Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. A., jo atstovui advokatui Edvardui Staponkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio duomenys neskelbtini), gyvenančio duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 21 d. I. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 21 d. 14.00 val. Neringos sav., Smiltynė-Nida 38 km 900 metrų nacionalinio parko miške, vairavo neregistruotą transporto priemonę Suzuki Samurai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė privalomo techninio apžiūros talono bei privalomo valdytojų civilinės atsakomybės draudimo. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 punkto reikalavimus.

2013 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato nutarimu I. A. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, paskirta galutinė nuobauda – 125 Lt bauda.

Liudytojas R. D. parodė, kad gavo pasiūlymą išsipjauti mišką. Reikėjo specialiojo transporto išgabenti rąstus iš miško. Iš savo draugo gavo bortinį automobilį „Mercedes“ ir jo pagalba nusigabeno „Suzuki Samurai“ į mišką. Jis vairavo krovininį automobilį ir nusigabeno į mišką, ir parvežė iš miško „Suzuki Samurai“. Su automobiliu „Suzuki Samurai“ dirbo tik miške, juo traukė rąstus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. atstovas advokatas E. Staponkus nurodė, kad I. A. jau pirkdamas žinojo, kad ši transporto priemonė perdirbta ir kad ji bus skirta ne viešajam eismui, todėl jai nereikalinga techninė apžiūra. Įstatymas nenumato, jei transporto priemonė nedalyvauja viešajame eisme jai reikalinga techninė apžiūra. Prašė pateiktą skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnis). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.).

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Taigi tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, turi būti nurodyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N662-14/2013).

Byloje pateikti duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 6), nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 7), techninės apžiūros rezultatų kortelė (b. l. 8-9), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 10), nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartis (b. l. 11), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina faktą, jog I. A. vairavo neperregistruotą transporto priemonę, nepateikė privalomo techninio apžiūros talono bei privalomo valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.

Kelių eismo taisyklių 238 punktas nustato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Iš teismui pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2012-06-09 I. A. nusipirko transporto priemonę Suzuki Samurai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Techninės apžiūros rezultatų kortelė (atskaita) Nr. 02-476568 patvirtina, kad nupirktai transporto priemonei techninė pažiūra buvo atlikta ir ji galiojo iki 2011-10-17, t. y. techninės apžiūros galiojimas pasibaigė dar iki transporto priemonės įsigijimo. Tiek bylos medžiaga, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojo parodymais įrodyta, jog transporto priemonę Suzuki Samurai I. A. vairavo miške. Nepaisant to, vairuodamas šią transporto priemonę, nors ir miške, I. A. nesilaikė Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3–406 patvirtinto „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo“ reikalavimų, kuriame nenumatyta išimčių, kad I. A. priklausančiai transporto priemonei nebūtų reikalinga transporto priemonės registracija ir valstybinė techninė apžiūra. Priešingai, minėtas aprašas nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų (išskyrus traktorius, savaeiges ir žemės ūkio mašinas bei jų priekabas) privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarką, periodiškumą ir nurodo, kad techninė apžiūra yra privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių motorinės transporto priemonės įregistruotos Lietuvos Respublikoje (1 punktas). To paties aprašo 3 punkte numatyta, kad naudoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, kurioms nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir neišduoti tai patvirtinantys dokumentai, draudžiama. Taigi teisės aktai draudžia naudoti transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nepriklausomai nuo to, kur transporto priemonė naudojama – važiuojant keliu ar miške.

KET 1 punkte nustatyta, kad Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus KET nustatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju liudytojas R. D. ir I. A. patvirtino, kad transporto priemonę Suzuki Samurai vairavo miško teritorijoje traukiant rąstus, t. y. patvirtino, kad transporto priemonę eksploatavo, o Kelių eismo taisyklių, taip pat aukščiau paminėto aprašo reikalavimai dėl privalomos techninės apžiūros taikomi visoms naudojamoms bei eksploatuojamoms transporto priemonėms. Tai, kad I. A. transporto priemonę vairavo vykdant miško ruošos darbus, o ne susisiekimo tikslais, nepanaikina prievolės vairuoti teisės aktus atitinkančią transporto priemonę. I. A. posėdžio metu patvirtino, kad transporto priemonės Suzuki Samurai registracijos dokumentuose nėra nustatyta jokių apribojimų šia transporto priemone važiuoti keliu, nenumatyta jos tikslinė paskirtis, todėl argumentai, kad šis automobilis skirtas tik miško darbams ar žvejybos reikmenims gabenti, atmestini. Vien tai, kad I. A. transporto priemonę įsigijo paminėtiems darbams atlikti, o ne susisiekimo tikslais, nepanaikina pareigos šiai priemonei atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Byloje esantys duomenys, kad anksčiau šiai transporto priemonei, t. y. Suzuki Samurai, techninė apžiūra buvo atliekama ir jos galiojimas baigėsi 2011-10-17, tik patvirtina faktą, kad privalomoji techninė apžiūra šiam automobiliui, prieš jį naudojant, turėjo būti atlikta. Jau įsigydamas transporto priemonę 2012-06-09, I. A. turėjo žinoti, kad įsigyjamos transporto priemonės techninės apžiūros galiojimas baigėsi, automobilį pirko tam tikriems darbams atlikti, t. y. turėdamas tikslą jį naudoti bei eksploatuoti, todėl turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas bei pasirūpinti privaloma transporto priemonės technine apžiūra. I. A., įsigydamas transporto priemonę pasibaigus jos techninės apžiūros galiojimui ir teigdamas, kad minėtas automobilis iš viso neatitiktų techninių reikalavimų, veikė savo rizika.

Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad transporto priemonę Suzuki Samurai I. A. įsigijo 2012-06-09 iš A. A., tačiau iki šiol jos neperregistravo, nors Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (2006 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1V-268 redakcija, pakeista 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1V-987) patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 72.3 punkte numatyta, kad pasikeitus transporto priemonės valdytojui, valdytojo ar transporto priemonės duomenims, pareiškėjas privalo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl įregistruotų duomenų keitimo per 15 dienų nuo įregistruotų duomenų pasikeitimo. I. A., įsigijęs transporto priemonę 2012-06-09, iki šiol to nepadarė ir transporto priemonės neperregistravo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. A. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. argumentus, kad jis neprivalėjo drausti savo transporto priemonės privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, kadangi parko miško teritorija yra viešam eismui apribota uždaro pobūdžio teritorija. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. Taigi įstatyme numatytas išsamus sąrašas atvejų, kai transporto priemonei nereikalingas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Remiantis paminėto įstatymo nuostata, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose transporto priemonė be civilinės atsakomybės galėtų būti naudojama tik sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. Iš byloje esančių duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojo paaiškinimų nenustatyta, kad transporto priemonė Suzuki Samurai buvo naudojama būtent šiems įstatyme konkrečiai išvardintiems tikslams. Be to, nėra duomenų, kad transporto priemonė Suzuki Samurai turi įregistruotų apribojimų, ar registracijos dokumentuose nurodytas konkretus jos naudojimo ar eksploatavimo tikslas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. A. vairavo transporto priemonę neapdraudęs jos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kai šiai transporto priemonei netaikomos paminėto įstatymo 1 str. 3 p. numatytos išimtys, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį.

Vadovaujantis ATPK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Policija nagrinėja ATPK 123 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, ir jokių išimčių, kad tokio pobūdžio bylas gali nagrinėti Aplinkos apsaugos pareigūnai nei ATPK 225 str., nei ATPK 242 str. nenumatyta. Todėl atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato argumentai, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė tam neįgalioti pareigūnai.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnyje. I. A. veikos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį kvalifikuotos teisingai, nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos, bauda, nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirta sankcijos ribose tinkamai ir subendrinta, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, patikrinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad I. A. padaryti pažeidimai yra įrodyti ir kvalifikuoti tinkamai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 90N-5360737-13 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 296-301 straipsniais, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

I. A. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 90N-5360737-13 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.