Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Dariaus Blizniko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4969-987/2016 pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Blizniko pareiškimą dėl skolininko pakeitimo; suinteresuoti asmenys: J. I., išieškotojas UAB „Naujininkų ūkis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį, kuria netenkino antstolio pareiškimo dėl skolininko pakeitimo.

Byloje nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-5690-391/10 išieškotojui UAB „Naujininkų ūkis“ iš skolininkės N. Š., kuri mirė (duomenys neskelbtini), o jos palikimą priėmė J. I.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Atskirajame skunde antstolis nurodė, kad su analogišku prašymu jis kreipėsi į teismą keturiose bylose. Trijose iš jų jo pareiškimas buvo patenkintas, o ketvirtoje (nagrinėjamoje) – netenkintas. Antstolio teigimu, analogiškos bylos turi būti nagrinėjamos taip pat, o ne sukuriant naujus teismo precedentus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal CPK 4 str., vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pastarasis 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 yra nurodęs, kad CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkės N. Š. teisių perėmėja J. I. buvo informuota apie kreditoriaus UAB „Naujininkų ūkis“ 76,33 Eur reikalavimą palikėjai, ir į tai, kad yra praėjęs naikinamasis trejų metų terminas, per kurį kreditorius galėjo kreiptis į teismą su prašymu pratęsti trijų mėnesių terminą, konstatuotina, jog šiuo atveju skolininkės N. Š. pakeitimas jos teisių perėmėja J. I. vykdymo procese negalimas.

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.