Telšių apylinkės teismo nuosprendis

pagreitinto proceso tvarka viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis Norvegijoje įmonėje „BIX.AS“ šaltkalviu-montuotoju, teistas

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos bnaudžimojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 11 mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 116 valandų dalis pakeista 19 MGL, t. y. 715,54 eurų bauda, paskirtą baudą įpareigojant sumokėti iki 2015 m. spalio 31 d., bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. P. 2020 m. spalio 13 d., apie 17.35 val., Mažeikių m., Ventos g. 9 namo kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – R. P. priklausantį automobilį „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam 2020 m. spalio 13 d. 17.59 val. alkotesteriu „Alkotest 6810“, Nr. ARZE-0228, nustatytas 1,75 prom. neblaivumas, t. y. didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas.

Apklaustas kaip kaltinamasis, D. P. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną gitruokliavo pas draugą, pas kurį sugyventinės R. P. automobiliu jį atvežė sugyventinės dukrą, kuri automobilį paliko draugo kieme. Po kiek laiko jis, norėdamas patikrinti automobilio stabdžius, sėdo į minėtą automobilį, užvedė ir keletą kartų juo pajudėjo pirmyn atgal. Matė, jog kažkoks jaunuolis jį fortografuoja ir filmuoja. Sugyventinė apie tai, kad jis girtas vairuos jai priklausantį automobilį nežinojo, be to, ji jau nuo 1998 m. yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones. Ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nėra sumokėhjęs, nes pamiršo. Ji dirba Norvegijos įmonėje, tačiau nuo sausio mėnesio yra laikinai nedarbingas, nes darbe partyrė rimtą kojos traumą. Nuorodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, padarė išvadas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) antro skirsnio pagreitinto proceso ir BK 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. P. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:

Informacinė pažyma ROIK 0120000569192, kurioje nurodoma, kad privatus fizinis asmuo pranešė, jog kieme visiškai neblaivus vairuotojas ruošiasi važiuoti (b. l. 10-11);

Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta Mažeikiuose, Ventos g. 9, apžiūrėtas automobilis „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuvežtas į Mažeikių r., Krucių k. esančiąUAB „Autobastionas“ automobiolių saugojimo aikštelę. Tuo tikslu surašytas Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 12-19, 20);

Liudytojas N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, būdamas namuose, per langą pamatė, jog iš laiptinės išėjo svirduliuodamas, negalėdamas savarankiškai paeiti vyriškis, kaip suprato, neblaivus, įsėdo į kieme stovėjusį automobilį „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į vairuotojo vietą. Sėdėdamas automobilyje vairuotojas užsikūtė minėtą automobilį ir pradėjo važinėtis pirmyn ir atgal, todėkl jis nedelsdamas paskambino bendruoju pagalbos numeriu (b. l. 23-25).

Apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas iš liudytojo N. P. gautas elektroniniu paštu gautas 29 sek. trukmnės vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti palei šaligatvį priekiu stovintys automobiliai, tarp kurių yra automobilis „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vaizdo įraše matoma, kad įjungiamos šio automobilio šviesos ir automobiliu važiuojama atbuline eiga, arti privažiuojama prie dešinėje stovinčio automobilio ir tada automobilis sustabdomas. Pradaromos priekines keleivio durelės, pavažiuojama vėl į priekį, sustojama ir per priekines keleivio dureles išlipa asmuo, kuris filmuojamas į nugarą. Asmeniui išlipus, automobilio šviesos lieka įjungtos (b. l. 26-28).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. spalio 13 d. 17.40 val. alkotesteriu patikrinus D. P. neblaivumą, nustatytas 1,77 prom. neblaivumas. Antro patikrinimo metu 17.59 val. nustatytas 1,75 prom. neblaivumas. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad iš burnos sklinda alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, elgsena neadekvati (b. l. 29).

Alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARZE-0228, D. P.2020 m. spalio 13 d. 17.40 val. nustatytas 1,77 prom. neblaivumas, o 17.59 val. nustatytas 1,75 prom neblaivumas (b. l. 30).

Patikros sertifikate Nr. 1300991 užfiksuota, kad alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARZE-0228, patikra galioja iki 2020 m. gruodžio 30 d. (b. l. 31).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje konstatuota, kad automobilio „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina su PVM yra 1 670,00 eurų (b. l. 32).

Informacijoje apie kelių transporto priemones užfiksuota, kad automobilio „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytojas-savininkas yra R. P. (b. l.33).

2020 m. spalio 15 d. nutarimu kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-85).

Antstolė Elena Miliauskienė pateikė informaciją, jog jos kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0009/15/04557, užvesta pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. T-178-344/2015 dėl 715,54 eurų baudos išieškojimo iš skolininko D. P., tačiau skolininkas baudos nesumokėjo (b. l. 59).

2020 m. spalio 15 d. kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-85).

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje ištirtų ir auksčiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis D. P. vairavo transporto priemonę – automobilį „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. P., kai jam buvo nustatytas 1,75 prom. girtumas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Tokią išvadą leidžia daryti paties kaltinamojo parodymai, taip pat byloje esantys ir teismo aukščiau aptarti įrodymai.

III. Bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, pripažįstamas BK 27 straipsnio pagrindu, esant neišnykusiam teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika nesukėlė žymesnių pasekmių, tačiau padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį –transporto priemonę, be to, neturint teisės vairuoti), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus (atsainus ir nerūpestingas požiūris į girto vairavimą, žinant, kad teisės tai daryti neturi), kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas. Teismas sprendžią, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta galimų itin skaudžių pasekmių kelių eismo dalyvių, o ir paties kaltinamojo atžvilgiu. Informacija ROIK pažymoje patvirtina, kad tik atsakingo piliečio, pranešusio apie eismo įvykį, policijos pareigūnų pagalba buvo užkirtstas kelias galimai eismo nelaimei įvykti. Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, nustatytą lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, surinktus įrodymus, tai, kad kaltinamasis dirba, tačiau ilgą laiką yra nedarbingas, derindamas humaniškumo principo reikalavimus su teisingumo principu, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus bei turi darbą, sprendžia, kad sankcijoje numatytą bausmę – baudą jis bus pajėgus sumokėti. Teismas yra įsitikinęs, kad baudos bausmė turės teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio koregavimui. Siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant minimalią baudą (BK 49 straipsnis). Vertindamas arešto bausmės skyrimo galimybę, teismas pripažįsta, jog būtų nehumaniška laikinai nedarbingą asmenį, patyrusį sunkią kojos traumą darbe ir ilgą laiką (nuo sausio 29 d.) besigydantį traumos pasekmes nors ir laikinai izloiuoti nuo visuomenės, apribojant jo laisvę, o tuo pačiu ir, teismo įsistikinimu, apsunkinant traumos padarinių gydymo ar reabilitacijos procesą. Teismas sprendžia, jog tai, kad kaltinamasis nėra sumokėjęs Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, negali būti kliūtis už nagrinėjamos veikos padarymą nubausti jį bauda, tuo labiau, kad asmuo turi darbą ir kaip patikino, jam bus išmokamos išmokos, susijusios su sužalojimu darbe.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu), bausmės dydį nustatant sveikuoju skaičiumi kaltinamojo naudai.

Įvertinus tai, jog kaltinamasis yra laikinai nedarbingas, paskirtą baudą jis įpareigotinas sumokėti per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo (Bausmių vykdymo kodekso, toliau – BVK – 22 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Paskirta bausmė subendrintina su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo pakeista 19 MGL, t. y. 715,54 Eur bauda visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirtina bauda 49 MGL, t. y. 2 365,54 Eur bauda (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys).

BK 72 straipsnio 1, 2 dalis numato turto konfiskavimą, t. y. priverstinį neatlygintiną turto paėmimą valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, turto konfiskavimas yra imperatyvus.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. P. inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė vairuodamas transporto priemonę automobilį „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra nusikalstamos veikos įrankis, nes šios veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso jo sugyventinei R. P., kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos, nesielgė neatsakingai, neapdairiai ar nerūpestingai ir nedavė leidimo naudotis kaltinamajam automobiliu jam esant neblaiviam.

Pripažinus kaltinamąjį kaltu, konstatavus, kad automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, buvo nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymo priemonė, privaloma skirti turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

Pagal teismų praktiką teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, privalo įvertinti šios poveikio priemonės taikymo proporcingumą, t. y. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai buvo nustatytas 1,75 prom. girtumas, transporto priemonę tokios būsenos vairavo nesant tam jokio būtinumo, vairavo jam nepriklausančią transporto priemonę, be savininkės leidimo. Kaip minėta, tokiais savo veiksmais jis kėlė itin didelį pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Vertindamas tai, kad kaltinamasis dirba, atsižvelgdamas į tai, kad pasižada dėti pastangas savo elgesio korekcijai ir kritiškai vertina padarytos veikos pavojingumą bei nuoširdžiai gailisi, teismas pripažįsta, kad 1 670 Eur sumos konfiskavimas bus proporcingo dydžio baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Pripažinus, kad D. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertindamas kaltinamojo elgesį, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad anksčiau teistas, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas, tai, kad, teismo įsitikinimu, suprato padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nustatytinas įstatyme įtvirtintas kiek didesnis nei minimalios trukmės – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių – šio draudimo terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis). Termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IV. Kitų procesinių klausimų sprendimas

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo

BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos 2020 m. spalio 23 d. Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12..35) PT-4956 nurodyta, jogf advokato darbo už,pokestis yra 153 Eur (b. l. 100). Vertindamas bylinėjimosi išlaidų priteismo klausimą, teismas pripažįsta, jog advokato pagalba buvo būtina dėl to, jog prokuroras nusprendė bylą pareduoti teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, įrodymų, jog kaltinamajam buvo išaiškinta pagreitino proceso bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka, byloje nėra. Akivaizdu, jog advokato pagalbos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nepageidavo (b. l. 80), todėl darytina išvada, jog šios išlaidos susidarė ne kaltinamojo iniciatyva, todėl minėtos išlaidos nepriteistinos.

Kaltinamajam išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys, BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 307, 312, 313, 432 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 50 MGL, t. y. 2 500 Eur bauda.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti 33 MGL, t. y. 1 650 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu paskirtą bausmę subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pakeista 19 MGL, t. y. 715,54 Eur bauda, visiško sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 49 MGL, t. y. 2 365,54 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 54 ct) baudą

Paskirtą subendrintą baudą įpareigoti sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsisteisėjimo dienos.

Išaiškinti D. P., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per teismo nustatytą 4 (keturių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ir teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneris) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 670 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimties eurų) konfiskavimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.