Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. I. prašymą priteistos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos išdėstymo mokėti dalimis baudžiamojoje byloje, kurioje jis nuteistas pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. .

.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, M. I. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Iš M. I. priteista M. J. 600 Eur (šešis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 200 Eur (du šimtus Eur) už advokato suteiktas paslaugas.

Telšių apylinkės teisme 2022 m. kovo 8 d. gautas nuteistojo M. I. prašymas išdalinti 800 Eur (600 Eur neturtinė žala ir 200 Eur advokato teisinės paslaugos) mokėjimą dalimis, nes iš karto visos sumos sumokėti negali, nes yra dirbantis, augina du vaikus ir turi paskolų AB „Swedbank“ banke.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kurią padarė nukentėjusiajam savo nusikalstama veika, taip pat iš jo išieškotos proceso išlaidos, kurias patyrė nukentėjusysis advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti. Nors nuteistasis prašyme paaiškindamas, kad visos sumos iš karto sumokėti negali, leidžia suprasti, kad priteistos žalos atlyginimui neturi pakankamai lėšų, savo tokią sunkią finansinę padėtį, jeigu ji iš tikrųjų tokia yra, pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Todėl teismo vertinimu, vien tik prašyme pateiktas paaiškinimas apie negalėjimą sumokėti visos sumos iš karto neatskleidžia realios nuteistojo finansinės padėties. Nuteistasis niekur nedirba, nėra užsiregistravęs į Užimtumo tarnybą, taip pat jis yra penkių transporto priemonių savininkas, o mokėtina suma nelaikytina didelė, todėl nuteistojo paaiškinimuose nurodyta aplinkybė apie negalėjimą sumokėti visos sumos iš karto yra nepagrįsta ir nelaikytina išskirtine aplinkybe, dėl kurios jam galėtų būti taikomos CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nuteistojo M. I. prašymas išdėstyti sprendimo dėl turtinės ir neturtinės žalos bei procesinių išlaidų atlyginimo vykdymą, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. I. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.