešinės skridusį paukštį, suktelėjo vairą į kairę. Į priešpriešinio eismo juostą įvažiavusi nebuvo.

Matyti, kad eismo įvykio dalyviai nurodė skirtingas aplinkybes: J. O. nurodė, kad lenkiamasis automobilis „Mazda 323“ buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, o pastarojo vairuotoja K. S. nurodė, kad manevravo važiuojamosios dešinės važiuojamosios juostos ribose ir į priešpriešinio eismo juostą įvažiavusi nebuvo. Kadangi transporto priemonės nesusidūrė, ekspertinio tyrimo metodais negalima nustatyti, ar lenkiamojo automobilio „Mazda 323“ vairuotoja buvo įvažiavusi į važiuojamosios dalies kairę pusę taip sudarydama kliūtį lenkiančiojo automobilio „Renault Trafic“ judėjimui. Savo ruožtu dėl šios priežasties negalima nustatyti, kurios iš eismo įvykio dalyvių veiksmai techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą jam kilti.

Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Renault Trafic“ vairuotojos J. O. veiksmai - iš dalies įvažiavo į kairį kelkraštį, grąžindama savo variuojamą transporto priemonę į važiuojamąją dalį jos nesuvaldė, dėl to nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Aprašyti J. O. veiksmai techniniu požiūriu yra nepriimtini.

Jeigu automobilio „Mazda 323“ vairuotoja K. S. manevruodama sudarė kliūtį lenkiančiajam automobiliui „Renault Trafic“, vairuojamam J. O., tuo sukeldama grėsmę eismo saugumui, jos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Prieš eismo įvykį susidariusiomis aplinkybėmis automobilio „Renault Trafic“ vairuotoja privalėjo važiuoti kelio važiuojamąja dalimi, o iškilus grėsmei eismo saugumui, stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę suvaldydama ją. Automobilio „Mazda 323“ vairuotoja K. S. privalėjo netrukdyti lenkiančiojo automobilio „Renault Trafic“ vairuotojai J. O. užbaigti numatytą lenkimo manevrą.

Akte duota tokia išvada:

1. Tyrimui pateiktoje medžiagoj nėra jokių duomenų, kad automobiliai „Mazda 323 ir „Renault Trafic“ prieš eismo įvykį turėjo kokių nors gedimų, kurie galėjo turėti įtakos jo kilimui.

2. Negalima nustatyti, kurios iš eismo įvykio dalyvių veiksmai techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą jam kilti. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą automobilio ,,Renault Trafic“ vairuotojos J. O. veiksmai - iš dalies įvažiavo į kairį kelkraštį, grąžindama savo vairuojamą transporto priemonę į važiuojamąją dalį jos nesuvaldė, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.Jeigu automobilio „Mazda 323“ vairuotoja K. S. manevruodama sudarė kliūtį lenkiančiajam automobiliui „Renault Trafic“, vairuojamam J. O., tuo sukeldama grėsmę eismo saugumui, jos veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

3. Automobilio „Renault Trafic“ vairuotoja J. O. privalėjo važiuoti kelio važiuojamąja dalimi tokiu greičiu, kad galėtų suvaldyti savo vairuojamą transporto priemonę. Automobilio „Renault Trafic“ vairuotojos J. O. veiksmams galėjo turėjo įtakos lenkiamojo automobilio „Mazda 323“ vairuotojos K. S. veiksmai - manevravimas į kairę. Automobilio „Renault Trafic“ vairuotojos J. O. veiksmai - iš dalies įvažiavo į kairį kelkraštį, grąžindama savo variuojamą transporto priemonę į važiuojamąją dalį jos nesuvaldė, dėl to nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini.

4. Automobilio „Renault Trafic“ vairuotojos J. O. veiksmai - iš dalies įvažiavo į kairį kelkraštį, grąžindama savo variuojamą transporto priemonę į važiuojamąją dalį jos nesuvaldė, dėl to nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

5. Automobilio „Renault Trafic“ vairuotoja privalėjo važiuoti kelio važiuojamąja dalimi, o iškilus grėsmei eismo saugumui, stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę suvaldydama ją. Automobilio „Mazda 323“ vairuotoja K. S. privalėjo netrukdyti lenkiančiojo automobilio „Renault Trafic“ vairuotojai J. O. užbaigti numatytą lenkimo manevrą.

6. Jeigu automobilio „Mazda 323“ vairuotoja K. S. manevruodama sudarė kliūtį lenkiančiajam automobiliui „Renault Trafic“, vairuojamam J. O., tuo sukeldama grėsmę eismo saugumui, jos veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

7. Automobilio „Renault Trafic“ vairuotojos J. O. veiksmai - iš dalies įvažiavo į kairį kelkraštį, grąžindama savo variuojamą transporto priemonę į važiuojamąją dalį jos nesuvaldė, dėl to nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Jeigu automobilio „Mazda 323“ vairuotoja K. S. manevruodama sudarė kliūtį lenkiančiajam automobiliui „Renault Trafic“, vairuojamam J. O., tuo sukeldama grėsmę eismo saugumui, jos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini.

8. Prieš pat įvykio vietoje užfiksuotų slydimo žymių formavimąsi pradžią orientacinis automobilio „Renault Trafic“ judėjimo greitis buvo 83 km/h.

9. Automobilis „Renault Trafic“, vairuojamas J. O., kairės pusės ratais įvažiavo į kairį kelkraštį. Vėliau vairuotoja grįžo atgal ant kelio važiuojamosios dalies pasukdama automobilį dešiniau. Toliau automobilis „Renault Trafic“ judėjo įstrižai kelio iš kairės į dešinę. Įstrižai kelio važiuojamosios dalies iš kairės į dešinę judantis automobilius „Renault Trafic“ prarado judesio stabilumą (šoninio slydimo pėdsakai pradėjo formuotis, kai automobilis iš dalies važiavo važiuojamąja dalimi) ir ėmė suktis horizontalioje plokštumoje prieš laikrodžio rodyklę. Nuslydęs nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę besisukantis automobilis „Renault Trafic“ judėjo dešiniuoju šonu į priekį pakol apvirto per dešinį šoną. Virstantis automobilis judėjo įstrižai važiuojamosios dalies iš dešinės į kairę iki kol sustojo ties važiuojamosios dalies kairiuoju kraštu. Negalima atkurti automobilio „Mazda 323“ judėjimo trajektorijos.

Virstantis automobilis grįžo į važiuojamąją dalį ir judėjo įstrižai jos iš dešinės į kairę iki kol sustojo ant stogo ties jos kairiuoju kraštu.

14. Negalima nustatyti ar pasukdama į kairę automobilio „Mazda 323“ vairuotoja K. S. įvažiavo į kelio važiuojamosios dalies (t. 1, b.l. 179-86).

Bylos nagrinėjimo teisme teismas vertino ir kitus byloje surinktus įrodymus (t.1, b.l. 4, 12, 19-22, 33-36, 159, t. 2, b.l. 7-22, 23-25).

Kaltinamoji atiduota teismui kaltinant ją tuo, kad vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

V. K. eismo taisyklių 9., 18., 101., 119., 127., 134. punktais (toliau-KET) nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus.

Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

KET 101. punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 119. punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

K. S. kaltinama neatsargiais veiksmais pažeidusi KET 101. ir 119. punktų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad vairuotojas prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams ir, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą, kurio metu nukentėjusiajai J. O. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.