- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-552-891/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30308-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis
- Kaltinamasis
- K. S.
- Nukentėjusysis
- J. O.
- Advokatai
- Darius Sauliūnas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. O. įgaliotojo atstovo advokato D. Sauliūno (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. išteisinta dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, nenustačius, kad jos veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos 123,64 € civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. K. S. buvo kaltinama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį tuo, kad vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai J. O. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: ji, 2017 m. birželio 18 d., apie 5.52 val., Vilniaus r., kelio Nr. 5215 Nemenčinė-Sužionys-Jonėnai 1,3 kilometre, vairuodama automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis, transporto priemonė) ir važiuodama nuo Didžiųjų Kabiškių k. link Nemenčinės pasirinktu greičiu, pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 ir 119 punktų reikalavimus, nevažiavo arčiau kelio dešiniojo krašto, o įvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, prieš tai neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, sudarė netikėtą kliūtį ją lenkusiam ir į priešingos krypties eismo pusę įvažiavusiam automobiliui „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam J. O., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri, vengdama susidūrimo, užvažiavo ant kairiojo kelkraščio, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio dešinėje pusėje ir apsivertė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. O., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
2. Skundžiamu nuosprendžiu K. S. išteisinta nenustačius, kad jos veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas sprendė, kad eismo įvykio kilimą lėmė ne K. S., o nukentėjusiosios J. O. veiksmai, nes prieš eismo įvykį susidariusiomis aplinkybėmis ji, vairuodama automobilį „Renault Trafic“, privalėjo važiuoti kelio važiuojamąja dalimi, o iškilus grėsmei eismo saugumui pirmiau stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę suvaldydama ją. Be to, pažymėjo, kad kaltinimas yra paremtas tik prielaidomis, nes nepašalinti prieštaravimai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios parodymų, neįrodyta, kad eismo įvykio, kai nukentėjusioji vairuodama automobilį lenkė kaltinamosios vairuojamą automobilį, o kaltinamoji manevruodama į kairę dėl iš išorės pasirodžiusio paukščio sudarė kliūtį nukentėjusiosios vairuojamam automobiliui.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios J. O. įgaliotasis atstovas advokatas D. Sauliūnas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo K. S. pripažinti kalta padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šio prašymo netenkinus prašo pašalinti iš skundžiamo nuosprendžio tuos motyvus, pagal kuriuos eismo įvykio kilimą lėmė būtent nukentėjusiosios J. O. veiksmai (2019 m. birželio 7 d. nuosprendžio 9 lapo paskutinė pastraipa ir 10 lapo pirmoji pastraipa).
4. Apeliantas nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su teismo motyvais, išdėstytais nuosprendyje. Nors teismas nurodo, jog nuosprendis negali būti paremtas spėjimais ir prielaidomis, tačiau pats ir remiasi spėjimais nustatydamas, kad būtent nukentėjusiosios veiksmai lėmė eismo įvykį. Teismas konstatuoja, kad byloje nebuvo įrodytos prielaidos, kad kaltinamajai manevruojant į kairę buvo įvažiuota į priešingos krypties eismo juostą ir sudaryta kliūtis nukentėjusiosios vairuojamam automobiliui. Pabrėžtina, kad teismas, be pačios kaltinamosios paaiškinimų, lygiai taip pat neturėjo ir jokių priešingų įrodymų, kad kaltinamoji iš tiesų nekirto skiriamosios juostos ir taip nesudarė kliūties nukentėjusiajai. Taigi vienos prielaidos neįrodymas negali reikšti priešingos prielaidos įrodymą. Teismo iškelta prielaida, kad nukentėjusioji stabdant automobilį galėjo išvengti susidūrimo, yra aiškiai nepagrįsta ne tik dėl to, kad aukščiau padaryta prielaida nebuvo įrodyta, bet ir dėl to, kad teismas, modeliuodamas situaciją, ją pateikia taip, tarsi veiksmas būtų statiškas, o nukentėjusioji būtų turėjusi pakankamai laiko priimti aiškų, tikslų ir racionalų sprendimą. Neįvertinama, kad veiksmas vyko prie 80 km/h greičio ir truko gal 2-3 sekundes, dėl ko yra praktiškai neįmanoma tiksliai ir teisingai reaguoti į avarinę situaciją. Galima būtų sutikti su teismu, kad stabdymas šiuo atveju būtų buvęs racionalus sprendimas, jeigu greitis būtų buvęs nedidelis. Vienintelis efektyvus būdas prie 80 km/h greičio lenkiančiajam išvengti susidūrimo su lenkiamuoju, dėl jo staigaus posūkio į kairę, yra trauktis nuo lenkiamojo kairėn, jeigu ten yra erdvės, nes taip akimirksniu padidėja atstumas nuo lenkiamojo, kuris pavojingai artėja prie lenkiančiojo, dėl ko išvengiama susidūrimo, ką nukentėjusioji šiuo atveju ir padarė, tai yra, ji, turėdama virš 20 metų vairavimo stažą, pasirinko saugesnį avarinės situacijos išvengimo manevrą. Bet kuriuo atveju, jeigu teismas nustatė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų neginčijamai nustatyti automobilių išsidėstymą kelyje, tai teismas niekaip negalėjo daryti kokių nors pagrįstų išvadų dėl nukentėjusiosios galimybių stabdyti automobilį ar atlikti kitokius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad eismo įvykio kilimą lėmė ne kaltinamosios, o nukentėjusiosios veiksmai.
5. Teigia, kad teismo išvada, jog nukentėjusiosios veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, dėl ko teismas sprendė, kad kaltinamosios veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnyje, būtinųjų požymių, buvo padaryta visiškai nepagrįstai, neįsigilinus į bylos aplinkybes, netinkamai taikant baudžiamosios teisės normas bei nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuota praktika. Pažymi, kad teismas visiškai nepagrįstai visus BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytus kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus susiaurino tik iki vieno įtariamo pažeidimo – galimo eismo skiriamosios juostos kirtimo, lyg ši vienintelė aplinkybė buvo būtina konstatuoti kaltinamosios neteisėtų veiksmų atlikimą. Atkreipia dėmesį, kad byloje akivaizdu (tą patvirtino ir pats teismas), kad kaltinamoji pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 18, 127 punktus, dėl ko konstatuotini nusikalstami veiksmai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Be to, nei vienas iš šių KET punktų nereikalauja, kad automobilis išvažiuotų į priešingą eismo kelio dalį. Taip pat byloje yra nustatytas kitas būtinasis BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – padariniai, kadangi nustatyta, jog nukentėjusiajai J. O. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau, apelianto manymu, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį padarė esmines klaidas vertindamas priežastinį ryšį tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių padarinių, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Skundžiamame nuosprendyje teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos praktikos. Nuosprendyje pirmiausia buvo padaryta esminė klaida nevertinant kiekvieno eismo dalyvio padaryto KET pažeidimo galimo priežastinio ryšio su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Teismas, pats pripažinęs, kad kaltinamoji K. S. pažeidė KET 9, 18, 127 punktus, visiškai nepagrįstai nevertino, kaip būtent šie kaltinamosios padaryti KET pažeidimai priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais padariniais. Nukentėjusiosios įsitikinimu, būtent šie kaltinamosios padaryti KET pažeidimai buvo būtina ir dėsninga priežastis eismo įvykio kilimui ir nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsiradimui. Būtent dėl kaltinamosios veiksmų pasukant staigiai į kairę, kai nukentėjusioji tuo metu atlikinėjo lenkimo manevrą, tokiu būdu sukeliant pavojingą situaciją, nukentėjusioji buvo priversta reaguoti, kaip to reikalauja KET 9 punktas. Jeigu K. S. nebūtų pažeidusi KET, tai yra nebūtų staigiu posūkiu į kairę sukėlusi pavojingos situacijos, J. O. nebūtų buvusi priversta atlikti jokių veiksmų, reaguojant į kaltinamosios veiksmus. Be to, atsižvelgiant į LAT praktiką, net jeigu būtų pagrindas konstatuoti J. O. KET pažeidimą, reaguojant į K. S., kuri sukėlė pavojingą situaciją, veiksmus, darytina išvada, kad būtent K. S. veiksmai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ir ji buvo pagrindinė, dėsninga padarinių sąlyga. Taip pat, akivaizdu, kad analogiškoje situacijoje, jeigu K. S. būtų laikiusis KET, nebūtų buvę jokios J. O. reakcijos į jos veiksmus bei nebūtų jokios galimybės nukentėjusiosios KET pažeidimui.
6. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo atveju konstatuotini ir būtinieji subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, būtent kaltė (neatsargumas), kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Kaltinamoji K. S. nenumatė, kad dėl jos manevro pasukant automobilį staiga į kairę pusę gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (K. S. J. O. atliekamą lenkimo manevrą pastebėjo dar iki staigiai pasukant vairą į kairę) ir savo asmenines savybes (buvo išlaikiusi „B“ kategorijos vairuotojo egzaminą, turėjo 7 mėn. stažą) galėjo ir turėjo tai numatyti.
7. Taip pat teigia, kad teismas ignoravo ir kitus K. S. padarytus KET pažeidimus, kurie sąlygojo eismo įvykio kilimą. Pažymi, kad kaltinamoji nesilaikė eismo įvykio metu, tai yra 2017 m. birželio 18 d. galiojusio KET 134 punkto, nustatančio, kad pradedantiesiems vairuotojams, <...>, leidžiama važiuoti <...> keliuose su asfalto ar betono danga ir kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu, kadangi 2017 m. gruodžio 12 d. duotais parodymais pati patvirtino, kad eismo įvykio metu buvo pradedančioji vairuotoja, taip pat, kad automobilį vairavo 77 km/h greičiu. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir liudytojas R. B., nurodydamas, kad kaltinamoji važiavo apie 70-80 km/h greičiu. Anot apelianto, šiuo atveju privalo būti daroma išvada, kad šis, nors ir nežymus greičio viršijimas prisidėjo prie eismo įvykio kilimo. Apeliantas skunde taip pat pateikia matematinius skaičiavimus, kurie, anot jo, įrodo, kad K. S., po manevro į kairę pusę, kirto eismo skiriamąją juostą, bei pažymi, kad jei K. S. būtų važiavusi leistinu greičiu, ji eismo skiriamosios juostos nebūtų kirtusi. Pabrėžia, kad teismas atsisakė taikyti iš esmės paprastą loginį ir matematinį metodą eismo skiriamosios juostos (ne)kirtimo galimybei patikrinti, nors šis metodas yra paprastas vidurinės mokyklos kurso lygio metodas, tam nėra būtinos specialios matematikos mokslo žinios. Anot apelianto, šis metodas patvirtina, kad K. S. nesilaikė KET 101 punkte nustatyto reikalavimo, tai yra prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio (sukliudė) kitiems eismo dalyviams.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. O., jos įgaliotasis atstovas advokatas D. Sauliūnas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o išteisintoji K. S. ir jos gynėjas advokatas V. Dovidaitis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusiosios J. O. įgaliotojo atstovo advokato D. Sauliūno skundas tenkintinas iš dalies.
9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su K. S. išteisinimu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, taip pat su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kad eismo įvykio kilimą lėmė būtent nukentėjusiosios J. O. veiksmai (2019 m. birželio 7 d. nuosprendžio 9 lapo paskutinė pastraipa ir 10 lapo pirmoji pastraipa).
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino K. S. dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė pakankamai motyvuotas išvadas, kad asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Visgi, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai nurodė, jog eismo įvykio kilimą lėmė nukentėjusiosios J. O. veiksmai, nes prieš eismo įvykį susidariusiomis aplinkybėmis ji, vairuodama automobilį „Renault Trafic“ privalėjo važiuoti kelio važiuojamąja dalimi, o iškilus grėsmei eismo saugumui pirmiau stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę suvaldydama ją. Šios skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu.
11. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pažymėtina, jog nusikalstamą veiką būtina įrodyti objektyviais, neginčytinais įrodymais, asmens kaltė negali būti grindžiama abejonėmis ir prielaidomis, o visos byloje esančios abejonės privalo būti vertinamos kaltinamo asmens naudai.
12. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje akivaizdu (tą patvirtino ir pats apylinkės teismas), jog K. S. pažeidė KET 9, 18, 127 punktus, taip pat, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai visus BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytus kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus susiaurino tik iki vieno įtariamo pažeidimo – galimo eismo skiriamosios juostos kirtimo. Kaip matyti iš K. S. pareikšto kaltinimo, ji buvo kaltinama pažeidusi ne apelianto nurodomus, bet KET 101 ir 119 punktus. Be to, jai būtent ir buvo reiškiamas kaltinimas, kad ji, pažeisdama minėtų punktų reikalavimus, nevažiavo arčiau kelio dešiniojo krašto, o įvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, prieš tai neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, sudarė netikėtą kliūtį ją lenkusiam ir į priešingos krypties eismo pusę įvažiavusiam automobiliui „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam J. O., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri, vengdama susidūrimo, užvažiavo ant kairiojo kelkraščio, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio dešinėje pusėje ir apsivertė. Taigi nagrinėjamu atveju byloje buvo būtina nustatyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tai yra, kad K. S. įvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, pažeisdama KET 101, kuris numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 119, kuris numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, punktų reikalavimus.
13. Nagrinėjamoje byloje eismo įvykio dalyviai, tai yra išteisintoji K. S. ir nukentėjusiąja pripažinta J. O., nurodė skirtingas esminę reikšmę byloje turinčias aplinkybes. Automobilio „Renault Trafic“ vairuotoja J. O. teigė, kad jos lenkiamas automobilis „Mazda 323“ buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, nerodydamas jokio posūkio signalo, o automobilio „Mazda 323“ vairuotoja K. S. nurodė, kad manevravo (dėl išskridusio paukščiuko vairą pasuko į kairę) važiuojamosios dalies dešinės važiuojamosios juostos ribose ir į priešpriešinio eismo juostą įvažiavusi nebuvo. Be pačios nukentėjusiosios J. O. parodymų, byloje daugiau nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti jos nurodytas aplinkybes.
14. Byloje nustatyta, kad minėto įvykio metu kartu su K. S. važiavo P. B. ir R. B., tačiau šie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausti liudytojai nepatvirtino, kad K. S. po automobilio pasukimo į kairę būtų išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą. P. B. apskritai nurodė, kad nematė ir nepajautė, jog jų automobilis pasuko į kairę, o R. B. taip pat nurodė, kad kelio nestebėjo, tačiau patvirtino, kad pajuto automobilio judesį į kairę, po ko pakėlęs akis pamatė, kaip juos iš kairės pusės lenkė baltos spalvos automobilis „Renault Trafic“. Kiti byloje apklausti liudytojai tiesiogiai eismo įvykio nematė, patvirtino tik nukentėjusiosios J. O. ir išteisintosios K. S. nurodytas aplinkybes. Taip pat byloje nustatyta, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, dėl ko objektyviai nustatyti visą eismo įvykio mechanizmą yra neįmanoma. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. vasario 1 d. ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad negalima atkurti automobilio „Mazda 323“ judėjimo trajektorijos bei nustatyti, ar pasukdama į kairę automobilio „Mazda 323“ vairuotoja K. S. įvažiavo į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę (t. 1, b. l. 179–186). Apklaustas pirmosios instancijos teisme tyrimą atlikęs ir minėtą ekspertizės aktą surašęs ekspertas Vitalijus Matusevičius (Vitalij Matusevič) taip pat nurodė, kad K. S. nurodytas manevravimas galėjo turėti įtakos, tačiau jis negali atkurti automobilio „Mazda 323“ judėjimo trajektorijos ir pasakyti, ar buvo išvažiavęs į kairę pusę ar nebuvo, negali pasakyti, ar kliūtis lenkiančiam automobiliui buvo sudaryta.
15. Esant tokiems byloje surinktiems duomenims, be duotų nukentėjusiosios J. O. parodymų ir jų pagrindu atsiradusių duomenų (parodymų patikrinimo vietoje protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai, kuriuose atsispindi tik nukentėjusiosios žodžiai), jokių kitų tvirtų ir patikimų duomenų, bylojančių apie tai, kad eismo įvykio, kai nukentėjusioji J. O. vairuodama automobilį lenkė K. S. vairuojamą automobilį, o K. S. manevruodama į kairę dėl iš išorės pasirodžiusio paukščio, metu įvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir sudarė kliūtį nukentėjusiosios vairuojamam automobiliui, nėra. Besąlygiškai remtis tik nukentėjusiosios parodymais, nepašalinus prieštaravimų tarp jos ir išteisintosios K. S. parodymų, byloje nėra pagrindo. Nukentėjusiosios parodymus patvirtinančių duomenų iš kitų įrodymų šaltinių byloje nėra. Byloje nesant galimybės atlikti jokių kitų procesinių veiksmų minėtoms abejonėms pašalinti darytina išvada, kad kaltinimas baudžiamojoje byloje neįrodytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ką teisingai nurodė ir apylinkės teismas, iš byloje surinktų duomenų galima daryti tik prielaidas, kuriomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima (teismo išvados gali būti grindžiamos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką). Todėl apylinkės teismas pagrįstai išteisino K. S. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
16. Apelianto argumentai, kad teismas ignoravo ir kitus K. S. padarytus KET pažeidimus, kurie sąlygojo eismo įvykio kilimą, tai yra, kad K. S. nesilaikė eismo įvykio metu galiojusio KET 134 punkto, nustatančio, kad pradedantiesiems vairuotojams, <...>, leidžiama važiuoti <...> keliuose su asfalto ar betono danga ir kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu, kadangi 2017 m. gruodžio 12 d. duotais parodymais pati patvirtino, kad eismo įvykio metu buvo pradedančioji vairuotoja, taip pat, kad automobiliu važiavo 77 km/h greičiu, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės ir yra neaktualūs. Visų pirma, pažymėtina, kad K. S. nebuvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad ji viršijo leistiną greitį. Be to, byloje objektyviais duomenimis nėra nustatyta, kokiu greičiu eismo įvykio metu važiavo K. S. (ekspertizės akte konstatuota, kad negalima apskaičiuoti automobilio „Mazda 323“ greičio prieš eismo įvykį). Kiti apelianto nurodomi argumentai dėl priežastinio ryšio ir K. S. kaltės, nenustačius K. S. veiksmuose objektyviųjų BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, o būtent, kad K. S., pažeisdama KET 101 ir 119 punktų reikalavimus, įvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir taip sudarė kliūtį ją lenkiančiam nukentėjusiosios vairuojamam automobiliui, taip pat nėra aktualūs, todėl teisėjų kolegija jų detaliau nevertina.
17. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatė, jog būtent nukentėjusiosios J. O. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prieš eismo įvykį susidariusiomis aplinkybėmis nukentėjusioji, vairuodama automobilį „Renault Trafic“, privalėjo važiuoti kelio važiuojamąja dalimi, o iškilus grėsmei eismo saugumui pirmiau stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę suvaldydama ją. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusioji susidariusioje situacijoje turėjo vykdyti KET 9, 18, 127 punktuose numatytas pareigas, tai yra privalėjo stabdyti, o ne pasirinkti manevrą išvengti susidūrimo su „Mazda 323“ išvažiuojant ant kairiojo kelkraščio. Ši apylinkės teismo iškelta prielaida yra aiškiai nepagrįsta, padaryta pažodžiui skaitant atskiras ekspertizės akto išvadas, o ne sistemiškai vertinant visą ekspertizės aktą bei byloje nustatytas aplinkybes.
18. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajai J. O. atliekant automobilio „Mazda 323“ lenkimo manevrą, automobilio „Mazda 323“ vairuotoja K. S. atliko manevrą (pasuko vairą į kairę). Kita vertus, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad būtų galima tiksliai nustatyti automobilių išsidėstymą kelyje eismo įvykio metu, o būtent, kurioje vietoje buvo nukentėjusiosios vairuojamas automobilis, kuomet K. S. darė manevrą į kairę, ar K. S. vairuojamas automobilis minėto manevro metu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ar ne ir pan., ir įvertinti, ar nukentėjusioji turėjo galimybę stabdyti savo vairuojamą automobilį ar atlikti kitus veiksmus. Vien nukentėjusiosios J. O. paaiškinimų, kad išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą pamatė, kaip galinė automobilio „Mazda 323“ dalis atsirado jai prieš pat priekį ir išteisintosios K. S. paaiškinimų, kad darydama manevrą į kairę ji į priešpriešinio eismo juostą neįvažiavo, šiuo atveju nepakanka, juo labiau, kad jos nurodė skirtingas aplinkybes, o prieštaravimų tarp jų parodymų nėra galimybės pašalinti. Pažymėtina tai, kad J. O. vairavo didesnių gabaritų automobilį, kuris buvo pakrautas daržovėmis, kas apsunkina automobilio valdymą, be to, lenkimo metu, kaip pati patvirtino, nukentėjusioji buvo padidinusi važiavimo greitį, o K. S. atliktas manevras šiuo atveju buvo staigus ir netikėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo susidaryti ir tokia situacija, kad nukentėjusiosios manevras – pirmiausia pasukti vairą į kairę, siekiant išvengti susidūrimo su automobiliu „Mazda 323“, o ne stabdyti, būtų visiškai suprantamas ir logiškas. Taip pat byloje nėra galimybės nustatyti, kad važiavimo tęsimas važiuojamąja kelio dalimi ir stabdymas būtų padėjęs nukentėjusiajai išvengti eismo įvykio ar sukėlęs lengvesnius padarinius. Be to, ekspertizės akte konstatuota, kad negalima nustatyti, kurios iš eismo įvykio dalyvių veiksmai techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą jam kilti. Atsižvelgiant į visa tai, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo kategoriškai spręsti, kad eismo įvykio kilimą lėmė ne K. S., o nukentėjusiosios J. O. veiksmai. Tokios apylinkės teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl turi būti pašalintos iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios J. O. įgaliotojo atstovo advokato Dariaus Sauliūno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti:
pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies išdėstytas teismo išvadas apie tai, kad eismo įvykio kilimą lėmė nukentėjusiosios J. O. veiksmai (nuosprendžio 9 puslapio paskutinė pastraipa – 10 puslapio pirmoji pastraipa).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.