Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, kuria netenkintas S. M. skundas ir paliktas galioti Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. AN-26, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 188 straipsnyje, ir nubaustas 57 (penkiasdešimt septynių) eurų dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 16 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis S. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 188 straipsnį. Sigitas M. A. komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. AN-26 buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 188 straipsnyje, ir nubaustas 57 (penkiasdešimt septynių) eurų dydžio bauda. Administracinė komisija nustatė, kad S. M. 2016 m. lapkričio 10 d. 11 val. Mažeikių rajono savivaldybėje, Sovaičių kaime savavališkai, manydamas, kad tokie jo veiksmai yra teisėti, suarė dalį jo mamai priklausančio žemės sklypo, kuriuo driekiasi servitutinis kelias, taip apsunkindamas galimybę juo teisėtai naudotis kitiems asmenims.Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. AN-26 paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sigitas M. A. komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nutarimu buvo nubaustas pagrįstai ir teisėtai.Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. M. prašo administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti ir panaikinti jam paskirtą baudą. Taip pat prašo patraukti baudžiamojo atsakomybėn Z. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį. Nurodo, kad jis nesutinka su teismo nutartimi, kuri, jo teigimu, priimta vienašališkai, remiantis tik Z. J. įsakymu ir pakalomis. Tvirtina, kad jis nesuarė jokio kelio, nes ten jokio kelio nėra ir nebuvo. Pasak apelianto, kelias yra tam tikro pločio ir ilgio žemės juosta su žvyro arba asfalto danga, skirta eismui. Teigia, kad jokia žemė Z. J. nepriklauso ir jo suartoje vietoje nėra užregistruotas joks kelias. O jei nėra kelio, tai ir nuobauda negalėjo būti skiriama. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą S. M., - Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariatas, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

S. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, kurį kodeksą taikyti nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. atsakomybės klausimą, nutartyje nurodė, jog dėl to, kad ATPK 188 straipsnyje yra numatytas įspėjimas arba bauda nuo 28 eurų iki 57 eurų, o ANK 518 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už savavaldžiavimą, nepadarant esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, yra numatyta tik bauda nuo 16 eurų iki 60 eurų, t. y. ANK 518 straipsnyje numatyta maksimali bauda yra griežtesnė, nei ATPK 188 straipsnyje, S. M. veika pagal ANK neperkvalifikuotina ir administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėtina pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad S. M. veika pagrįstai nebuvo perkvalifikuota pagal ANK nuostatas, tačiau pažymi, jog šiuo atveju reikėjo vertinti ne maksimalios baudos dydį, o tai, kad ATPK 188 straipsnio sankcijoje, be baudos, buvo numatytas ir įspėjimas, kuri yra švelnesnė nuobaudos rūšis nei bauda, kai ANK 518 straipsnio sankcijoje numatyta tik bauda, o, be to, ANK 518 straipsnio sankcijoje nustatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis nėra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu minimalios ir maksimalios baudų vidurkis, nustatytas ATPK 188 straipsnio sankcijoje (ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ir nors pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau, atsižvelgus į tai, kad ši aplinkybė neturi jokios įtakos priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje nekeistina.Atsižvelgus į tai, kad S. M. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d. ir jo veiksmai neperkvalifikuoti pagal ANK, apeliacinis skundas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties nagrinėtinas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas (teiseną).Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, jeigu dėl to nebuvo padaryta esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal ATPK 188 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).S. M. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis savavališkai, manydamas, kad jo veiksmai yra teisėti, suarė dalį jo mamai priklausančio sklypo, kuriuo driekiasi servitutinis kelias, taip apsunkindamas galimybę juo teisėtai naudotis kitiems asmenims.Iš apeliacinio skundo matyti, kad S. M. neneigia suaręs sklypo dalį, kurioje yra servitutinis kelias, tačiau teigia, kad jo veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, kadangi, apelianto tvirtinimu, sklype nėra jokio servitutinio kelio ir jo niekada nebuvo, jokia žemės sklypo dalis nepriklauso Z. J., todėl teismo išvados, jog jo motinos žemės sklype yra nustatytas servitutinis kelias – nepagrįstos.Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai atsižvelgė į įsiteisėjusį Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto teismo sprendimo matyti, kad Z. J. buvo nustatytas 0,51 ha ploto, 0,85 km ilgio ir 6 m kelio juostos pločio kelio servitutas – teisė važiuoti žemės ūkio technikai, kitoms transporto priemonėms per žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius M. rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Mažeikių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, pagal Telšių apskrities viršininko administracijos 2006 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą projektą (plane pažymėto (duomenys neskelbtini)) ruože nuo (duomenys neskelbtini) kelio. Iš to paties sprendimo matyti, kad J. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo teismo sprendimu yra nustatytas kelio servitutas, t. y. teisė važiuoti žemės ūkio technikai, kitoms transporto priemonėms per šį žemės sklypą. Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems be išimties fiziniams ir juridiniams asmenims.Ir nors apeliantas nepripažįsta nustatyto teismo sprendimu kelio servituto, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.124 straipsnis nurodo, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Servitutas – teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (CK 4.111 straipsnis). Nagrinėjamu atveju servitutas yra nustatytas teismo sprendimu – Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visiems sprendime išvardintiems žemės sklypų savininkams nustatyta pareiga užtikrinti, kad Z. J. galėtų 0,51 ha ploto, 0,85 km ilgio ir 6 m kelio juostos pločio keliu privažiuoti žemės ūkio technika ir kitomis transporto priemonėmis per jiems priklausančius sklypus iki jai ir jos sutuoktiniui A. J. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių Mažeikių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Todėl patekimas per apelianto motinai priklausantį žemės sklypą kitiems asmenims į Z. J. ir jos sutuoktiniui priklausančius žemės sklypus negali būti užkertamas ar kokiu nors būdu ribojamas ir apeliantas neturėjo jokios teisės suarti tą žemės sklypo dalį, kuria eina teismo sprendimu nustatytas servitutinis kelias. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.Dėl apelianto prašymo Z. J. patraukti baudžiamojo atsakomybėn pažymėtina, kad šioje byloje yra svarstomas ne Z. J., o apelianto veiksmų neteisėtumo klausimas, todėl šis prašymas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.