- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- 2-1265-308/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-00084-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (pareiškėjos) D. G. pareiškimą atsakovams (nukentėjusiesiems) A. D., V. S., trečiajam asmeniui (institucijai surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui, dėl proceso išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė (pareiškėja) D. G. pateiktu ieškiniu (pareiškimu) teismo prašo: 1 045,00 Eur išlaidas, apmokėtas atstovui administracinio nusižengimo teisenos byloje Nr. ROIK: 21132459666, kurioje ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti solidariai iš A. D. ir V. S., kaip iš asmenų pagal kurių pareiškimus buvo pradėta administracinio nusižengimo teisenos byla; išreikalauti iš institucijos patraukusios ją administracinėn atsakomybėn – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo bylos Nr. 21132459666 medžiagą bei bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Pareiškime D. G. nurodo, kad 2021 m. balandžio 26 d. A. D. ir V. S. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato viršininkui pateikė pareiškimus, kad ji neva užtvėrė metaline grandine bendro naudojimo kelią, jai nuosavybės teise valdančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu trukdė susiekti su jiems priklausančiais žemės sklypais. 2021 m. balandžio 26 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė Gerda Grinevičiūtė pradėjo administracinių nusižengimų teisenos bylą Nr. ROIK: 21132459666 ir tos pačios dienos nutarimu pripažino A. D. ir V. S. nukentėjusiais. 2021 m. birželio 10 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas Kęstutis Gaurys surašė jai, D. G., administracinio nusižengimo protokolą Nr. 55-ANR_P-1050-2021 nustatydamas, kad ji padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį. Vėliau ši administracinio nusižengimo byla Nr. 21132459666 buvo nutraukta, po bylos išnagrinėjimo neteismine tvarka.
Pareiškėja D. G. nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo pradėta pagal nukentėjusių A. D. ir V. S. pareiškimus, todėl ji, kaip asmuo buvęs patrauktas pagal nekentėjusiųjų pareiškimus administracinėn atsakomybėn, laiko, kad turi teisę prašyti teismo visas proceso išlaidas priteisti iš šių asmenų.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į ieškovės D. G. ieškinį dėl proceso išlaidų priteisimo bei prašė D. G. ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra bei bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar šioje byloje būtų tenkintas ieškinys, jų (Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato) teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, jie neturi konkretaus teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl mano, kad teismas vadovaudamasis ANK, BPK nuostatomis ir teismų praktikos išaiškinimais, nuspręstų savo nuožiūra.
A. D. ir V. S. atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl proceso bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nurodė, kad nesutinka su ieškovės D. G. ieškiniu, jiems šis ieškinys visiškai nesuprantamas, nes iš turinio neįmanoma suvokti kokiu pagrindu jiems kyla civilinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmestinas.
Šiuo nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ši nagrinėjama byla per klaidą buvo užvesta kaip civilinė byla, nagrinėjant ją ginčo teisena. Tačiau teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės,tai pastebėjo ir daro išvadą, kad D. G. pareiškimas dėl proceso išlaidų priteisimo turi būti nagrinėjamas kaip administracinio nusižengimo byla, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) normas bei remiantis ANK 666 straipsniu administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas.
Iš nagrinėjamos bylos bei administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. balandžio 26 d. A. D. ir V. S. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatą su pareiškimais, prašydami nubausti D. G. įstatymų nustatyta tvarka, kadangi ji užtvėrė metaline grandine bendro naudojimo kelią, neleidžia juo pravažiuoti, todėl jie negali pasiekti savo sklypų. Tokią pat informaciją A. D. bei V. S. pateikę ir 2021 m. balandžio 26 d. apklausos protokoluose. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2021 m. balandžio 26 d. nutarimais jie buvo pripažinti nukentėjusiaisiais. Iš 2021 m. birželio 10 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Kęstučio Gaurio surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 55-ANR_P-1050-2021 matosi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – D. G.. Šio Administracinio nusižengimo protokolo dalyje – Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės, nurodyta, kad „D. G. savavališkai, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdydama tariamą savo teisę, kurią ginčija kiti asmenys, stulpų ir grandinės įrenginiu užtvėrė bendro naudojimo kelią. Dėl šių D. G. veiksmų asmenys negali naudotis bendro naudojimo keliu. Šiame administracinio nusižengimo protokole nurodyta ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G. padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį, nusižengimo metu nukentėjo – V. S. ir A. D..
ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
Pareiškėja D. G. pareiškime nurodžiusi bei tai patvirtina ir administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 21132459666 medžiaga, kad 2021 m. birželio 17 d. žodine tvarka (D. G. atžvilgiu) buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla – bylos nagrinėjimas atidėtas. Buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių dėl informacijos pateikimo bei 2021 m. liepos 19 d. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 21132459666 buvo nutarta bylos nagrinėjimą atidėti iki papildomų dokumentų gavimo iš Varėnos rajono savivaldybės bei kitų institucijų. Ši administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta po bylos išnagrinėjimo neteismine tvarka – buvo priimtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime nurodyta, kad buvo tiriamas administracinis nusižengimas (ar įvykis), kad D. G. stulpų ir grandinės įrenginiu, užtvėrė bendro naudojimo kelią, esantį jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir gauti A. D. ir V. S. pareiškimai, kad dėl šių D. G. veiksmų jie negali naudotis bendro naudojimo keliu. Tyrimo metu nustatyta, kad užtvaras įrengtas ant bendro naudojimo kelio, D. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose. Užtvarą ir kliūtis pravažiuoti šiuo keliu įrengė sklypo savininkė D. G. bei tyrimo metu nustatyta, kad A. D. ir V. S. turi galimybę privažiuoti prie jiems priklausančių žemės sklypų ir kitais keliais. Nutarime pažymėta, kad – iš surinktos medžiagos matosi, kad tarp A. D., V. S. ir D. G. kilęs ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka, dėl to nėra veikos numatytos ANK 518 straipsnyje požymių ir vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio nusižengimo bylos teisena negalima.
Taigi, nagrinėjamu atveju, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, konstatuojant, jog padaryta veika neturi ANK 518 straipsnyje numatytų požymių ir vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio nusižengimo bylos teisena negalima.
Pareiškėja D. G. pateiktame pareiškime tvirtina, kad ji kaip asmuo buvęs patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal nukentėjusiųjų pareiškimus turi teisę prašyti priteisti visas proceso išlaidas iš šių asmenų. Ji pateikė teismui įrodymus dėl patirtų išlaidų už jai teiktas teisines paslaugas: 2021 m. liepos 19 d. ir 2022 m. sausio 28 d. sąskaitas apmokėjimui 820,00 Eur ir 225 Eur sumoms bei banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius apie sumokėtas sumas jos atstovui.
ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Teismas pažymi, kad ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.
Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį konstatuota, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsniu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021, Nr. 2AT-25-303/2021).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad asmenys padavę pareiškimus, A. D. ir V. S., kurie 2021 m. birželio 10 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato protokolais buvo pripažinti nukentėjusiaisiais. A. D. ir V. S. kreipėsi su pareiškimais į kompetentingą instituciją – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatą tam, kad būtų ištirtas galimai padarytas administracinis nusižengimas. Taigi, A. D. ir V. S. teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į policiją dėl savo pažeistų teisių gynimo su pareiškimais ir D. G. buvo iškelta administracinio nusižengimo byla (surašytas administracinio nusižengimo protokolas), kuri vėliau buvo nutraukta, kai tyrimo metu paaiškėjo, kad tai ne administracinis, o civilinis ginčas. Duomenų, kad būtų buvę piktnaudžiaujama nukentėjusiesiems suteikta teise prašyti kompetentingų institucijų pradėti administracinio nusižengimo teiseną, byloje nėra. Teismas laiko, būtent institucijų, kurioms suteikiama teisė surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pareiga yra įvertinti asmenų pateikiamą informaciją ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną ar jos nepradėti, nepasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms. Šioje byloje administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal nukentėjusiųjų asmenų – A. D. ir V. S. pareiškimus, tačiau sprendimą pradėti teiseną, surašyti administracinio nusižengimo protokolą priėmė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas. Papildomai pažymėtina, kad būtent pareigūno surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo vada administracinio nusižengimo teisenai šioje byloje.
Teismų praktikoje konstatuota ir tai, kad administracinės teisenos procesas yra tik viešo pobūdžio, vykstantis bendra ANK nustatyta tvarka. Pagal ANK 590 straipsnyje nustatytus pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teiseną gali pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas; administracinio nusižengimo teisena pradedama ir gavus asmens, kuris nėra pareigūnas, pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo toks asmuo užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą; taip pat administracinio nusižengimo teisena gali būti pradedama, gavus specialiojo subjekto, nustatyto ANK 590 straipsnio 4 dalyje, pareiškimą. Kai vykdant baudžiamąjį persekiojimą tyrimą atliekanti institucija turi pareigą patikrinti pateiktą skundą bei atlikti visus proceso veiksmus, būtinus skunde išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti, BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas praranda prasmę, nes proceso išlaidų prasme šalys nėra lygiavertės, nes viena iš jų yra valstybė, o ne privatus kaltintojas. Ši taisyklė taikytina ir ANK tvarka nagrinėjamoms byloms. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.2AT-16-1073/2020; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio mėn. apžvalga 5-6 psl.).
LR administracinių nusižengimų kodekso 1 str.1d.nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą.
LR civilinio proceso kodekso 5 str.1d. nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo, tiek Europos žmogaus teisių teismo formuojama teismine praktika yra nuolat pabrėžiama, jog asmenys manydami, kad yra pažeidžiamos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą ar kitas valstybės institucijas dėl jų pažeistų teisių teisinės gynybos įstatymų numatyta tvarka.
Iš A. D. ir V. S. pateiktų pareiškimų matosi, kad jie į policiją kreipėsi po to, kai rado užtvertą bendro naudojimo kelią, kuriuo važinėdavo į jiems priklausančius žemės sklypus ir nustatę, kad jiems pravažiuoti šiuo keliu neleidžia žemės sklypo savininkė D. G.. Kartu jie nurodė, jog kito privažiavimo kelio į jų žemės sklypus nėra, bei laikė, kad D. G. bendro pravažiavimo kelio užtvėrimą padarė savavališkai ir už tai jai turėtų būti taikoma atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matosi, kad administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta tik po to, kai buvo išreikalauta iš Nacionalinės žemės tarnybos projektinė dokumentacija apie ginčo šalių žemės sklypus, išsiaiškinta situacija dėl galimybės pareiškėjams patekti į savo žemės sklypus per kitą pravažiavimo kelią. Tiek A. D., tiek V. S. kaip privatūs fiziniai asmenys negalėjo gauti projektinės dokumentacijos apie D. G. priklausantį žemės sklypą, per kurį ėjo bendro pravažiavimo kelias, ir išsiaiškinti visą situaciją dėl šio bendro pravažiavimo kelio D. G. žemės sklype. Dėl to jie laikydami, kad yra pažeidžiamos jų teisės, kreipėsi į valstybės instituciją dėl jų nurodomų pažeistų teisių gynybos ir toks jų kreipimasis aukščiau išdėstyto pagrindu negali būti laikomas neteisėtu ir prieštaraujančiu įstatymų nuostatoms.
Remdamasis išdėstytu bei įvertinęs protingumo ir sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos D. G. pareiškimas priteisti proceso išlaidas iš A. D. ir V. S. yra nepagrįstas, nes ji siekia prisiteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas administracinio nusižengimo byloje, nors nėra jokių duomenų, kad administracinio nusižengimo byloje pripažinti nukentėjusiaisiais – A. D. ir V. S. būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus.
Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, vėliau priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pažymėdama, kad tarp A. D., V. S. ir D. G. kilęs ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka, negali būti pagrindu priteisti D. G. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš A. D. ir V. S., todėl D. G. pareiškimas atmestinas.
A. D. ir V. S. atstovas advokatas V. P. 2022 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimą nagrinėjamoje byloje surašymą ir prašo 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisti A. D. naudai iš D. G.. Šis prašymas atmestinas. Sistemiškai aiškinant BPK 103–106 straipsnių nuostatas akivaizdu, kad apie proceso išlaidų apmokėjimo priteisimą galima kalbėti tik tada, kai yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nagrinėjamu atveju D. G. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį buvo nutraukta, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti A. D. prašymą priteisti jam turėtas išlaidas atsiliepimui surašyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą(ieškinį) atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus išreikalautą administracinio nusižengimo bylą (ROIK:21132459666) grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui ,skundą paduodant per per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.